Nykstančios tautos dėmesys išvaizdai (Interviu, Foto)

Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmeninio D. Dubausko archyvo

Ilgais blizgančiais spalvotomis plunksnomis papuoštais plaukais, tamsaus gymio, atletiškas, drąsus, kilnus... – dažniausiai toks yra stereotipinis indėno paveikslas. 

Donatas Dubauskas, dar žinomas Miegančio Jaučio vardu, kadaise pankuojantis paauglys, vėliau metalistas, laipsniškai tapo panašus į tyrinėjamos nykstančios tautos atstovą ir dabar praeivių vadinamas tiesiog indėnu. Prašome Donato pasidalyti sukauptomis žiniomis apie tai, kokie tie indėnai iš tikrųjų. Paskaitykite – gal ir Jūs užsimanysite vienetinių rankų darbo mokasinų?

Esate laikotarpio, kada džinsus gauti buvo taip pat sudėtinga, kaip ir apelsinų, žmogus. Ar ir tuomet sugebėdavote išsiskirti?

Žinoma. Mada tada iš tiesų klestėjo. Žmonės, norėdami atrodyti originaliai ir neturėdami tam sąlygų, patys kurdavo drabužius. Įvairiausiais lopais margindavome senus džinsus, kareiviškus batus persidarydavome į suvarstomus kerzinius, kirpdavomės ežiuku ar kaip Billy Idolas. Vėliau plaukai ilgėjo, buvo rišami į kasas, spalvų mažėjo – liko džinsai ir odinės striukės. Natūralu, kad ir aš taip atrodžiau. Beje, visada buvo muzikinis godulys, daręs didelę įtaką išvaizdai.

O susidomėjimas indėnais? Jie su muzika lyg ir nesisieja...

Skaitėme labai daug knygų. Žinoma, didžioji dalis jų buvo apie indėnus. Tais laikais knygos, kaip ir kino filmai, turint tris kanalus ir nespalvotą televizorių, buvo savotiškas vaizduotės variklis. Vėliau, kai atsirado internetas, o knygynuose – daugiau knygų apie kitas tautas, prasidėjo kruopšti indėnų genčių antropologinė studija.

Indėnas daugelyje vyrų išnyksta kartu su noru žaisti. Jums šis, pavadinkime, žaidimas užsitęsė ir netgi padeda išgyventi. Kaip manote, kodėl?

Kiekvienam – savo. Ši tauta nyksta, gal tai mane labiausiai ir sudomino. Nuo XVI a., kai į Ameriką įžengė pirmieji kolonistai, išmirė milijonai žmonių. Ilgainiui mano išvaizdoje taip pat atsirado indėniškų puošybos elementų. Manau, normalu, jog antropologas supanašėja su tyrinėjamu objektu, ypač jei yra rimtai juo susidomėjęs.

Sutelkiau didžiąją dėmesio dalį į jų materialinę kultūrą ir ėmiau gaminti įvairiausius indėniškos tematikos daiktus – drabužius, mokasinus, gyvenamosios aplinkos detales ar net patį būstą. Kas, kaip sakėte, leidžia man išgyventi.

Nešiojate indėnišką kaklo papuošalą čiokerį. Kiek jis svarbus indėnų kultūroje?

Taip, tai kone svarbiausia jų puošybos detalė. Dažniausiai jis daromas iš kaulinių detalių, karoliukų, stiklo ar akmens. Tokius kaklo papuošalus gaminu pats.

Daugelis jūsų kuriamų daiktų yra papuošti ornamentais, kurie siuvinėti karoliukais arba piešti. Visi jie priklauso skirtingoms indėnų gentims?

Savo mene ne visada siekiu atspindėti tik indėnų kultūrą – tai man, kaip menininkui, šiek tiek per siaura. Mano vizitinė kortelė – tai, kad mano darbai niekada nesikartoja. Žinoma, esu sukaupęs daug informacijos apie skirtingų genčių ir laikotarpių ornamentiką, bet labai dažnai sugalvoju ir savitą raštą. Indėnai, beje, darydavo tą patį – siuvinėdami ornamentus dygliagėlės spygliais ar karoliukais, išreikšdavo įvairiausius dalykus. Tas naujų formų ieškojimas neleidžia stovėti vietoje.

Indėnams puoštis buvo labai svarbu. Kartais vyrai, ruošdamiesi šventei, užtrukdavo netgi porą valandų. Ką jie tiek laiko darydavo?

Labai ryškūs yra prerijų indėnai. Per šventes, minėdami svarbius įvykius, grįžę iš karinio žygio, juolab su pergale, jie užsidėdavo plunksnų karūnas, įsiverdavo daugybę auskarų, avėdavo geriausius mokasinus. Žinoma, visus puošybos elementus ir jų kiekį lemdavo rangas ar padėtis. Viskas buvo daroma iš eilės, gerai apgalvojant kiekvieną detalę – iššukuojami plaukai, į juos įpinami amuletai, dygliagėlės spygliai, supinamos kaselės, išmarginami veidai... Jie neturėjo kur skubėti.

