uraganas lietuvoje
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
Vakarų Lietuvos rajonus prie žemės lenkia paskutiniai uragano Katios likučiai. Sinoptikų duomenimis, pajūryje vėjo gūsiai gali siekti iki 20 metrų per sekundę. Tuo tarpu likusioje šalies dalyje gamtos stichija dar silpnesnė. Tiesa, vėliau pajūrio dargana greičiausiai pasieks šiaurinę ir rytinę Lietuvos dalis.
Virš Atlanto vandenyno susiformavęs ir Europos krantus užgriuvęs uraganas Katia trečiadienį pasiekė ir Lietuvą. Tačiau gamtos stichija vakarinius ir šiaurinius rajonus gąsdino jau ne uraganu, o tiktai smarkiu vėju.
Nors dar antradienį, sinoptikų duomenimis, trečiadienį pajūryje buvo tikimasi vėjo gūsių iki 23 metrų per sekundę, trečiadienį vėjo gūsiai net silpnesni.
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA UŽGRIUVO AIRIJĄ IR BRITANIJĄ, ŽUVO VIENAS ŽMOGUS
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA VIRTO KETVIRTOSIOS KATEGORIJOS URAGANU
Gūsių metu iki 20 metrų per sekundę įsibėgėjantis vėjas gali išversti sausus medžius, aplaužyti jų šakas.
Rugsėjo 15 d. numatomi vėsesni, su trumpais lietumis orai.
reklama
Rugsėjo 16 d. vėjas rims, lietaus bus kiek mažiau.
Plėšė viską
Praėjusią parą pūtęs smarkus vėjas Latvijoje pridarė problemų gelbėjimo tarnyboms – į iškvietimus vykta dešimt kartų. Trečiadienį Latvijos teritorijoje pajūryje taip pat prognozuojami vėjo gūsiai iki 25 m/s. Kuržemėje ir Vidžemėje – 20–22 m/s. Popietę vėjas turėtų rimti.
Latvijos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovas Maris Kronbergas televizijai ATV sakė, kad „visa, kas galėjo būti nuplėšta, tai ir buvo nuplėšta“.
Daug medžių užvirto kelius, tačiau, laimei, žmonių aukų išvengta.
Uraganas Katia, antradienį pasiekęs Švediją, taip pat sukėlė nemažai problemų šiai Skandinavijos valstybei. Stiprus vėjas vertė medžius, buvo sutrikdytas traukinių eismas, o tūkstančiai gyventojų liko be elektros energijos.
Kai kur taip pat sutriko ir automobilių eismas.
Daugiausia žalos uraganas pridarė Šiaurinėje Švedijos dalyje, teigiama, kad pavojus išlieka ir trečiadienį, tačiau vėjas bus silpnesnis.
Antradienį stipriausias vėjas buvo užfiksuotas apie 15 val. vietos laiku – apie 80 km/val., gūsiai iki 105 km/val.
Gimė virš Atlanto
JAV meteorologai dar rugsėjo pradžioje perspėjo, kad virš Atlanto vandenyno susiformavo uraganas Katia, kuris yra antrasis šį sezoną. Tiesa, nors baimės būta daug, gerokai daugiau nei šimtą kilometrų per valandą greitį pasiekusi gamtos stichija nuo JAV pasuko Europos link.
Pagrindinis uragano smūgis teko Didžiajai Britanijai. Panašaus galingumo gamtos stichija čia regėta tik prieš 15 metų.
Kai kuriose Škotijos pakrančių zonose į krantą atsimušančios bangos, palydimos 70 mylių per valandą pučiančio vėjo, užlieja kelius. Dėl šios priežasties paskelbtas potvynių pavojus, praneša „DailyMail“.
Kai kuriose šalies vietose dingo elektra, o vėjo gūsiai verčia ne vien tik medžius, bet ir mūrinius pastatus.