spektakliai
„Ambicingas spektaklis“, „stereotipus laužanti interpretacija“, „inovatyvus mąstymas“ – taip Norvegijoje buvo liaupsinamas Oskaras Koršunovas ir jo spektaklis „Peras Giuntas”. Lietuvoje šį pastatymą pagal Henriko Ibseno pjesę bus galima išvysti vos vieną dieną. Trupė iš Norvegijos „Perą Giuntą” Lietuvos publikai pristatys dešimtojo Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ metu. Drąsiausias šalies teatro festivalis sostinėje prasidės rugsėjo 26 dieną.
Nors jubiliejinis penkioliktasis Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gyvavimo sezonas prasidės kiek daugiau nei už poros mėnesių, o teatre vyrauja artėjančių atostogų nuotaikos, pirmieji bilietai į rudens bei žiemos spektaklius – jau prekyboje.
Trečia nominacija Hedos vardo apdovanojimuose Norvegijoje režisieriui Oskarui Koršunovui atnešė sėkmę. Oslo nacionaliniame teatre pastatytas Henriko Ibseno „Peras Giuntas“ pelnė apdovanojimą už geriausią metų režisūrą. Prizas įteiktas pačiam O. Koršunovui, dalyvavusiam Osle vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.
Premjeriniai Oskaro Koršunovo režisuotos „Paskutinės Krepo juostos“ spektakliai susilaukė milžiniško žiūrovų dėmesio ir salėje tilpo toli gražu ne visi norintys, tad publikos pageidavimu birželio mėnesį skelbiami trys papildomi spektakliai. Žiūrovai laukiami birželio 20, 21 bei 27 dienomis.
Vilniaus mažasis teatras ruošiasi dar vienai premjerai. Režisieriaus iš Vengrijos Peterio Galamboso dėmesio centre – moters likimas. Kaip suderinti darbą ir šeimą, pašaukimą ir buitį? Spektaklyje „Trio“ – apie kūrybą, meilę, išdavystę ir mirtį pasakojama per garsių muzikų Roberto Šumano, Klaros Šuman ir Johaneso Bramso gyvenimo istorijas.
Polinkį į piromaniją turinčio paauglio Kurto vaidmuo spektaklyje „Ugnies veidas“ tapo aktoriaus Gyčio Ivanausko debiutu teatro scenoje. Ankstyvu, ir, dabar jau galima teigti, jog tikrai sėkmingu, atvedusiu prie Romeo vaidmens „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“. Gyčio Ivanausko Kurtas skaičiuoja jau tryliktus metus, Romeo – dešimtus. Laikas brandina ar graužia vaidmenis – apie tai ir kalbamės su pačiu Gyčiu.
Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ – spektaklis, nuo kurio 1999 metais prasidėjo Oskaro Koršunovo teatro veikla. Šiandien, praėjus trylikai metu, nemenką skandalą įžiebęs spektaklis rodomas paskutinį kartą. Susidomėjimas – ne ką mažesnis nei tuomet, mat visi bilietai iššluoti vos per pora dienų, o norinčių bet kokiais būdais patekti į spektaklį tik daugėja. Apie teatro pradžią, „Shopping and Fucking“ sukeltą ažiotažą bei dabartį kalbamės su pačiu režisieriumi.
Gegužį išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, pasisakantis už homoseksualių asmenų santuoką, jau spėjo savo pavarde papuošti Prancūzijos radikaliųjų katalikų instituto „Civitas“ sudarinėjamą krikščionofobų sąrašą.
Praėjusią savaitę paviešintas kultūros ministro Arūno Gelūno siūlymas Panevėžio savivaldybei perimti Juozo Miltinio teatrą šokiravo ne tik jo aktorius, konfliktuojančius su ministerijos paskirtu teatro vadovu Romualdu Vikšraičiu, bet ir visus Lietuvos žmones, kuriems rūpi šiandienė kultūros padėtis ir jos perspektyva. Garsus teatro režisierius Gytis Padegimas ragino mušti pavojaus varpais.
