šiuolaikinis šokis

Rudeninį Kauną sušildys „Auros“ 30-mečio renginiai
Rudeninį Kauną sušildys „Auros“ 30-mečio renginiai

30 metų jubiliejų švenčiantis Kauno šokio teatras „Aura“ lapkričio pabaigoje bus išskirtinai atviras kauniečiams ir miesto svečiams. Jubiliejinę savaitę „Aura“ parodys net septynis spektaklius.

Po stulbinančios sėkmės Romoje pasaulinio garso choreografas atkeliauja ir į Vilnių (video)
Po stulbinančios sėkmės Romoje pasaulinio garso choreografas atkeliauja ir į Vilnių (video)

Spalio 19 dieną kultinio Niujorko kolektyvo „Bang on a Can All-Stars“ koncertu Vilniuje startuoja didžiausias aktualios muzikos festivalis „Gaida“, kuris kasdien pateiks sostinės publikai gausybę intriguojančių muzikinių renginių. Tačiau vienas festivalio renginys turėtų sudominti ne tik muzikos mylėtojus – spalio 21 d. į Vilnių atkeliauja tarptautinis šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Danza Preparata“, kurį sukūrė pasaulinio garso choreografas Rui Horta. Šis projektas – tai keleto prestižinių Europos festivalių koprodukcija, skirta bene įtakingiausio XX a. muzikos kūrėjo ir mąstytojo Johno Cage’o 100–mečiui.

Tarptautinis šokio festivalis AURA’22: Tamsioji jūros pusė
Tarptautinis šokio festivalis AURA’22: Tamsioji jūros pusė

Į tarptautinį šokio festivalį AURA’22 atvyksta visame pasaulyje žinoma ir lietuvių publikos pamėgta norvegų choreografė Ingun Bjørnsgaard su šiuolaikiniu šokio spektakliu „Jūra“.

Tarptautinis šokio festivalis AURA’22“: Kūnas kaip ginklas
Tarptautinis šokio festivalis AURA’22“: Kūnas kaip ginklas

Rugsėjo 27-30 dienomis Kauno ir miesto svečių dėmesį okupuos šiuolaikinio šokio mūza – tarptautinis šokio festivalis AURA’22. Šiemet pagrindinėse miesto scenose festivalis publikai pristatys choreografus ir trupes iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos, Portugalijos bei bendrą lietuvių ir olandų projektą.

„Baltijos baleto grupė“ vėl sušoks „Arachnę“ (Foto)
„Baltijos baleto grupė“ vėl sušoks „Arachnę“ (Foto)

Balandžio 12-ąją, gerbėjų nebesuskaičiuojanti „Baltijos baleto grupė“ sušoks puikių atsiliepimų sulaukusią „Arachnę“. Pagal antikinį mitą iš Ovidijaus „Metamorfozės“ sukurtas režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės spektaklis greitai švęs metų gimtadienį, tad nenuostabu, kad šįkart žiūrovai „Šokio teatre“ išvys dar techniškesnį ir dar jausmingesnį reginį.

100‭ ‬Deniso Kolomyckio darbų (Interviu)
100‭ ‬Deniso Kolomyckio darbų (Interviu)

Denisui vos‭ ‬19‭ ‬metų,‭ ‬tačiau jis jau spėjo pasimokyti baleto Nacionalinėje M.‭ ‬K.‭ ‬Čiurlionio menų gimnazijoje,‭ ‬studijuoti šiuolaikinį šokį Londone,‭ ‬dėstyti ir‭ ‬mokyti šokio Vilniaus‭ ‬dailės‭ ‬akademijoje,‭ ‬Misisipės universitete‭ (‬JAV‭)‬,‭ ‬šokti Lietuvos,‭ ‬Prancūzijos,‭ ‬Amerikos‭ (‬ir ne tik‭) ‬scenose,‭ ‬dirbti modeliu,‭ ‬krimsti kino meną…‭ ‬Sąrašas atrodo nesibaigiantis,‭ ‬kai prie viso‭ ‬to dar pridėsime planuojamą Deniso režisuoto spektaklio premjerą,‭ ‬pamokas Paryžiuje…‭ ‬Žodžiu,‭ ‬100‭ ‬įkvepiančių ir be galo žavinčių darbų.Denisas šiuo metu stažuojasi Amerikoje ir sutiko pasikalbėti apie motyvacijas,‭ ‬Lietuvą,‭ ‬keliones,‭ ‬chaosą galvoje ir,‭ ‬žinoma,‭ ‬ateivius.

