žiemos orai
Ketvirtadienį prasidėsiantis kalendorinis pavasaris, rodos, dar neatneš šilumos ir išsiilgtų pavasariškų orų. Šią savaitę numatomi permainingi orai, naktį termometro stulpelis vis dar laikysis žemiau, dieną – šiek tiek aukščiau nulio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienio naktis bus šalta, rami, be kritulių, formuosis plikledis. Dieną daug kur krituliai, daugiausiai sniegas ir šlapdriba, vietomis lijundra; stiprės pietų, pietvakarių vėjas – gūsiai kai kur sieks 15-17 m/s. Temperatūra bus artimai nuliui.
Trečiadienio naktis daug kur bus su trumpais krituliais, bus slidu – vietomis lijundra, plikledis, vyraus silpnai neigiama temperatūra. Dieną – be žymesnių kritulių, bus keli laipsniai šilumos.
Ketvirtadienio naktį bus 1-2 laipsnių šaltukas, šiauriniuose rajonuose gali susidaryti plikledis. Dieną turėtume sulaukti saulės, bus giedra, vyraus 4-5 laipsnių šiluma.
Penktadienio naktį vėl žadama silpnai neigiama temperatūra, vietomis, ypač šiauriniuose rajonuose, eismo sąlygas apsunkins plikledis.
Penktadienio dieną sinoptikai žada subjurusius orus. Visoje Lietuvoje turėtų lyti. Oro temperatūra sieks 3-4 laipsnius aukščiau nulio.
Įsivyravusi žiema jau ima žiovauti iš nuobodulio. Kad būtų įdomiau, po truputį ims ir atsuks šaltuko čiaupą.
Pirmadienį dieną snaiges šokdins pietryčių vėjas. Kaune dieną temperatūra laikysis apie -1, pilki debesys užgoš saulę ir bers snaiges. Vilniuje taip pat kiauri debesys drabstys sniegą, šals apie -5 laipsnius. Šiauliuose snaigės šoks -2 laipsnių šalčio ritmu. Pajūryje vietoj sniego gali kristi lietus, termometro stulpeliai bus ties pusiauju, sieks 0.
Antradienį po truputį įsibėgės šaltukas, kris snaigės. Kaune nakties ir ryto metu šals apie -3 -1, dieną apie -2 laipsnius. Vakarop temperatūra kris. Vilniuje visos paros metu palengva kris sniegas, daugiausia pašals naktį, iki -3. Ryte ir dieną temperatūra laikysis apie -1 – 0. Šiauliuose naktį ir ryte temperatūra svyruos apie -6 -5 laipsnius, dienos metu pasieks -3, sniego kritimas bus pastovus. Pajūryje šals iki -5 -4 laipsnių, negausiai snigs.
Trečiadienį žiemos virtuvės šefas – šaltis – pasistengs paruošti gan vėsų patiekalą. Pietryčių vėjui bus taip šalta, kad vos ne vos bepakrutės. Kaune naktį ir ryte šaltis pasieks -7 -6 laipsnius. Dienos metu snigs, šals iki -2. Vilniuje naktį šaltukas gnybs iki -4, ryte -3 laipsnių. Dieną skraidžios snaigės, temperatūra pasieks -2 laipsnius. Šiauliuose naktį ir ryte bus apie -7 -6, dieną apie -3 laipsnius šalčio, iš apsiniaukusio dangaus kris snaigės. Pajūryje debesys tai sklaidysis, tai vėl susibėgs, tuo tarpu temperatūra svyruos apie -4 -2 laipsnius.
Ketvirtadienį ryte daug kur gerokai pašals, o vakarop šaltis gali pasiekti dar neregėtą šiai žiemai temperatūrą . Net snaigės pasislėps giliau debesyse. Visą šalčio bangą pasiryš iškęsti rytų krypties vėjas. Kaune naktį šaltis sieks -5, o ryte sustiprės iki -10. Dieną laikysis apie -9. Vilniuje naktis bus šilčiausia, kadangi jos metu temperatūra sieks -9 laipsnius. Ryte ir dieną šaltukas šoktels iki -15 -11 laipsnių. Šiauliuose naktį ir ryte šaltukas spustels iki -8 -5 laipsnių. Dieną išsilaikys apie -8. Pajūryje be kritulių, šaltis šokinės nuo -6 iki -5 laipsnių, vakarėjant gerokai kris.
