šokis
Rugsėjo 27-30 dienomis Kauno ir miesto svečių dėmesį okupuos šiuolaikinio šokio mūza – tarptautinis šokio festivalis AURA’22. Šiemet pagrindinėse miesto scenose festivalis publikai pristatys choreografus ir trupes iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos, Portugalijos bei bendrą lietuvių ir olandų projektą.
Vestuvėse įprasta šokti. Pirmąjį šokį šoka jaunieji, o tuomet jaunoji ir jos tėvas. Paprastai skamba rami, romantiška muzika, bet… Galima ir kitaip!
Birželio 29 d., penktadienį, 18–20 val. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje įvyko festivalio „Yaga“ ir „Super Genties“ organizuojamos autentiško šokio dirbtuvės „YAGA Social: išmok džiaugtis šokiu iki galo – autentiško šokio dirbtuvės“. Renginį, kuriame sudalyvavo per 100 žmonių, vedė Linas Matulis, jau daugiau nei 5 metus tyrinėjantis šokį bei judesį. Treneris yra yra mokęsis iš tokių šokio pasaulyje žinomų asmenybių, kaip Vytis Jankauskas, Alexandr Girshon ir Daniel Lepkoff.
Geriausi pasaulio šokėjai sugrįžta į didžiuosius ekranus, kad dar kartą įžiebtų meilę šokiui, apstulbintų neįtikėtina choreografija ir pradžiugintų žiūrovų akį maištingu, uždegančiu ir atsidavusiu šokiu. Nuo liepos 27 dienos Lietuvos kinus pasieks lauktas, jaudinantis ir kerintis filmas „Šokis hip-hopo ritmu. Revoliucija“ (angl. „Step Up Revolution“).
Balandžio 12-ąją, gerbėjų nebesuskaičiuojanti „Baltijos baleto grupė“ sušoks puikių atsiliepimų sulaukusią „Arachnę“. Pagal antikinį mitą iš Ovidijaus „Metamorfozės“ sukurtas režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės spektaklis greitai švęs metų gimtadienį, tad nenuostabu, kad šįkart žiūrovai „Šokio teatre“ išvys dar techniškesnį ir dar jausmingesnį reginį.
Denisui vos 19 metų, tačiau jis jau spėjo pasimokyti baleto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, studijuoti šiuolaikinį šokį Londone, dėstyti ir mokyti šokio Vilniaus dailės akademijoje, Misisipės universitete (JAV), šokti Lietuvos, Prancūzijos, Amerikos (ir ne tik) scenose, dirbti modeliu, krimsti kino meną… Sąrašas atrodo nesibaigiantis, kai prie viso to dar pridėsime planuojamą Deniso režisuoto spektaklio premjerą, pamokas Paryžiuje… Žodžiu, 100 įkvepiančių ir be galo žavinčių darbų.Denisas šiuo metu stažuojasi Amerikoje ir sutiko pasikalbėti apie motyvacijas, Lietuvą, keliones, chaosą galvoje ir, žinoma, ateivius.
„Yra spektaklių, kuriuos galėčiau šokti visą gyvenimą. Dėl to, kad juose svarbiausia yra ne forma, išorinis sumanymas, o turinys, paremtas amžinomis vertybėmis. „Salamandros sapnas. Paveikslas“ yra vienas iš jų“, – teigia šiuolaikinio šokio kūrėja ir atlikėja, ne vieną tarptautinio mąsto apdovanojimą pelniusi Loreta Juodkaitė.
Susitikti su šiuo spektakliu Menų spaustuvė (MS) kviečia sausio 13 dieną 19 val.
Prieš kelerius metus kartu su režisieriumi Valentinu Masalskiu sukurtas darbas MS nebuvo rodytas jau daugiau negu metus, bet jis tikrai nėra iš tų spektaklių, kurie turi aiškų „galiojimo laiką“ ir išsisemia po vieno sezono.
„Dabar ruošdamasi, repetuodama labai džiaugiuosi dėl to, kad pavyko sukurti nevienadienį pastatymą. Būtų baisu grąžinti save į ankstesnio laiko mintis ir atradimus, daryti tai, kas jau pačiai visiškai nėra aktualu ar įdomu. O tiek „Salamandros sapnas“, tiek „Sibilė“ ar „Malda smėlyje“ – labai giliai išgyventi spektakliai, kurių esmė lieka aktuali visada“, – pasakojo Loreta.
„Salamandros sapnas. Paveikslas“ – netradicinis šokio ir muzikos veiksmas, kurį įkvėpė amfibijos salamandros, gebančios atsiauginti prarastas galūnes, mitas.