Diskusija apie šiuolaikinį Lietuvos šokį
Diskusija apie šiuolaikinį Lietuvos šokį

Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. Menų spaustuvės Infotekoje vyks antrasis paskaitų/diskusijų ciklo „Prie arbatos“ susitikimas. Šįkart jo tema – „Šokis savo ir kitų menų sultyse“.

Pranešimus skaitys ir diskusijas provokuos dvi šiuolaikinio šokio specialistės: šokio kritikė Vita Mozūraitė ir choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė. Tokiu būdu pasistengsime aprėpti tiek teorinį, tiek praktinį šiuolaikinės šokio scenos dvidešimtmečio aspektus.

„Norėčiau kalbėti apie tai, koks yra šokis Lietuvoje? Paprastai tariant – ką mes šokame? Ir – kaip tai pavadinti? Kas tai – modernus, šiuolaikinis šokis, ir tas, ir tas, ar dar kažkas trečia?“, – savo pranešimo problematiką nusakė Birutė Letukaitė.

Spalio 14 d. vykęs pirmasis susitikimas prie arbatos buvo skirtas scenos menams apskritai. Teatrologai Audronis Liuga ir Elona Bajorinienė skaitė pranešimus tema „Scenos menai po 20 metų: nuo estetikos iki politikos“. Po jų sausakimšoje Menų spaustuvės Infotekoje užvirė diskusijos.

„Manau, kad tai, kaip per valandą du pašnekovai apibendrino visus 20 metų, aiškiai juos struktūruodami, išskirdami esminius lūžio momentus, – tai buvo labai aukštas lygis. Ir pačią diskusiją kaip galimybę argumentuotai pasikalbėti kilstelėjo į seniai teatralų pasaulyje regėtas aukštumas“, – teigė ciklo sumanytojas, Menų faktūros redaktorius Vaidas Jauniškis.

Naujos Menų spaustuvės veiklos sumanytojai tikisi, kad scenos menininkų ir teoretikų susitikimų sėkmę nulems ne tik aktuali pokalbių tematika, bet ir tinkama minties skrydžiui atmosfera – juk prie arbatos kalbama kiek kitaip, nei auditorijoje ar konferencijų salėje. Prie arbatos galima ir atviriau diskutuoti, kaip senais laikais virtuvėje – pačioje radikaliausioje pašnekesių zonoje.

Paskaitų/diskusijų ciklas „Prie arbatos“ skirtas apžvelgti įvairių scenos menų keliui, nueitam per 20 metų – 1990-2010 m. laikotarpį. Specialiai kviečiami pranešėjai – teatro, muzikos, šokio teoretikai bei praktikai – kalba apie tai, kokie pagrindiniai pokyčiai vyko ne vien geografijos prasme (atsivėrė sienos, menininkai pradėjo dalyvauti festivaliuose, pelnė daug prizų), bet ir scenos menų estetikos, krypčių požiūriu. Drauge su auditorija bandoma suvokti, kur mes nukeliavome, o kur – sustojome.

Infotekos svečiais sutiko būti menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, scenografė Jūratė Paulėkaitė, muzikologė Veronika Janatjeva ir kompozitorius Šarūnas Nakas bei kiti.

Scenos menai – tai ne tik teatras ir jo formos. Paskaitų/diskusijų ciklo organizatoriai siekia aprėpti keletą skirtingų krypčių – medijų naudojimą kitose meno rūšyse, muziką ir jos tarpdisciplininį pobūdį, šokio sąsajas su teatru, akcijas, performansus ir pan. Kita projektą lydinti dalis – Menų spaustuvės Infoteka pasipildys leidiniais ir vaizdo įrašais tų akademinės ar teatro scenos darbų, kurie tapo reiškiniais per šiuos 20 metų visame pasaulyje.

Menų spaustuvė tikisi, kad paskaitų ciklas turėtų sudominti akademinę bendruomenę, jaunus kultūros tyrinėtojus, įvairių menų specialybių studentus ir profesionalus. Pasak V. Jauniškio, „nors valstybė savo politika mus vėl gena visus į virtuves kalbėtis tyliai, juntamas pačių žmonių noras kalbėtis, bandyti sumuoti savo patirtis. Todėl esame dėkingi paskaitininkams, kurie labai entuziastingai sutiko šį kvietimą“.