slidinėjimas
Žiema – tai ne tik švenčių, bei daugelio taip pamėgtų žiemos pramogų metas. Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja žmonių, susidomėjusių įvairiomis žiemos sporto šakomis.
Slidinėti, anksčiau ar vėliau, pamėgina kiekvienas, vieni renkasi slides, kiti geriau jaučiasi ant snieglentės, o savo pasirinktą slidinėjimo būdą dažnas motyvuoja frazė „Tas man atrodo per daug sunkus, todėl rinkausi šitą“, bet ar galima nuspręsti, kuris būdas sunkesnis, neišbandžius abiejų?
Snieglentės ar slidės?
„Nėra Lietuvoje žiemos, nėra kur slidinėti, o į kalnus važiuot per brangu“ – tokios skeptiškos nuomonės besilaikantys asmenys labai klysta, Lietuvoje yra žiema, yra specialiai skirtų slidinėjimui kalnų, o nuo dabar Lietuva turi ir vienintelę Rytų Europoje uždarą žiemos sporto trasą, kur slidinėjimo entuziastai galės mėgautis sniegu ir vasarą.
Snieglenčių sporte yra du pagrindiniai stiliai: „freestyle“ – įvairių akrobatinių elementų atlikimas sniego parkuose bei gatvėse (gatvės stilius vadinamas jibbing‘u), ir „freeride“ – taip vadinamas greitas nusileidimas šlaitu per didelį sluoksnį sniego. Lietuvoje „freerid‘ui“ tinkamų sąlygų nėra, o „jibbing‘as“ snieglentininkų tarpe vis labiau populiarėja ir vystosi. Sniego parkuose atidirbtus triukus snieglentininkai išbando gatvėse ant laiptų turėklų, tvorų, sienų… žodžiu, iš bet kokio patikusio objekto padaro sau figūrą, per kurią stilingai perčiuožia.
O slidininkai dažniau renkasi tradicines kalnų slides, tačiau ir jų tarpe yra nemažai „freestyle“ entuziastų, meistriškumu nenusileidžiančių snieglentininkams. Taigi pirmasis žingsnis, norint pradėti sportuoti, yra būdo ir stiliaus pasirinkimas, pagal kurį turite rasti sau tinkamą inventorių.
slidinėjimas
„Roges reikia ruošti vasarą“
Sunkiausia dalis, norint pradėti slidinėti, Jus pasitiks tada, kai reikės išsirinkti sau tinkamą inventorių. Daugelis pradedančiųjų savo pirmąjį slidinėjimo inventorių perka iš antrų rankų, ir tai motyvuoja fraze „aš dar nežinau, ar man patiks, todėl nenoriu pirkti naujo ir brangaus inventoriaus“. Tačiau tiesa ta, kad perkant naudotą inventorių Jūs neturite jokių kokybės garantijų, jis gali būti sugadintas nematomose vietose, ir kiek ištikrųjų vertas daiktas Jūs nenustatysite. Pavojingiausia pirkti „freestyle“ naudotą inventorių, kitaip tariant, perkant iš antrų rankų didelė tikimybė, kad permokėsite ir už tą sumą gausite „katę maiše“.
Pirkdami inventorių specializuotose Lietuvos parduotuvėse Jūs gausite tam tikro laikotarpio garantiją, tačiau gerokai permokėsite. Pasibaigus sezonui visame Pasaulyje išparduodami praėjusio sezono nauji gaminiai, tačiau Lietuvoje panašių išpardavimų slidinėjimo inventoriui vargu ar rasite, nes parduotuvės sezonui pasibaigus sudeda neišpirktą inventorių į sandėlius, o kitąmet vėl parduoda už tą pačią kainą. Todėl ten galima dažnai aptikti kelerių metų senumo naują inventorių. „Roges reikia ruošti vasarą“ – palankus metas įsigyti naują inventorių slidinėjimui yra pavasario/vasaros laikotarpis, o vienintelis būdas gauti praėjusio sezono naują inventorių su nuolaida ir kokybės garantija – pirkti iš užsienio šalių ir siųstis į Lietuvą.
Bendros taisyklės renkantis inventorių
Renkantis slides ar snieglentes, galioja vienoda taisyklė – jų ilgis turi būti žemiau smakro arba jo aukštyje. Mėgstantys didesnį greitį pažengę slidininkai renkasi ilgesnes ir kietas slides, nes kuo slidės ilgesnės, o jų forma tiesesnė, tuo sunkiau bus padaryti staigų posūkį.