Kuo labiau indėnas pasipuošęs, tuo jo balsas gentyje svarbesnis?

Ne visai. Daiktų arba išsiuvinėtų ornamentų gausa reikšdavo, jog žmogus turtingas. Kuo daugiau jis turi arklių ar rakandų, – tuo jo statusas aukštesnis. Tačiau joks vadas negalėjo kitiems įsakinėti, ką daryti, – tik patarti ar pasiūlyti. Jis negalėjo su kitais elgtis akiplėšiškai, antraip už išreikštą nepagarbą grėsdavo fizinės bausmės.

Indėnės moterys taip pat puošdavosi?

Tai buvo svarbu tiek moterims, tiek vyrams. Jos nešiodavo ilgas sukneles ar sijonus, kuriuos gausiai puošdavo karoliukais, kriauklėmis, dantimis. Iš džiovintų sėklų, kaulinių detalių gamindavosi vėrinius, auskarus, į plaukus segdavosi karoliukais siuvinėtas rozetes. Kai kuriose gentyse moterų balsas buvo lemiamas. 

Tatuiruotės, kaip ir dauguma detalių, buvo skiriamasis genčių ženklas. Pats taip pat turite ne vieną jų. Ar ant savo kūno dažniausiai įamžinate indėniškus simbolius?

Ne. Domiuosi ne tik šia tauta. Mane traukia Naujosios Zelandijos maorių gentis, Polinezijos gyventojai, maginė fantastika. Niekas manęs neįtikins, kad Kalėdų Senelio nėra, miške negyvena nykštukai, o Norvegijoje – troliai. Ant odos įamžinu personažus, kurie man svarbūs, atspindi mano vidų.

Žinau, kad vasarą su bendraminčiais renkatės miškuose, kur vyksta indėniško gyvenimo rekonstrukcijos. Ką tiksliau veikiate tokiose stovyklose?

Atkartojame to laikotarpio buitį, aprangą, žaidžiame įvairius žaidimus, siuvinėjame bei gaminame papuošalus, grojame ir šokame. Žinoma, nemedžiojame, maisto atsivežame patys.

O daug mūsų šalyje indėnų kultūra besidominčių žmonių?

Į stovyklas susirenka kelios dešimtys, tačiau besidominčių šia kultūra yra dar daugiau. Žinau vyrų, kuriems per 50 metų ir kurie vadina save indėnais, nors dirba bankuose, tarptautinėse kompanijose. Yra žmonių, kurie jodinėja arkliais, šaudo iš lankų. Kai kurie iš jų prašo manęs rekomenduoti gerą filmą ar knygą apie indėnus, kai kam organizuoju indėniškos tematikos šventes. Tad galiu teigti, jog indėnų mūsų šalyje yra koks tūkstantis. 

Daugiau Donato Dubausko ir jo darbų nuotraukų - galerijoje.


Šis straipsnis publikuotas balandžio mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema GROŽIS, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:

Ugninis raudonplaukių grožis - pro objektyvą
„Childfree“, arba renkuosi gyvėnimą be vaikų
Mados dizaineriai atranda naujas automobilių grožio formas
Naujai „iškeptas“ olimpietis – Juozas Bernota
„Grateful Dead“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės nematomas ryšys
Pasidaryk pats - Veidrodžių karalystėje
Šviečianti plikė - vyriškumo įrodymas?!
Pilvo šokis – ne vien tik pilvo
Jogos asanos ir jų įtaka mums (Foto)
„Seserų pasikeitimo akcijos su MOSAIC“ rezultatai
Balandžio mėnesio astrologinės prognozės

Donatas Dubauskas, indėnai, lietuvos indenai, miegantis jautis, mokasinai

Naujausi komentarai
Viktoras
2012-04-20, 18:41
Maciau ji gyvai tai pasijutau salia jo toks maziukas :)
Nijole
2012-04-20, 18:36
Puikus straisnis ir matosi idomus zmogus. Taip ir toliau!!!!
Ringailė
2012-04-17, 15:54
o ponas, kurios tau jau tautos bruozai grazus?
Sekmes rekonstruktoriui!
2012-04-14, 01:55
Grazus darbai. Super. Didziausia pagarba tokiam zmogui, kuris turi savo hobi ir gyvena juomi. Bet isvizda jo, tai dieve dieve - tuos baisius lietuviskus veido bruozus is tolo pazinsi... As pasidaryciau serija kokiu plastiniu korekciju, kad taip i ta lietuviska muzika nebuciau panasus. O visa kita saunu ir net labai. Sekmes!
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai