Tadas Blinda Pradžia
Tiek daugelyje rizikingų triukų, tiek ir visai „lygioje vietoje“, reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Ypač, kai kalba eina apie veiksmo filmo kūrimą. Tačiau toli gražu ne viskas patenka į ekranus. Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.
Aktoriai nebuvo drausti
„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.
„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Mantas dublerių atsisakė
Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.
Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.
„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.
Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.
Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.
1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.
Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.
Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.
Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.
Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.
„Filmo plakatai yra tarsi vizitinė kortelė, todėl nenuostabu, kad jų koncepciją, kompoziciją, bendrą vaizdą bei aktorių pozas derinome ir kūrėme ne vieną mėnesį“, – pristatydamas jau į kino teatrus išsiųstus brangiausio visų laikų mūsų šalyje sukurto nuotykių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ plakatus sako juostos prodiuseris Žilvinas Naujokas. Pirmieji juos pamatyti gali šį straipsnį skaitantys kino mėgėjai.
Kol kas pristatomi du iš trijų pagrindinių plakatų, rugpjūčio mėnesį pasirodys dar vienas, o liepą planuojama pagaminti aštuonis charakterinius plakatus.
„Šis procesas nėra toks paprastas, kokį jį, galbūt, daugelis įsivaizduoja. Plakatų kūrimas turi tam tikras taisykles, pagal kurias taip pat pagamintos ir didžiausių Holivudo kino hitų vizualizacijos. Pavyzdžiui, galite atkreipti dėmesį į kovinių nuotykių juostų, tokių kaip „Aleksandras Makedonietis“, Karalius Artūras“, „Narsioji širdis“ reklamas, jos visos turi šį tą bendro. Egzistuoja labai konkretūs dalykai, kurie jau senokai ištirti mokslininkų bei psichologų ir yra įrodyta, jog labiau traukia akį, geriau įsimena ir panašiai“, – pasakojo prie plakatų koncepcijos kūrimo prisidėjęs prodiuseris.
Pasak Ž.Naujoko, sudėtingiausia buvo suderinti aktorių buvimą filmavimo aikštelėse bei fotosesijų laiką. Tuomet, kai pavykdavo surinkti reikiamus aktorius vienu metu vienoje vietoje, atvykdavo garsus Lietuvos fotomenininkas Algis Kriščiūnas, profesionaliomis nuotraukomis bei jų idėjomis stebinantis jau beveik du dešimtmečius. Kelias fotosesijas atliko ir filmavimo aikštelėje dirbusi fotografė Kristina Soreikaitė. Vėliau ilgai buvo svarstoma, kurie kadrai labiausiai tinkami plakatams, o tada su konkrečiais pageidavimais perduodami maketus kuriančiam bei plakatų apipavidalinimu besirūpinančiam Tomui Mitkui. Dėl lėšų trūkumo tiek A. Kriščiūnas, tiek T. Mitkus dirbo be jokio atlygio.
„Pasaulyje labai populiaru leisti laukiamų filmų plakatų serijas. Tai tarsi duoklė jauniesiems žiūrovams ir patiems aktyviausiems filmo entuziastams, todėl norime į juos įdėti kaip įmanoma daugiau pastangų ir paversti mažais meno kūriniais, ne šiaip atspausdinti eilinius paveikslėlius ir iškabinti ant stulpų“, – mintimis dalinosi prodiuseris.
Praėjusiais metais filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai jau išleido pirmąją charakterinių plakatų seriją, kurioje ne tik galėjome pamatyti Andrių Kaniavą, Vidą Petkevičių, Dainių Kazlauską, bet ir pagaliau sužinoti, kam atiteko Tado Blindos vaidmuo. Tuomet ir paaiškėjo, jog lietuviškuoju Robinu Hudu taps dainininkas Mantas Jankavičius.
Primename, jog jau dabar laukiamiausiu šių metų filmu tituluojamos istorinės juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera įvyks rugsėjo 23 dieną.
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.
Lietingą trečiadienio vakarą istorinio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai žiniasklaidos atstovus sukvietė į susitikimą, kurio metu režisierius Donatas Ulvydas ir prodiuseris Žilvinas Naujokas paskelbė oficialią filmo premjeros datą ir parodė trumpą penkių minučių filmo kadrų rinkinį. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Rugsėjo 23 diena. Būtent šią dieną penkiuose miestuose bus parodyta filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera. Tačiau iškarto turime nuliūdinti mažesnių miestelių žiūrovus, kad filmas, dėl finansinių galimybių, nebus perkeltas į 35 mm kino juostas, ir bus rodomas tik kino salėse su skaitmeniniais kino projektoriais, per kuriuos šiuo metu kino teatruose rodomos naujausios trimačių filmų premjeros. Tad moksleiviai, kurie norės pamatyti šią lietuvišką patriotizmą propaguojančią kino juostą, turės keliauti į vieną iš penkių miestų arba laukti… filmo nutekėjimo internete.