Jauna choreografė Austėja Vilkaitytė ėmėsi Lietuvos šiuolaikiniam šokiui reto turinio, savo debiutiniam kūriniui rinkdamasi ne vidines būsenas ir apmąstymus, o socialinę problematiką.
Balandžio 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje scenoje įvyks dešimtoji 72-ojo sezono premjera. Spektaklį pagal Dantės Alighierio “Dieviškąją komediją” pristatys režisierius Eimuntas Nekrošius. „Dieviškoji komedija“ – tai teatro „Meno fortas“ ir LNDT koprodukcija.
Be penkių minučių pavasarį „Idioteatras“ pasitinka žiūrovams jau pažįstamais ir visiškai naujais spektakliais. Nuo kovo pradžios iki vidurio Vilniaus ir Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti ne tik kultinį „Urvinį žmogų“, terapeutinių galių turintį spektaklį „Ša, kalba mamos“ ar (ne)komediją „Menas“. Scenoje pasirodys tarsi feniksas iš pelenų po 25 metų pakilusi Intymi vyrų trupę „Erelis“ bei visiškai naujas „Idioteatro“ ir teatrai.lt bendras projektas – spektaklis „Karo dievas“.
Vasario 16-ją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, publikai buvo pristatytas naujausias Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Karo dievas“, kuriame vaidmenis atliko žinomi aktoriai Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Viktorija Kuodytė ir Aurelija Tamulytė. Tamsiąją žmogaus pusę pasiryžęs atskleisti režisierius apie pagrindinę spektaklio idėją kalbėjo taip: „Kur yra žmogus, ten visada bus karas. Žmogus yra labai individualus, egoistiškas, susikoncentravęs į savo asmeninius tikslus. Susitikus dviems tokiems, įvyksta nesusipratimai idėjiniame, buitiniame ar kituose lygmenyse, lengvai peraugantys į karą“. „Karo dievas“ (Le Dieu du Carnage) – naujausias prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos kūrinys. Šios pjesės veiksmas sukasi apie dvi viduriniosios klasės poras (Rėjus ir Uljė), susitinkančias aptarti tarp jų vaikų įvykusias muštynes. Tai tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas, eigoje peraugantis į tragikomišką mizansceną, pilną apsižodžiavimo ir paniekos vieni kitiems.
Sausio mėnesį scenoje atgimusi ir po Lietuvą pagastroliavusi Intymi vyrų trupė „Erelis“, kovo mėnesį surengs dar vieną pasirodymą Vilniuje. Trupės sudėtis – tokia pati, kaip ir prieš 25 metus: Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Darius Auželis, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių keistuoliškų idėjų generatorius Darius Miniotas. „Keistuolių“ veteranai žiūrovams pristatys ne tik jau pažįstamą oratoriją „Brisiaus galas“, operą-kantatą „Sakmė pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“. Paklausti, ar tai nebus paskutinis „Erelio“ pasirodymas, aktoriai atsako: „Kai nebepatiks visiems būti kartu, neberengsime net jubiliejinių pasirodymų. O dabar esame vienas kito taip išsiilgę, kad vėl kartu uždainuoti yra vienas malonumas.“
Į sceną po trumpos pertraukos grįžta ir subtilaus humoro spektaklis „Menas“, pelnęs pjesės autorei Yasminai Rezai pasaulinę šlovę. Pati kūrėja šią pjesę vadina tragikomedija, nes iš tiesų, ar gali būti tragikomiškesnė situacija, nei penkiolikos metų draugystės „stažą“ turinčių draugų ginčas dėl įsitikinimų? Ginčo pretekstas – visiškai balta drobė, įsigyta už 200 000 Prancūzijos frankų. Draugystės pamatus spektaklyje klibina aktoriai Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas bei laidos „Dar pažiūrėsim“ žvaigždė Giedrius Savickas. Nuo „Meno“ premjeros iki dabar tarp žiūrovų netyla nesutarimai – geras tas spektaklis, ar blogas. Aišku viena – abejingų jis nepalieka, o vertinimas priklauso tik nuo paties stebėtojo.