Renkantis snieglentę reikia visų pirma žinoti, koks čiuožimo stilius Jums priimtinesnis – „freeride“ – lentos turi būti kietos ir siekti smakrą, jos dar pasižymi skirtingu snieglentės galų ilgiu, visada priekis yra ilgesnis už galą. „Freesyle“ lentas reiktų rinktis trumpesnes, o kiek – kiekvienas sprendžia pagal save. Pavyzdžiui, „jibb‘eriai“ dažnai renkasi lengvas, trumpas, krūtinės lygį siekiančias labai minkštas lentas, nes su trumpesne lenta lengviau atlikti triukus. Renkantis apkaustus, skirkite jiems didesnį dėmesį, nes apkaustai dažniausiai tarnauja ilgiau nei lentos. Apkaustų sistemų yra skirtingų – vieni greičiau uždedami, kiti tvirčiau laiko koją, todėl apsispręsti, kurie apkaustai Jums tinka, galėsite tik išbandę skirtingas jų sistemas.
Slidinėjimo kultūra Lietuvoje ir užsienyje
Slidinėjimas nėra labai brangus sportas ir juo galima užsiimti tiek Lietuvoje, tiek užsienio kurortuose. Lietuvoje yra apie dešimt specialiai paruošiamų slidinėjimui kalnų, iš kurių žinomiausi: Druskininkų „Snow arena“, Ignalinos „Žiemos sporto centras“, Vilniaus „Liepkalnis“, Anyksčių „Kalitos kalnas“ (daugiau apie slidinėjimo trasas taip pat rasite praėjusių metų Laikas.lt straipsmnyje, kurį rasite čia).
Druskininkai siūlo geriausias sąlygas tiek slidininkams, tiek snieglentininkams ir nors šiuo metu visi „Snow arenos“ darbai nėra pilnai užbaigti, tačiau ateityje ten bus vienintelė Lietuvoje atskira trasa snieglentininkams, tokiu būdu bus išvengiama konfliktinių situacijų ir nemalonių susidūrimų tarp skirtingu sporto šakų atstovų.
Įprastai slidininkai ir snieglentininkai Lietuvoje slidinėja kartu ir labai dažnai vieni kitiems nesąmoningai trukdo, dėl to įvyksta nemažai susidūrimų. Kartais kyla konfliktai dėl nesupratimo ir nežinojimo, pavyzdžiui, snieglentininkai, važinėjantys per tramplyną, jį prižiūri ir patvarko, o kai vyksta tvarkymas visada prieš tramplyną padeda snieglentę, o nežinantis, ką reiškia snieglentė, slidinėtojas tiesiog apvažiuoja snieglentę ir šoka per tramplyną, taip sukeldamas pavojingą situaciją, kurios pasekmės gali būti labai skausmingos.
Žiemą Anykščių slidinėjimo trasoje dominuoja slidininkai, kalnas visada gerai paruošiamas ir prižiūrimas. Ignalina 2010/2011 metų sezoną džiugino snieglentininkus, ten buvo pastatytas geriausias tų metų sniego parkas ir vyko didžioji dalis žiemos sporto renginių. Visai kitokia situacija buvo Vilniuje esančioje „Liepkalnio“ trasoje, ten nevyko renginiai, nebuvo sniego parko, kalnas buvo atidarytas vėliausiai ir dažnai pasitikdavo slidininkus gerokai apšalusia danga.
Bendra ir neišspręsta Lietuvos slidinėjimo centrų problema – didelės eilės prie keltuvų, ir šią problemą netikslinga pateisinti per mažu kalnu ir per dideliu žmonių kiekiu, nes mūsų brolių latvių pavyzdys rodo, kad nesvarbu, kokio dydžio kalnas ir kiek ant kalno yra žmonių, visada keltuvas veikia ir prie jo nėra didelės eilės.
Būtent dėl to daug lietuvių važiuoja į Latvijos kurortus, kur kainos yra daug prieinamesnės, o aptarnavimas daug kokybiškesnis. Latvijoje yra daug veikiančių žiemos sporto centrų, o vienas populiariausių iš jų – „Žagarkalnis“. Ten visada yra tvarkingai paruoštas aukšto lygio snieglenčių parkas, darbuotojai padeda ir paaiškina pirmą kartą kylantiems keltuvu žmonėms, o ir kainos už slidinėjimą bei inventoriaus nuomą yra mažesnės nei Lietuvoje.
Slidininkai ir snieglentininkai, pasiruošę dideliems kalnams, dažniausiai vyksta į Norvegiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, o iššūkiams pasirengę renkasi tokias šalis kaip Ukraina. Vykstant slidinėti į tolimesnes užsienio šalis tikslinga visų pirma apsidrausti.
O kur Jūs slidinėjate? Kokie planai naujam žiemos sezonui?
Romualdas Ruzgys
Nuotr.: Ž.Vaičaičio
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas Paulius Augūnas tiki, kad artėjantis sezonas lietuviams bus sėkmingas.
Kokios nuotaikos LKSF pasitinka naują sezoną?, – paklausėme P. Augūno.
