Turbūt aiškiai jaučiate situacijas darbe, tarsi oras patalpoje būtų „tirštas“, tvyro įtampa ir kartais norisi „paleisti“ monitorių „tam idiotui“ į galvą. Nepavykus rasti, kokį „laiko plyšį“ ir persikelti į kokią kitą erdvę ir vietą, belieka po darbo grįžus namo išsilieti aprėkiant savo sutuoktinį.
Kitaip tariant, emocinis diskomfortas darbe tiesiogiai veikia žmogaus savijautą, nuotaiką, santykius ir sveikatą. Ypač jei šis diskomfortas yra mobingas – psichologinis smurtas darbe. Savo (ir kitų) gerove besirūpinantis žmogus tiesiog privalo ne tik sugebėti atpažinti šį reiškinį savo aplinkoje, bet ir kovoti su juo.
Mobingas kaip reiškinys
Mobingas – psichologinis smurtas, kuriam būdinga priekabiavimas, bauginimai, žeminimas, diskriminacija, ignoravimas ar net agresija. Tikslas – versti žmogų jaustis „blogesniu nei yra“. Psichologinio smurto sąvokos sinonimas – priekabiavimas, dažnai autorių nagrinėjamuose straipsniuose šia tema reiškiantis tą patį – žmogaus žlugdymą. Proceso esmė: žmogaus liūdinimas, atskyrimas ir skatinimas jaustis „prastu“ jam svarbiausioje srityje: tarpusavio santykiuose, šiuo atveju, darbe, kas sąlygoja ir tolesnių dvejonių savo gebėjimais (kompetencija) atsiradimą.
Mobintojo bruožai
„Mobintojas“, arba lietuviškai tariant, persekiotojas, – tai autoritariškas, nejautrus, agresyvus žmogus, turintis ypatingą gebėjimą manipuliuoti. „Mobintoju“ tampa net patys vadovai, jaučiantys nerimą dėl savo autoriteto kolektyve arba tolimesnės karjeros. Išmintingas, pozityvus darbuotojas – grėsmė jo „šiltai“, gal net „per pažįstamus“ gautai vietelei.
Persekiotojas gali būti patrauklus ir šiek tiek malonus žmogus. Tačiau jis puikiai žino, kokiomis savybėmis ir elgesiu jis gali atrasti ryšį su auka, kad „įštyrinėjęs“ rastų šimtus būdų įžeisti, pažeminti. Jo mėgstamiausias bendravimo būdas: pašiepiamas tonas, žeminantis elgesys, ignoravimas. Toks žmogus nesugeba ir niekada nesistengia pažvelgti į save, savo elgesį, todėl ir yra visiškai nejautrus kito žmogaus kančiai.
Bendraudamas persekiotojas žmogų verčia jaustis kaltu, menkina orumą, negerbia privatumo. Jeigu toks žmogus neva tampa jūsų draugu, jis tai darys subtiliai, ir jei jūs imsite patebti ar nepasiduoti jo provokacijoms, jis „apvers situaciją“ taip, kad privers jus suabejoti pačiu savimi. Kuo artimesni tapsite su tokiu žmogumi, tuo didesnės galimybės jam atsivers jumis manipuliuoti.
Kas dažniausiai tampa auka?
Išsiskirianti asmenybė. Dažnai psichologinis smurtas pasireiškia kito asmens diskriminavimu dėl jo: rasinės ar etinės kilmės, amžiaus, negalios, relginių įsitikinimų ar lytinės orientacijos. Taip pat psichloginis smurtas dažniau pasireiškia vienos dominuojančios lyties kolektyve (moterų arba vyrų), priešingai nei abiejų lyčių kolektyve. Pavyzdžiui, jeigu į siuvėjų kolektyvą įsimaišo vyriškis, didėja tikimybė, kad atsiras moteris negalinti atispirti iš jo pasišaipyti, nepamiršdama ir kitas prieš jį nuteikti.
