šildymas
Hidrometeorologams prognozuojant ypač šaltą vasario vidurį, apriboti bereikalingą šilumos vartojimą prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose namuose ragina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
Siūloma leisti piniginę socialinę paramą gaunantiems šilumos vartotojams, apie tokios paramos gavimą informavusiems šilumos tiekėją, sąskaitą už šilumą apmokėti per 90 kalendorinių dienų
ELTA/R.Balsienės nuotr.
Tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Saulius Stoma.
„Kasmet vis didėja sąskaitos už šildymą, o socialinės pašalpos ir kompensacijos neauga. Piniginę socialinę paramą gaunantiems žmonėms jų pajamų neretai vos užtenka mokesčiams už paslaugas susimokėti, todėl dažnai pritrūksta lėšų kitiems būtiniems poreikiams užtikrinti. Todėl būtina suteikti galimybę žmonėms sąskaitų už šildymą, kaip didžiausios mokesčių už paslaugas dedamosios, apmokėjimą atidėti, taip išskirstant mokėjimus ilgesniame laiko intervale ir sudarant sąlygas išgyventi iš gaunamų pajamų”, – sako projekto iniciatorius S. Stoma.
Priėmus siūlomą projektą, pasak parlamentaro, bus suteikta galimybė žmonėms sąskaitų už šildymą apmokėjimą atidėti, taip išskirstant mokėjimus ilgesniame laiko intervale, užtikrinant, kad paslaugos teikimas nebus nutrauktas, ir sudarant sąlygas išgyventi iš gaunamų pajamų.
Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, jog šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos, šilumos tiekėjas turi teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus.
Kiek už šildymą gruodžio mėnesį mokėjo Lietuvos gyventojai? Ar labai verkė jų piniginės? Paguosti negalime, nes pirminiais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, gruodžio mėnesį nukritusi oro temperatūra vidutiniškai 2,5 karto augino šilumos suvartojimą šalies daugiabučiuose namuose, lyginant su lapkričio mėnesiu.
Tiek gyvenantys didmiestyje, tiek ir miestelyje lapkritį jau spėjo sulaukti pirmųjų šildymo sezono sąskaitų. Kokios jos šiemet? Vienus šokiruojančios, kitus – paguodžiančios…
Naujos statybos kokybiškuose daugiabučiuose bei renovuotuose namuose šilumos suvartojama žymiai mažiau. Štai atnaujintame 1965 m. penkiaaukštyje Žirmūnų g. (Vilnius) šilumos kaina 60 kv.m butui siektų 25 litus. Tokio buto šildymui energijos suvartota ne ką daugiau nei panašiam naujos statybos butui Jonažolių g. devynaukštyje (Vilnius). Tuo tarpu iki 5 metų senumo statybos J.Franko g. (Vilnius) trijų aukštų name už tokį butą tektų atseikėti dvigubai, M.Mažvydo g. (Vilnius) 7 aukštų name – 2,5 karto, Geležinio Vilko g. šešiaaukštyje (Kaunas) – 1,5 karto daugiau.
Nuo pirmadienio, spalio 11 dienos, Vilniuje prasidės šildymo sezonas. Šildymas bus įjungtas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose pagal grafiką, kurį sudarė UAB „Vilniaus energija”.
Gyvenamųjų namų šildymo sistemų prižiūrėtojai šildymo sistemas turi sureguliuoti per penkias darbo dienas nuo šildymo įjungimo pradžios. Šildomų gyvenamųjų patalpų temperatūra turi atitikti Lietuvos higienos normose nustatytą gyvenamųjų namų patalpų temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė 18 ir neviršyti 22 laipsnių šilumos.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė šildymo sezoną pradėti dar neketina. Miestiečiai ir įvairios asociacijos linkusios sulaukti šaltesnių skolų, mat baiminamasi, jog miestiečiai kils dar į didesnes skolas. Šiuo metu gyventojai ir įmonės „Kauno energijai” už šildymą yra skolingi 57,9 mln. litų. Daugiausia skolų turi daugiabučių gyventojai, už paslaugas nesumokėję 31 mln. litų.
Panašu, kad naujasis šildymo sezonas gerų emocijų niekam nesuteikia, nei šilumą tiekiančiom bendrovėm, nei gyventojams, kurie nepatenkinti nemažėjančiom šildymo kainom kasmet brenda į vis didesnes skolas.
Nuo spalio 5 dienos visose ikimokyklinėse įstaigose ir sveikatos priežiūros įstaigose bus pradėtas šildymo sezonas.
„Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis vidutinė paros oro temperatūra gali siekti apie 7 laipsnius, todėl laikas pradėti šildyti vaikų lopšelius – darželius ir ligonines. Mūsų mažiausieji ir ligoniai neturi šalti”, – sakė E. Gudišauskienė.
Primename, kad nesvarbu, ar yra paskelbta šildymo sezono pradžia, daugiabučių namų gyventojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios. Apie tai jie turi pranešti šilumos tiekėjui. Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpos gali būti pradėtos šildyti ir vėliau, jei tam pritaria dauguma gyvenamojo namo bendrasavininkių.