Nuotaika – pakili. Nes praėjusį savaitgalį trys jauni mūsų kalnų slidininkai – Laura Pamerneckytė, Rokas Zaveckas ir Aivaras Tumas – penkioms savaitėms išvyksta į Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) stovyklos antrąjį etapą. Jaunimas intensyviai treniruosis. Grįš spalio pabaigoje, o lapkritį vėl keliaus į tokią pačią stovyklą, kurioje jau tikriausiai ne tik treniruosis, bet ir dalyvaus varžybose. Vėl namo slidininkai parkeliaus tik prie Kalėdas.
Šios stovyklos – didžiulis iššūkis mūsų sportininkams kaip moksleiviams. Tėvai kartu su federacija tariamės su mokyklų vadovais, kad slidininkai galėtų atsiskaityti nuotoliniu būdu. Krūvis bus milžiniškas tiek sporte, tiek moksle. Bet tuo pačiu tai yra didžiulės galimybės.
Iš šių dviejų vaikinų turėsime atrinkti vieną, kuris dalyvaus sausį Austrijos mieste Insbruke vyksiančiose pirmosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse. Be to, komandą ketiname išsiųsti į pasaulio jaunimo čempionatą, kuris vasario pabaigoje startuos Italijoje. FIS stovyklose dalyvavę sportininkai turėtų būti puikiai pasiruošę ir pasiekti gerų rezultatų.
Jau viskas suderinta dėl Lietuvos čempionato, kuris tradiciškai vyks Alpėse. Šįkart – sausio 14-21 dienomis Italijoje, labai įdomioje vietoje – Madona di Kampiljo, kuris yra antras pagal garsumą ir brangumą tarp visų Italijos kalnų kurortų. Bet tai neturėtų atbaidyti sportininkų ir juos lydinčių žmonių, nes varžybos bus rengiamos 13 km nuo Madona di Kampiljo, Pinzolo miestelyje. Metų pabaigoje šis miestelis bus sujungtas pakėlėjais su Madona di Kampiljo regiono trasomis.
Dar vienos tradicinės varžybos – Baltijos taurė. Jos vėl vyks Suomijos kurorte Suomutunturi. Tik kitąmet – kiek anksčiau, kovo viduryje. Šįkart varžybas rengs estai. Bet, kaip visada, prisidės viso šalys. Jau dabar mūsų prašė, kad atsiųstume mažiausiai keturis žmones varžybų aptarnavimui.
Kiek planuojate surengti varžybų Lietuvoje?
Viskas priklausys nuo oro sąlygų. Jei bus sniego, tradiciškai vyks “Head”, “Fischer” ir naujo mūsų rėmėjo “Leki” taurės varžybos, draugijos “Žalgiris” žiemos žaidynės. Jei žiema bus ilga, organizuosime ir daugiau renginių.
Kol kas neaišku, kur rengsime varžybas. Bandome tartis su “Snoras snow arena” šeimininkais, kad bent vienas varžybas leistų surenti pas juos Druskininkuose.
Žinoma, ši arena yra dengta, todėl ten galima rengti varžybas bet kokiu metų laiku. Tačiau tai – komercinis objektas, labiau pritaikytas ne sportui. Puikiai tai suprantame, bet bendradarbiausime, ieškosime visiems labiausiai tinkamų variantų.
Ar Lietuvoje daugėja kalnų slidininkų?
Akivaizdžiai. O atsiradus Druskininkų arenai, jų atsiras dar daugiau. Su Nacionaline slidinėjimo asociacija esame įkūrę viešąją įstaigą “Slidinėjimo mokykla” ir rengsime įvairias programas, rinksime vaikų grupes, kurios galėtų treniruotis Druskininkuose. Aišku, daug lems ir finansai, susitarimai su trasų šeimininkais. Dar labiau kalnų slidinėjimo populiarumą paskatintų mūsų jaunų sportininkų geri rezultatai tarptautinėse varžybose.
Praėjusį sezoną per lietuviams itin sėkmingai pasibaigusias Baltijos taurės varžybas mūsų šalies žiniasklaida bene pirmą kartą skyrė tiek daug dėmesio kalnų slidininkams. Ar pajutote tai?
Tikrai pajutome. Gaila, kol krizė nesitraukia, nepavyksta rasti daugiau rėmėjų. O visuomenės dėmesys tikrai buvo ir, tikėkimės, jis dar labiau augs per šį sezoną. Ypač kai įsibėgės slidinėjimo mokyklos veikla, atsiras grupių formavimo sistema.Galbūt bendradarbiausime su švietimo institucijomis. Juk slidinėjimas yra mokyklų kūno kultūros programos dalis. Galima būtų nuvežti vaikus į “Snoras snow arena” bent supažindinti su kalnų slidinėjimu, jo pagrindais. Vėliau kurie nors iš tų vaikų gal pasirinktų mūsų sporto šaką.