Užsienis. Kaip teigė „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris D.Ulvydas, užsienio rinkoms lietuviškas kinas nėra labai įdomus, tačiau kadangi jis (be asmeninių pagyrų ir gyvenimo detalių filmo prodiuseris susitikime neapsėjo) jau daug metų dirba su užsienio filmų produkcija, bandys išgabenti Blindą į plačiąsias rinkas. „Kadangi kitose šalyse niekas nežino, kas tas Tadas Blinda yra, bandysime filmą pristatyti kaip romantinį/nuotykinį ir sudominti žiūrovus“.
Pinigai. Jau tapo tradicija, kad per daugumos lietuviškų filmų pristatymus jų autoriai skundžiasi finansavimo trūkumu ir atsainiu Lietuvos valdžios požiūriu į kiną. Nesigilinsime, kiek kas negavo pinigų, tačiau beveik visiems filmo komandos nariams nesumokėtas pilnas atlygis ir kūrybinė grupė dirbo, prodiuserio žodžiais, „nusimovusi kelnes“- pusdykiai.
Tadas Blinda – didvyris ar ne? Susitikimo metu kilo diskusija, ar tikrai filmo kūrėjai parodė istoriškai teisingą Blindos portretą. Kaip teigė menotyrininkė Laima Kreivytė, pagal oficialius istorinius dokumentus, Tadas Blinda buvo nulinčiuotas pačių lietuvių, tad jis nebuvo toks Robinas Hudas, kaip kad stengiamasi sukurti jo legendą. Tačiau režisierius ir prodiuseris teigė, kad jie interpretavo Tado Blindos legendą, tačiau nuo fone esančių istorinių faktų nenuklydo. Tad jei norėsite šį filmą rodyti per istorijos pamokas – nebent tuo atveju, jei domina XIX amžiaus Lietuvos aplinka, kostiumai etc. Tačiau pačia istorija tikėti tikrai nereikia. Ir net būtina netraktuoti jos kaip realios.
Žiūrovai. Filmo kūrėjai tikisi pritraukti apie 150 tūkst. lankytojų. Skaičius skamba išties nerealiai, tačiau Ž.Naujokas užtikrino, kad skaičiai yra įmanomi: „Visose šalyse nacionalinis kinas sutraukia labai daug žiūrovų. Sutrauks ir pas mus, nes vykdysime aktyvią reklamos kampanija, kuri prasidės šiandien“. Beje, iki šiol populiariausias lietuviškas filmas „Zero II“ surinko perpus mažiau žiūrovų.
Atlikėjas. Filmo kūrėjai neslėpė, kad nori, jog šis filmas atsipirktų. Todėl pasirinktas filmo herojus – Tadas Blinda ir jį vaidinantis garsus dainininkas Mantas Jankavičius yra tarsi garantas, kad filmas pritrauks daug žiūrovų. „Tai normali praktika – pasikviesti žinomą vardą, kuris reklamuoja filmą“, – teigė prodiuseris. Paklausus, ar Mantas nenuvylė režisieriaus, D.Ulvydas sakė, kad tikrai ne. Pasak jo, Mantas yra ne dainininkas, ne aktorius, o atlikėjas, t.y. žmogus, galintis bet ką gerai atlikti.
Lietuviškumas. Kaip pabrėžė filmo kūrėjai, tai bus labai lietuviškas filmas ir skirtas pirmiausia Lietuvai. Tačiau pažadėta, kad lietuviškumas nebus pernelyg „perspaustas“. „Neprisiėmėme misijos auklėti tautą, o labiau skleisti meilę gimtai šaliai“, – sakė filmo režisierius D.Ulvydas.
Įspūdis po trumpos peržiūros. Nors iš penkių minučių anonso sunku spręsti apie patį filmą, tačiau matosi, kad kūrėjai padirbėjo prie gero garso, muzikos, tad žiūrint gerame kino teatre įspūdis liks. Dar neaišku, ar greitas ir holivudinius filmus primenantis ištraukų ritmas „nesipjaus“ su pačiu filmu. Nes mažai į kino teatrus vaikščiojančius lietuvius geru garsu gal dar nustebinsi, tačiau labiau išprusę žiūrovai ieško ir vertina gerą turinį. Jau nekalbant apie kitas šalis, kuriose kino industrija tikrai gerai išvystyta ir nacionalinis kitų šalių kinas vertinamas už jų autentiškumą.
Tad belieka laukti premjeros, kuri atsakys į visus iškilusius klausimus.
„Tadas Blinda. Pradžia”. Įdomūs faktai:
Filmo biudžetas – daugiau nei 3 milijonai litų.
Kūrybinė grupė filmavimo aikštelėje iš viso praleido daugiau nei 400 valandų.
Juostoje nusifilmavo daugiau nei 100 savanorių.
Iš viso buvo nufilmuota daugiau nei 3000 dublių, operatoriai fiksavo vaizdinius ir iš paukščio skrydžio, ir po vandeniu – žiemą ir vasarą.
Juostoje žiūrovai išvys Nemenčinės pelkes, Aukštadvario, Lentvario ir Dubingių apylinkes, Rumšiškių etnografinį miestelį bei unikalų savo dvasią išlaikiusį Renavo dvarą (Mažeikių raj.).
Aktoriai filmavimo aikštelėje vilkėjo apie penkis šimtus XIX a. kostiumų, kurie buvo specialiai atrinkti iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos saugyklų.