Penktadienį žiema taip įsismagins, jog visai pamirš atsuktą šalčio čiaupą, šaltis liesis kaip iš gausybės rago. Temperatūra gali pasiekti šios žiemos rekordą. Kaune nakties ir ryto metu termometrų stulpeliai kris iki -17 -16 laipsnių. Dienos metu trumpam šaltis sumažės iki -10, vakarėjant ir vėl didės. Vilniuje šaltis svyruos apie -14 -12 laipsnių, kritulių nenumatoma. Šiauliuose dangus apsivalys nuo debesų, čia naktį ir ryte temperatūra nukris iki -18, dieną iki -11 laipsnių. Pajūryje išsiilgusiai jūrai debesys atidengs dangų, o šaltukas paspaus iki -14 -13 naktį ir ryte, o dienos metu iki -9.
Lietuvos klimatologai teigia, jog šis ruduo buvo vienas šilčiausių mokslinių stebėjimų istorijoje, ir prognozuoja neįprastai šiltą žiemą.
Specialistų teigimu, jei vidutinė oro temperatūra gruodžio mėnesį siekdavo 2-3 laipsnius šalčio, šį sezoną vidutinė temperatūra vyraus apie nulį.
Apibendrindami trečiadienį pasibaigusį kalendorinį rudenį, Lietuvos klimatologai teigia, kad šis ruduo buvo pirmasis, kada didesnė negu vidutinė oro temperatūra išsilaikė ne kelias dienas, bet visus tris mėnesius.
Specialistai spėja, kad panašiai nustebinti gali ir prasidedanti žiema. Iki Naujųjų metų greičiausiai nesulauksime sniego, o sausio ir vasario mėnesį oro sąlygos pastoviai svyruos tarp šalnų ir atšilimų.
Klimatologė Audronė Galvonaitė Lietuvos radijui teigė, kad tokias permainas šiuo metu sukelia vadinamasis La Ninja reiškinys, dėl kurio šiltėja vandenynai, tarp jų – ir Atlanto.
„Šiuo metu Atlantas yra ypatingai aktyvus, ir jis siunčia ciklonus arba anticiklonus, kurie yra pakankamai šilti, nes ateina nuo vandenyno. Todėl orai yra gana švelnūs. Galime turėti gana permainingą žiemą. Yra netgi tokios prognozės, kad, pavyzdžiui, po 2-3 dienas bus šalta, po to kokią savaitę atodrėkis, tada vėl atšilimas. Žiema bus permaininga. Kol kas nesusitaria viso pasaulio klimatologija, kas gi čia bus su dabartine mūsų žiema”, – sakė klimatologė A. Galvonaitė.
Mokslininkai teigia, jog šie metai patenka į pačių šilčiausiųjų klimato stebėjimo istorijoje dešimtuką.
„Mokslininkai nustatė, kad tokios šaltos žiemos, kokia bus ši, Europoje nebuvo jau apie tūkstantį metų.“ Ši žinutė pasaulio žiniasklaidoje klajoja jau keletą mėnesių. Tačiau ar iš tikrųjų taip bus? Burbulas.
Nieko panašaus neprognozavo jokie mokslininkai. Tiesiog pasaulio žiniasklaida iš piršto laužtą žinią pasigavo iš lenkų bulvarinės spaudos. Pamokanti istorija apie nūdienos informacinėse priemonėse neretai susiformuojantį „sniego gniūžtės“ komunikacinį efektą, kai pirminė informacija, perduodama iš lūpų į lūpas, pamažu neregėtai išsikraipo ir apauga nebūtais dalykais.
Naujienos apie ateinančią rekordinio šaltumo žiemą šaltiniu įvardijami kartais Lenkijos, o kartais Rusijos klimatologai ar meteorologai. Tai gali sukelti tam tikrų įtarimų, kad naujienoje – kažkas ne taip.
„Pagūglinti“ ir rasti pirminį šaltinį šiais laikais – gana nesudėtinga, juolab kad žinutėje minima lenkų mokslininko Michało Kowalewskio pavardė (kartais – rusiška Michailo Kovalevskio pavardė). Keliskart spustelėję pelę, nesunkiai rasite pirminį straipsnį, kuriame cituojamas M. Kowalewskis. Tiesa, mokslininko žodžiuose prognozių apie rekordiškai šaltą žiemą – nė gramo. Tačiau įvadinėje pastraipoje kažkokiu būdu atsiduria masinantis žodžių junginys „tūkstantmečio žiema“.
Akylesnis skaitytojas netruks pastebėti, kad citatose – mokslininko atsakymai į klausimus, svarstant apie Golfo srovės įtaką Europos klimatui. Dideli šalčiai yra hipotetinė galimybė tuo atveju, jei Golfo srovė imtų silpti. O tokią prielaidą M. Kowalewskis aiškiai atmeta.
Sensacingos naujienos pėdsakais sekti ėmusiems Vokietijos žurnalistams Stefanui Rahmstorfui and Oliviai Serdeczny M. Kowalewskis elektroniniu paštu atsakė, kad naujiena kai kuriose žiniasklaidos priemonėse yra absoliučiai neįtikėtina.
