velykos
Šventės neatsiejamos nuo tradicijos daug ir skaniai pavalgyti. Švenčių laikotarpiu reikia prisiminti 3 pagrindines mitybos taisykles: įvairovė, saikas ir suderinamumas. Geras pasirinkimas – grūdų produktai, daržovės ir vaisiai, žuvis, riešutai. Šventės – gera proga paskanauti įvairesnių produktų ir pasilepinti patiekalais, kuriems paruošti reikia daugiau laiko ir išmonės.
Tarptautinių sinoptikų prognozėmis, artimiausias porą savaičių Lietuvoje išsilaikys šalti orai o Velykos labiau primins Kalėdas. Pirmąją ir antrąją Velykų dienas prognozuojamas snygis, tačiau dienomis temperatūra perkops nulį.
Kaip pasidaryti dovanų dėžutę? Žemiau pateikiama išsami, tikrai nesudėtinga schema. Galėsite pradžiuginti savo artimuosius rankų darbo dėžute, kurioje puikuosis, pavyzdžiui, margutis.
Pokalbis su mūsų šalies atlikėju Marku Palubenka apie ekologija, teatrą, žinoma, muziką ir kt.
Marko Palubenkos, tikimės, pristatyti nereikia. Kaip ir jo dainos „Easter comes“. Tai ne tiek velykiškas, kiek labai gražus kūrinys. Klausom, kad ir šimtąjį kartą:
Kiaušiniai labai įprastas dalykas – valgome juos virtus ar keptus, susiplakame omletą, tačiau yra ir daugiau būdų kiaušiniams ruošti… Tik jie mūsų kultūroje nelabai vertinami.
Neabejojame, kad esate marginę kiaušinius svogūnų lukštais, tačiau siūlome išbandyti ir kitas natūralias medžiagas. Džiaukitės raudonais, mėlynais, žaliais, auksiniais ar juodais margučiai be lašo chemijos!
Kalėdos ir Velykos – dvi šventės, kurių pardavėjai nepraleidžia progos išnaudoti. Jau tapo tradicija, kad prieš šventės parduotuvės pasipuošia įvairia švenčių atributika. Jei prieš Kalėdas įprasta dabintis girliandomis ir eglutėmis, tai prieš Velykas neretai išvysi ir gyvųjų dekoracijų – triušiukų ir viščiukų. Tačiau kas jų laukia po švenčių?
Velykų proga purpurine spalva nudažyti triušiniai bandikutai Australijos laukinės gamtos parke. Triušinis bandikutas yra Velykų simbolis Australijoje. Kaip pasakoja Vikipedija, triušinis bandikutas (lot. Macrotis lagotis, angl. Greater Bilby) – bandikutų (Peramelemorphia) eilės sterblinis žinduolis. Gyvūnai sveria apie 0,8 – 2,5 kilogramo. Patino kūno ilgis 30 – 55 centimetrai, patelės – 29 – 39 centimetrai. Seniau šie sterbliniai buvo paplitę pietinėje Australijos dalyje, bet dabar yra reti. Šiandien triušiniai bandikutai, kaip ir daugelis kitų Australijos sterblinių yra saugomi. Keturi iš šešių porūšių išnyko.
Šiais metais anksti švenčiamos Velykos, atrodo, bus visai nepavasariškos. Savaitgalį prognozuojamas sniegas, naktimis vietomis šals iki 6 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį beveik visoje šalyje bus gana intensyvūs krituliai, šiauriniuose rajonuose vyraus sniegas, pietiniuose – lietus.
Per ilgąjį ir, panašu, šiltais orais džiuginsiantį Šv. Velykų savaitgalį verta pakilti nuo vaišių stalo ir pasižvalgyti po gamtą – pavasario ženklų čia jau apstu. O iki visuotinio gamtos pabudimo ir sužaliavimo tetrūksta pavasarinio lietaus, teigė Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius.
Kalbėdamas apie laukinę gamtą mokslininkas sakė, kad daugiausia žiedais pasipuošusių augalų galima rasti miške arba parkuose.
„Miškas yra tokia ekosistema, kur yra susiformavusi tokia grupė augalų, kurie išnaudoja saulės šviesą, kai dar medžiai neturi lapų”, – paaiškino V. Rašomavičius.
Taigi miškus ir kai kuriuos parkus jau dabar baltais ir geltonais žiedais puošia plukės, žydi paukštapienės, drėgnuose šlaituose – rūteniai, jau pradeda žydėti ir pavasariai švitriešiai – tai yra geltonai žydintys žoliniai augalai apvaliais lapais.
O žibuoklės kai kur jau baigė žydėti, užtat žydi plautės. Tai, pasak botaniko, yra gražūs ir įdomūs augalai, nes vienas augalas gali turėti skirtingų spalvų, atspalvių žiedus – nuo raudonų iki mėlynuojančių. Be kita ko, plautė yra vaistinis augalas.
„Atokiau gali rasti žydintį krūmelį žalčialunkį, bet dėl jo reikėtų lįsti į miško gilumą. Tai – nešvariai violetiniais žiedais aplipęs, neaukštas krūmelis. Tas augalas yra nuodingas ir nevertėtų jo laužyti, nes sunkiai ta šakelė nulūžta, paprastai žmogus trinasi, bando atplėšti”, – kalbėjo V. Rašomavičius, pridurdamas, kad šis augalas nepakenks prie jo prisilietus, bet geriau prie jo nelįsti.
Pasak botaniko, dar neprasidėjo pats didysis žydėjimas. Žydi tie augalai, kurie išnaudoja saulės šviesą, o ir daugiau žalumos galima tikėtis po to, kai nulis pavasario lietus.