„Idioteatro“ artileriją užbaigia spektakliai veteranai – kartu su „Keistuolių“ teatru pastatytas „Ša, kalba mamos“ bei kultinė komedija „Urvinis žmogus“. Mamos, mamoms, apie mamas šešių žavių aktorių G. Ryškuvienės, R. Dominaitytės, A. Vilutytės, L. Budzeikaitės, S. Degutytės ir K. Maruševičiūtės lūpomis. O vyras, vyrams, tačiau ne tik apie juos – komedijoje „Urvinis žmogus“. Nuo premjeros 2005 metais urvinio pažiūrėti susirenka pilnos salės – tokio populiarumo priežastys paaiškėja tik pamačius spektaklį.
„Karo dievas“
kovo 4 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val.
kovo 8 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
Intymi vyrų trupė „Erelis“
kovo 12 d. Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Menas“
kovo 13 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
„Ša, kalba mamos“
Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Urvinis žmogus“
kovo 14 d. Vilniaus klube „New York“, 20:00 val., vaid. D. Kazlalauskas
kovo 15 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val., vaid. D. Meškauskas.
Daugiau informacijos apie spektaklius rasite „Idioteatro“ puslapyje www.idioteatras.lt.
Iki dar vieno talentingo Lietuvos aktoriaus ir režisieriaus Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Karo dievas“ premjeros liko vos savaitė. Šis spektaklis bus jau antrasis jo kūdikis pastatytas pagal jaunosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę. Pirmasis, pasakojantis apie trijų draugų draugystę, buvo „Menas“.
„Karo dievo“ komandai, aktoriams Giedriui Savickui, Dariui Gumauskui, Aurelijai Tamulytei, Viktorijai Kuodytei, intensyviai plušant ir gludinant vaidmenis, spektaklio režisierius D. Kazlauskas rado keletą laisvų minučių ir pasidalino mintimis ne tik apie pjesę, bet ir apie mūsų visuomenę, mūsų žmogų.
Ar yra lengviau kurti antrą spektaklį pagal tos pačios autorės pjesę?
Nėra nei lengviau, nei sudėtingiau. Kiekviena pjesė yra unikali. Nesvarbu ar ji to paties autoriaus, ar kito. Tu vis tiek į ją žiūri kaip į atskirą molį, iš kurio tu lipdai spektaklį. Tas pats yra ir su kiekvienu spektakliu ar vaidmeniu. Kiekvienas jų yra unikalus tuo, kad jis yra būtent tuo tavo gyvenimo tarpsniu ir būtent prie tų konkrečių aplinkybių. Jos tampa unikalios, taigi ir sprendimas tampa unikalus. Unikalus ta prasme, kad jis yra vienas ir paskutinis. Yra labai reta žmonių, kurie perstato tą patį spektaklį.
Ką jūs, kaip Dainius Kazlauskas, atradote Y. Rezos pjesėje „Skerdynių dievas“ (originalus pjesės pavadinimas)?
Tai yra nebaigtinis reikalas. Mūsų gyvenimas nėra išbaigtas. Negali teigti, kad tu kažką supratai ar nesupratai. Gyvenimas yra procesas, kurio gale mes mirštam. Ir tada, kada tu jau turėtum suprasti, tu nieko nesupranti, nes tu jau mirei. Tuo viskas ir baigiasi. Bet kokia perskaityta pjesė, bet koks įsigytas daiktas, patirtas nuotykis, įvykis nėra nei svarbesnis, nei nesvarbesnis nei bet kuris kitas. Kiekviena smulkmena mums turi kažkokį poveikį, bet koks jis, aš negaliu dabar pasakyti. Matyt, ilgainiui gyvenime tas poveikis pasirodys. Mes nesuprantame, kaip mūsų pasąmonėje kažkas keičiasi. Mes negalime to įvardinti, nors kažkas vyksta. Dėl to atsiranda nuojauta, intuicija ir panašūs dalykai.
