verbos
„Aušros Vartų meno galerija“ džiaugsmingai laukia artėjančių Šv. Velykų ir pasitinka jas pristatydama žinomos tautodailininkės Agatos Granickos šventinių verbų parodą SPALVINGOSIOS PAVASARIO VERBOS. Kovo 31 d. 13 valandą „Aušros Vartų meno galerijoje“ įvyks parodos atidarymas.
Ruošdami velykinį stalą, nepamirškite pagalvoti apie gėles, juk pavasaris. Gėles visada padeda šventinei nuotaikai, tad antrąją šv. Velykų dieną, skirtą svečiavimuisi, taip pat patartina užsukti į gėlių turgelį ir maloniai gėlių puokštele nustebinti laukiančiuosius jūsų. Klausimas – kokios gėlės tinka šv. Velykų šventei? Padėsime nepasiklysti tarp didžiulės gėlių pasiūlos.
Pirmiausia, žinoma, negalima paminėti tikrosios Velykų „gėlės“ – Verbos arba, kaip jau rašėme straipsnyje apie šv. Velykų tradicijas – avižų daigų. Tačiau greta jų tikrai nepamaišys dar ir gėlių puokštelė.
Tradicinė šv. Velykų gėlė lelija. Ji yra šviesos, taikos, dieviškumo, skaistybės ir pamaldumo simbolis. Balta lelija simbolizuoja tyrumą, tobulybę ir Kristaus prisikėlimą. Jei pirksite lelijas, rinkitės tas, kurios turi bent tris neišsiskleidusius pumpurus ir išilgai koto einančius lapus. Jos ilgiau nenuvys.
Taip pat neapsiriksite jei pasimerksite namie ar nusinešite į svečius narcizų puokštelę. Daugelyje Europos šalių balti narcizai laikomi šv. Velykų tradicine gėle. Taip pat šiai šventei tinka pakalnutės ar net kačiukai. Nėra argumentų prieš, kad žibutės visais atvejais gražu.
Neapsiriksite įsigiję ir tulpių. Pavyzdžiui, Vokietijoje ant velykinių stalų puikuojasi būtent raudonos tulpės, nes čia jos simbolizuoja Kristaus kraują, pralietą ant kryžiaus. O jei turite savo darželį, gražu ir tinka viskas, ką jame jums iki šv. Velykų pavyko užsiauginti.
„Lietuvių tradicija susirišti ar nusipirkti verbą paskutinį sekmadienį prieš Velykas vis dar gyva“, – tikino Stanislava Rynkevič, viena garsiausių verbų rišėjų Lietuvoje. Pirmąją verbą surišusi prieš 46 metus, Stanislava kartu su dukra išmaišė visą pasaulį, pristatydama savo kurtus žolynus, vadinamus Vilniaus verbomis. Svečiuojantis Indijoje, tenykščiams gyventojams teko aiškinti, kad šios, valandų valandas rankomis rištos verbos nėra medžiai, kurie užauga savaime.
Vilniaus verbos – spalvingiausios
Verbas rišo Stanislavos seneliai ir proseneliai, o šiandien jai pačiai padeda dukra Alina. „Tai ne tik tradicija, puoselėjanti tautos papročius, tai – mūsų šeimos amatas“, – pasakojo gražiausių verbų pynėja tituluojama Stanislava.
Prieš pusšimtį metų pati auginti žoles verbų rišimui pradėjusi Stanislava pasakojo, kad jau ir tuomet 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus šio krašto verbos buvo laikomos itin prašmatniomis. Šiandien Vilniaus verbas, kurios nuo kitų Lietuvoje pinamų verbų skiriasi spalvų bei skirtingų augalų gausa bei pasipūtusiomis smilgų puokštėmis viršūnėlėse, riša ir kituose Lietuvos kraštuose. Jos ypač vertinamos svečių iš užsienio, kurias daug kas perka kaip skiriamuosius lietuviškus etnografinius suvenyrus.
Indijoje nepatikėjo
„Mūsų gamintas verbas esame pristatę daugumoje Europos šalių. Lankėmės Kanadoje, Anglijoje, o štai verbas nuvežus į Indiją teko įrodinėti, kad jos – ne savaime užaugę medžiai, o Lietuvos liaudies meistrų rankų darbas. Susidomėję Indijos gyventojai klausėsi mūsų pasakojimo, kaip verbas piname rankomis iš vasarą užaugintų, sudžiovintų, kruopščiai surūšiuotų ir nudažytų žolelių“, – atskleidė Stanislava Rynkevič.
Ilgiausia – 2,5 metro
Liaudies meistrė pasakojo, kad jos rišamų verbų ilgis siekia nuo pusės metro iki 2,5 metro ilgio. „Pirkėjų mėgstamiausios šiek tiek trumpesnės, 0,5-1,5 metro ilgio verbos, mat didžiosios ne į visų namus telpa“, – juokavo Stanislavos dukra Alina. „Prieš Verbų sekmadienį dar rudenį pradėtas gaminti verbas pardavinėjame vilniečiams“.
Vilniaus verbų rišėjų verbas vilniečiai balandžio 15-17 d. nuo 11 iki 20 val. galės apžiūrėti ir įsigyti prekybos centre „Panorama“.