Sezoną LKSF pasitinka su iš esmės atnaujintu interneto tinklapiu. Kodėl nutarėte keisti savo namų internete veidą?
Tai irgi žingsnis kalnų slidinėjimo populiarinimo link. Senasis tinklapis suteikdavo minimalią informaciją mūsų bendruomenei. O naujajame bus galima ne tik sužinoti visas naujienas, varžybų tvarkaraštį, rezultatus, peržiūrėti varžybų nuotraukas ir vaizdo įrašus apie kalnų slidinėjimą, bet ir leis žmonėms patiems įkelti skelbimus apie parduodamą inventorių. Tai ypač aktualu tėvams, kurių maži vaikai slidinėja ir greitai “išauga” inventorių. Naujame tinklapyje stengsimės pateikti kuo daugiau informacijos apie kalnų slidinėjimo aktualijas.
Kalnuslidinejimas.lt inf.
Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 11.30 val. Vilniaus Vingio parke prasidės žiemos šventė, kurios dalyvių aprangos kodas – sportinė apranga ir slidės! Joje laukiami visi, kurie nors kartą stovėjo ant slidžių ir nori išbandyti savo jėgas varžantis su kitais žiemos sporto entuziastais.
Sveika visuomenė – sveika valstybė. Vilniaus miesto savivaldybė, klubas „Instinktas“, Lietuvos biatlono federacija, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija ir Vilniaus parkai kviečia vilniečius ir miesto svečius gražią valstybės šventę paminėti netradiciškai – ant slidžių.
Artėjant lietuvių slidinėjimo užsienio šalių kalnuose sezono įkarščiui vasario mėnesį, draudimo bendrovė „If“ apžvelgė dažniausias slidinėjimo slidėmis ir snieglentėmis traumų priežastis. Pasak specialistų, nelaimingus atsitikimus slidinėjimo kurortuose dažniausiai lemia nepatyrimas ar savo sugebėjimų pervertinimas ir trečia priežastis, apie kurią dažnai nutylima – alkoholio vartojimas.
„Ne vienerius metus analizuodami nelaimių kalnuose priežastis pastebėjome, kad dažniausiai traumas patiria pirmą kartą slidinėti į kalnus vykstantys naujokai. Šiai slidininkų kategorijai pritrūksta fizinio pasirengimo ir patirties krentant išvengti susižalojimų,“ – sako skandinaviško kapitalo draudimo bendrovės „If“ žalų centro direktorius Audrius Smaliukas.
Pasak specialisto, kita kategorija susižeidusių kalnuose yra jau neblogai pramokę, trečiąjį – ketvirtąjį sezoną slidinėjantys snieglentininkai ir slidininkai. Šiems žmonėms „koją pakiša“ per didelis pasitikėjimas savo jėgomis bei meistriškumu ir pernelyg rizikingas leidimasis kalnų trasomis. Pastebima, kad ši slidininkų grupė taip pat patiria ir sunkesnes nei naujokai traumas.
„Naujokus ir jau patyrusius slidinėtojus apjungianti traumų priežastis yra alkoholio vartojimas. Ne paslaptis, kad šildymasis svaigiųjų gėrimų taurele daugelyje šalių yra tapęs kone neatsiejama slidinėjimo kultūros dalimi. Tačiau, mūsų kaip rizikos vertintojų nuomone, toks kūno šildymas gali baigtis visą gyvenimą jaučiamais traumų padariniais ar sudėtingomis teisinėmis pasekmėmis,“ – sako A.Smaliukas.
Jo teigimu, net ir nestipriai nuo alkoholio apsvaigusio žmogaus reakcija pasidaro lėtesnė, tačiau įgyjama drąsos įveikti vis sudėtingesnes trasas, kas gali nulemti dažnas ir sunkias galūnių, stuburo ar galvos traumas. Specialistas įspėja, kad apsvaigus slidinėjant kalnuose rizikuojama ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, nes dideliu greičiu leidžiantis nuo kalno galite sužaloti kitus ir taip užsitraukti atsakomybę.
„Reikia nepamiršti, kad alkoholis iš organizmo šalinamas gana lėtai, todėl netgi vakare suvartotas didelis kiekis svaigiųjų gėrimų gali daryti neigiamą įtaką žmogaus koordinacijai slidinėjant kitą dieną,“ – sako A.Smaliukas.
Draudimo bendrovės „If“ atstovo teigimu, norint išvengti su alkoholiu susijusių traumų kalnuose, svaigiųjų gėrimų reikėtų visai atsisakyti slidinėjimo metu, o jei geriama vakare tai daryti reiktų kuo saikingiau, kad organizmas alkoholį spėtų pašalinti iki kitos slidinėjimo dienos.