„Normalaus apyšilčio ilgiau trunkančio lietaus dar nebuvo. Gamtoje jau stebima pavasario sausra. Visi – susigūžę, toks kontinentis klimatas – naktį šalta, dieną pašildo, bet taip nekompensuoja tos šaltos nakties. Augalai neišsivysto savo visu gražumu. O pernai buvo šiek tiek kitaip, buvo matyti suvešėjimas, visuotinis žaliavimas”, – sakė V. Rašomavičius.
Tuo tarpu darželiuose, pasak mokslininko, jau galima džiaugtis sužydėjusiais pavasario svogūniniais augalais. Jau kai kur žydi ankstyvosios tulpės, tiesa dar ne tos didžiosios, išvaizdžios, žiedais pasipuošę ir ankstyvesnių veislių narcizai, krokai jau kai kur baigė nužydėti, kaip ir snieguolių žydėjimas – jau į pabaigą.
Prasidėjo darbymetis sodininkams, daržininkams. „Sodininkai mėgėjai jau turėjo būti pasėję žirnius. Morkas reikėjo pasėti tiems kas nedaug augina, taip pat – svogūnus, kas juos sėja sėklomis. O kai kas, girdėjau, jau bando bulves sodinti, nors man atrodo, kad dar ankstoka, nes dar dirva pakankamai neįšilusi. Bet jau kai kur sodina vieną kitą bulvę ankstyvam vartojimui”, – sakė V. Rašomavičius.
Prisikėlusysis iš tiesų yra su mumis ir tikėjimu, viltimi bei meile dalyvauja mūsų gyvenime. Kristaus Prisikėlimo šventė mums atskleidžia tikrovę, kurioje dangus susitinka su žeme, Dievas su žmogumi, Šv. Velykų homilijoje sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Pasak arkivyskupo, Prisikėlime glūdi mūsų vilties šaknys, mūsų viltis grįsta Dievo pažadu ir mus prikelti su Jėzumi.
„Kodėl šiandien pasaulyje taip maža vilties? Nes mūsų gyvenimą riboja tik laikini dalykai, kurie, suprantama, greitai nuvilia ir atneša skausmą bei tuštumą. Tačiau nuvilta žmogiška meilė liudija, kad yra kur kas didesnė Meilė, kad žmogaus gyvenimas – daug vertingesnis, pranokstantis laikinus išgyvenimus. Jaučiame, kad turi būti kažkas nesibaigiančio, nepraeinančio, kad yra kažkokia uždanga, kuri vieną kartą pakils ir atidengs kitokią tikrovę. Dažnas mūsų dienų žmogus nepastebi, kad ši tikrovė jau prasidėjo. Kristaus mirties valandą šventyklos uždanga plyšo, o Prisikėlimo rytas apreiškė mums Dievo gailestingumą Prisikėlusiojo veide. Tai ir yra mūsų džiaugsmo priežastis. Tai ir yra tikrosios Velykos”, – pabrėžė kardinolas.
Kristaus Prisikėlimo šventė, pasak A. J. Bačkio, ragina mus ne tik džiaugtis Jėzaus pergale prieš mirtį, bet ir patiems tapti vilties žmonėmis, Prisikėlimo liudytojais. „Žmogus tampa tikrai laimingas, kai savo gyvenimą dovanoja kitiems. Tikroji meilė visuomet yra dovana, o ne pinigas, už kurį ką nors malonaus gauname”, – teigia kardinolas.
„Kristus prisikėlė, kad prikeltų kiekvieną, kuris besąlygiškai pasitiki Jo meile ir gailestingumu. Viltis ir kryžius yra besitęsiančių vestuvių tarp mūsų vargo ir Dievo Širdies slėpinys. Tai – gailestingumo pergalė. Mes gyvename garbingą Dievo karalystės laiką, džiaugsmo ir vilties laiką. Prisikėlęs Kristus siunčia mus kaip savo Prisikėlimo liudytojus į pasaulį nešti Prisikėlimo vilties džiaugsmą. (…) Tapti vilties žmonėmis – tai nebijoti prisidėti prie išganomosios Kristaus aukos, kad dovanotume pasauliui viltį. Kristus mumyse turi tapti gyvas, kad visi, kuriuos sutiksime, galėtų mumyse atpažinti Prisikėlusįjį. Kaip Kristaus mokiniai pažino Jį duonos laužyme, taip ir pasaulis atpažįsta Kristų tuose, kurie nebijo būti sulaužomi kaip duona ir išdalijami visiems, kurie alksta ir trokšta vilties”, – sako Vilniaus arkivyskupas.
Jis ragina nebijoti būti tuo, kuo Dievas mus sukūrė. „Pasitikėkime gailestingąja Dievo meile, kurią šiąnakt švenčiame. Būkime Prisikėlimo žmonėmis. Su šventomis Velykomis, su nauja viltimi!”, – sveikina visus tikinčiuosius Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bačkis.
Velykas šįmet kartu švenčia Vakarų ir Rytų krikščionys – katalikai, protestantai, stačiatikiai, Velykų savaitę išgyvena ir žydų tauta.
Velykų stalas, ir senovėje, ir dabar, neįsivaizduojamas be kepinių iš mielinės tešlos. Apvalios bandelės, stotingos „bobos“, įvairiomis pynėmis supinti pyragai – paprasti, bet kartu ir ypatingi šventiniai patiekalai, kuriems formą ir skonį suteikia tradiciniai ingredientai: mielės, cukrus, šiltas pienas. Gardžiausi kepiniai – gaminti namuose, tad šeimininkėms, norinčios geriausio rezultato, prieš didžiąją pavasario šventę tenka pasiraitoti rankoves ir pasitelkti išradingumą.
Ilgasis savaitgalis ir prasidės, ir baigsis gerais orais. Šilumos turėtų „pakakti“ iki pat gegužės.