Jūsų režisuojamame naujame spektaklyje vyksta žmonių santykių kova, žmonių asmenybių kova, kodėl žmonės kovoja?
Visi karai yra idėjiniai. Mes tą idėją galime visaip pavadinti – ideologija, požiūriu, tikslais. Pastarieji visada yra labai asmeniški ir jais visada siekiama naudos. Čia visuomet yra ir bus problema. Dėl to išlikti neutraliu yra labai sudėtinga, net nežinau ar išvis yra tokių žmonių. Kiekvieną dieną susiduria skirtingi mūsų požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Mes galime apsimetinėti, galime užsidėti kaukes, bet esmės tai nekeičia.
Pavyzdžiui, Angelina Jolie, kuri rūpinasi ir augina trečiųjų šalių vaikus. Mes visi suprantame kiek, ko ir dėl ko yra daroma. Bet visi supranta tylomis. O priimk sąlygą, kad ji iš tikro viską daro tik iš gerų paskatų. Pamatysi, jog labai sunkiai tą priimsi. Kodėl? Todėl, kad vis tiek nesuprantame, kad nauda yra visa ko variklis, susijęs su išgyvenimo instinktu. Anksčiau būdavo paprasta – nušauni ir pasiimi, o dabar mes turime teismus ir kitas tarnybas, dėl to atsiranda kiti būdai naudai gauti.
Turbūt tie žmonės, kurie slepia savo vidų, tikrąjį veidą po kaukėmis, nesijaučia lamingi, taigi, koks žmogus yra laimingas ir kaip tokiu būti?
Tas žmogus yra laimingas, kuris niekam nieko neskolingas. O kas tai yra skola? Čia galvoje turiu ne pinigus. Neskolingas žmogus yra laisvas, jis yra laisvas rinktis. Anot religijos, laisvas pasirinkimas yra Dievo dovana. Tačiau būti išties laisvam nėra lengva, bet to siekti aš visiems linkiu. Ir sau linkiu.
Kai esi laisvas, viskas darosi paprasčiau – nereikia spręsti už kitą, nereikia kentėti už kitą. Kiekvienas pats pasirenka savo kelią, o mano pareiga, kuomet statau spektaklį ar kuriu vaidmenį, nėra išmokyti ar išgydyti. Savo baobabus reikia rautis pačiam ir tas, kuris raunasi baobabus, traukia kitus tokius, kurie raunasi baobabus. Bendrauti su bendraminčiais yra lengviau, negu su tais, kurie yra apsileidę. Čia yra kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo, bet ne už kito gyvenimą. Vadinasi, ir ne mano atsakomybė yra žiūrovų gyvenimus taisyti arba tvarkyti. Aš tiesiog noriu suteikti galimybę žiūrovui pačiam prisiimti atsakomybę. Tai yra priežastis, kodėl „Karo dieve“ aš nusprendžiau nieko neteigti. Išvadas pasidaryti paliksiu pačiam žiūrovui.
„Idioteatro“ kartu su teatrų gidu teatrai.lt statomo spektaklio „Karo dievas“ premjera jau vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje įsikūrusioje MINI teatro ir koncertų salėje (įėjimas pro BMW klubą). Bilietus į spektaklį platina „Tiketa“.
Aktoriai „trupės liūdi“ siūlo Jums naują spektaklį „Ežiukas rūke“, kurį pamatysite šiandien, Menų spaustuvėje. Praeitas Kalėdas Lietuva sutiko Sergejaus Kozlovo pasakų apie Ežiuką vertimu į mūsų gimtąją kalbą, šįmet teatro scenoje išvysti Ežiuką siūlo „trupės liūdi“ kūrybinė komanda.