Šiam Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programai sukurtam šokio spektakliui scenografiją kūrė Renata Valčik, muziką – Marius Baranauskas.
Spektaklis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ ne tik choreografei, bet ir kompozitoriui Mariui Baranauskui. Jo spektakliui sukurta muzika yra lygiavertis spektaklio veikėjas, papildantis salamandros judesius, klaidžiojantis tarp Viduramžių giesmės ir modernios elektronikos.
Su „Salamandros sapnu“ Lora Juodkaitė apkeliavo daugybę šalių ir festivalių pasirodydama tokiose svarbiose Europos šiuolaikinio šokio scenose kaip „The Place“ Londone (2007) ir Tarptautinėje šokio mugėje Diuseldorfe (2008).
Pasak L. Juodkaitės, iš esmės šis spektaklis yra apie tai, kad visi žmonės stengiasi slėptis – po kauke, įvaizdžiu, statusu. Ieško saugumo kokono. „Keliame klausimą – ar iš esmės galima išgyventi be to kokono, nuogam, neapsaugotam? Atsakymo tikrai neturiu…“, – apie savo Salamandros paslaptis pasakojo šokio kūrėja.
Pastaruosius dvejus metus L. Juodkaitė intensyviai gastroliuoja su savo MS pastatytais spektakliais, taip pat Rachido Ouramdane‘o trupe (aplankyti Belgijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių festivaliai), šoka Turkijoje ir kitur.
Vienas reikšmingiausių Loros pasirodymų tarptautiniame kontekste – savaitė, praleista garsiajame Korzo teatre Hagoje (Nyderlandai). Čia lietuvių šokėja dalyvavo vienoje iš kasmėnesinių šio teatro rengiamų šokio programų, kur ne tik rodė savo spektaklio „Malda smėlyje“ solo versiją, bet ir turėjo galimybę susipažinti su labai stiprių Korzo reziduojančių tarptautinio mąsto choreografų darbais. „Svarbus šios kelionės rezultatas – kvietimas man statyti spektaklį Korzo teatre. Tokiu būdu tai pat tiesiamas tiltas į realų bendradarbiavimą tarp Korzo ir Menų spaustuvės kaip artimų scenos menų organizacijų“, – pabrėžė L. Juodkaitė.
Viena įdomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų pastaruoju metu dirba intensyvų pedagoginį darbą – dėstė M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinėms, taip pat dirba su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vaidybos studentais. Beje, čia ir pati studijuoja režisūros magistrantūroje.
Lora Juodkaitė yra baigusi scenografijos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, paskui mokėsi Zalcburgo eksperimentinėje šokio akademijoje.
Burleska – legendinis šokis, sudrebinęs retro erą ir konservatyvią Tarpukario žmonių kasdienybę. Dailymail.co.uk išpublikavo dar niekur nematytas nuotraukas iš „auksinės” burleskos eros.
„Judantys taikiniai“ – spektaklis apie žmonių tarpusavio santykius. „Kam iš tikrųjų užmezgame tarpusavio ryšius, siekiame dėmesio, prielankumo, meilės? O gal vienas kito taikiklyje dažniausiai atsiduriame viso labo tik kaip objektai, įrankiai trokštamam, egoistiniam tikslui pasiekti?“, – klausia spektaklio kūrėjai.
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.
Dar žiemą „Baltijos baleto grupė“, vadovaujama Marijos Simonos Šimulynaitės, pristatė spektaklį pagal Depeshe mode muziką „Depeche Mode: kitas pasaulis”. Prireikė vos pusės metų ir žiūrovams trečiadienį pristatyta dar viena premjera – „Diagnozė: Vyras“, ketvirtadienį – moteriškoji „Arachnė“.
Dar žiemą „Baltijos baleto grupė“, vadovaujama Marijos Simonos Šimulynaitės, pristatė spektaklis pagal Depeshe mode muziką „Depeche Mode: kitas pasaulis”. Prireikė vos pusės metų ir žiūrovams vakar pristatyta dar viena premjera – „Diagnozė: Vyras“.
Pirmadienio vakarą Vilniuje prasidėjo 15-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis”. Visą savaitę sostinės scenose savo naujausius spektaklius rodys žinomi Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Lietuvos šokio kūrėjai.
Kada paskutinį kartą buvote teatre? Koks spektaklis labiausiai patiko? O gal sunku išsirinkti iš Lietuvos teatrų repertuarų? Kovo 27 dieną buvo minima Tarptautinė teatro diena. Ta proga mes pakalbinome menotyrininką ir keleto knygų apie baletą ir teatrą autorių Helmutą Šabasevičių.