„Radijo žurnalistas manęs klausinėjo apie teorines klimato kaitos galimybes, jei Golfo srovė imtų silpti, – rašo M. Kowalewskis. – Atsakydamas aš minėjau, kad tokia galimybė yra tik hipotetinė, ir jei jau taip nutiktų, į Lenkiją ateitų šaltesnių žiemų. Po kelių dienų viename interneto portale užtinku straipsnį, kurio autorius cituodamas pateikė mano žodžius taip, kad visai kitame kontekste susiformavo visai kita prasmė, nei aš išsakiau. Tad straipsnyje buvo pateikta absoliučiai absurdiška tezė. Mano atsakymai žurnalistui buvo korektiški, tačiau pareikalauti korektiškumo iš žurnalisto aš nebeturėjau galimybės.“
Taigi, chronologine tvarka vokiečių žurnalistai pateikia kone chrestomatinį pavyzdį, kaip komunikacijos procese sąmoningai ar nesąmoningai būna iškraipoma informacija.
Rugsėjo 10 d. M. Kowalewskis atsakinėja į klausimus lenkų radijo stočiai tok.fm. Tą pačią dieną bulvarinis lenkų portalas gazeta.pl publikuoja naujieną sensacingu pavadinimu apie „rekordinę tūkstantmečio žiemą“. Naujienos pradžioje cituojamas ir kažkoks Gianluigi Zangari. Jis skelbia atradęs, kad, remiantis palydoviniais duomenimis, Golfo srovė ima silpti. Srovės silpimą jis sieja su Meksiko įlankoje šiemet įvykusia naftos ekologine katastrofa. Tada įterpiami fragmentai iš radijo interviu su M. Kowalewskiu – pateikiamos hipotetinio Golfo srovės silpnėjimo pasekmės Europos klimatui. Tik tokiame kontekste jos virsta ne hipotetinėmis, o realiomis.
Rugsėjo 12 d. „Artėja tūkstantmečio žiema!“ – trimituoja kitas lenkų bulvarinis portalas „Fakt“. Vėl keiksnojamas naftos išsiliejimas Meksiko įlankoje, tik šįkart – be G. Zangari pavardės. Tad skaitytojui paspendžiami spąstai tokias mintis priskirti naujienoje minimam M. Kowalewskiui.
Rugsėjo 22 d. „Rusijos balsas“ praneša apie lenkų mokslininko Michailo Kovalevskio susirūpinimą Golfo srovės silpnėjimu. Šią „prognozę“ rusų mokslininkai yra linkę laikyti perdėta.
Spalio 4 d. Rusų naujienų tarnyba RT prognozuoja „Šalčiausią žiemą per pastarąjį tūkstantį metų“. Ją atneš neva perpus susilpnėjusi Golfo srovė. RT cituoja lenkų mokslininkus: „Lenkų mokslininkai teigia, kad šiltoji Golfo srovė nesugebės atsverti arktinio oro masių. Anot lenkų ekspertų, kai srovė visiškai išsisklaidys, Europoje prasidės naujas ledynmetis.“ Čia „į sceną“ kviečiamas rusas Vadimas Zavotčenkovas. Jis viso labo tik užsimena apie šaltą žiemą: „Nors artimiausių mėnesių prognozė yra patikima tik 70 proc., aš prognozuočiau gana šaltą žiemą.“
Spalio 4 d. „Klimato skeptikai“ tinklalapyje wattsupwiththat ima dalį agentūros RT pranešimo, suplaka kokteilį su „Rusijos balso“ pranešimu, kuriame mini „Michailą Kovalevskį“. Tokiu būdu iškraipyta žinutė persikelia į Vakarų žiniasklaidos okeaną, ir naujiena pasirodo daugelyje Vakarų Europos žiniasklaidos priemonių, įskaitant ir keletą solidžių dienraščių bei TV kanalų.
Šį atvejį atskleidę vokiečių žurnalistai yra šokiruoti, kaip žurnalistai tiesiog aklai kopijuoja informaciją, kartais ją pagražindami, ir nemėgina suabejoti informacijos šaltiniu ar susisiekti su pačiu M. Kowalewskiu.
„Rimtų abejonių dėl naujienos patikimumo mums kilo internete panaršius vos dešimt minučių, – teigia atvejo analizės autoriai. – Beje, savimi per daug pasitikinti Vakarų žiniasklaida turėtų pasimokyti iš kolegų kinų. Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ istorija suabejojo, patikrino ir spalio 20 d. pranešė štai ką: „Lenkų mokslininkams priskiriama prognozė, kad Europą šiemet užgrius šalčiausia per pastarąjį tūkstantmetį žiema, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Tačiau „Xinhua“ reporterių tyrimas atskleidė, kad naujienos patikumu verta suabejoti.“