Ydinga asmenybė. Mobingas gali atsirasti, kai į organizaciją ateina dirbti žmogus turintis charakterio ydų. Jis gali būti nesugebantis bendrauti, konfliktiškas, pataikaujantis, užsisklendęs. Kadangi žmonės nėra linkę atvirai ir draugiškai pasakyti, kas vienas kitame nepatinka, jie tai mielai daro „už akių“. Arba ima vengti nemėgstamo žmogaus. Vienaip ar kitaip, tiek apkalbos, tiek žmogaus ignoravimas, ar diskriminavimas jau yra psichologinis smurtas. Nors ir ydinga asmenybė, tačiau gali puikiai jausti ir skaudžiai pergyventi tokį bendradarbių elgesį.
Perspektyvi asmenybė. Gana keista, kad mobingą patiria net ir nepasižymintys anksčiau minėtomis savybėmis žmonės. Dažnai persekiojimo aukomis tampa gabūs, talentingi, sąžiningi ir malonūs žmonės. Gyvybini, ekstravertiški ir pozityvūs žmonės „paprastiems mirtingiesiems“ kelia pavydą. Entuziastų taip pat niekas nemėgsta.
Jeigu į kolektyvą „įsimaišo“ toks darbštuolis ir ima kruopščiai dirbti (iki tol gi niekas čia taip nesistengdavo!), tokiu atveju yra didžiulė tikimybė, kad jam bus „parodyta vieta“. Tai gali pasireikšti priekabėmis, apkalbomis ir kitais įvairiais žmogaus savigarbą menkinančiais būdais. Jeigu tai ką tik į naują kolektyvą atėjęs žmogus, jam gali būti neaiškiai (arba tik dalinai) perteikiama informacija, kas žmogų verstų klysti ir galop iš perspektyvios asmenybės pasijusti „niekam tikusiu“.
Mobingo padariniai
Mobingas turi įtakos asmens psichinei ir fizinei sveikatai: sutrinka žmogaus pusiausvyra ir savikontrolė, žmogus gali tapti apatiškas, agresyvus, nerimastingas ar prislėgtas. Sutrinka atmintis, dėmesys. Nuolat patiriančiam stresą žmogui išsiskiria vadinamieji streso hormonai, kurie sąlygoja žmogaus fizinės sveikatos pablogėjimą: kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimus, atsiranda padidėjęs prakaitavimas. Taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai: raumenų, nugaros, skrandžio skausmai, apetito praradimas ar vėmimas.
Žmonės, patiriantys psichologinį smurtą darbe, yra linkę į depresiją (pastovią prislėgą nuotaiką, nerimą). To pasekoje kenčia ne tik darbuotojų tarpusavio, bet ir šeimyniniai santykiai. Žmogus praranda lytinį potraukį, jam sunku atrasti pasitenkinimą ir apskritai pusiausvyrą bendravime tarp šeimos narių. Kyla konfliktai, šeimos skiriasi.
Kaip pasipriešinti?
Žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, gali rinktis: kovoti pats, ieškoti pagalbos kitur arba išeiti iš darbo, kol stresas neatėmė džiaugsmo gyventi. Tačiau vertėtų:
1. Vengti priešintis ir atvirai konfliktuoti. Žmogus, nusprendęs nepasiduoti patyčioms, turi nusiteikti išlikti tvirtas, kad ir kas bebūtų. Jis turi žinoti, kad jo liūdesys, pyktis, priešinimasis tik patenkina jo skriaudiką. Tereikia tik išmokti pasakyti savo nuomonę, nepaisant, kad ji skirtinga nuo kitų. Tam reikia pasitikėti savimi ir nė minutei neabejoti.
Dažnose situacijose yra naudingiau išlikti išmintingu ir sutikti užuot priešinusis. Jeigu persekiotojas teigia, kad nieko neišmanai apie vieną ar kitą dalyką, užuot priešinęsis, sutik: „gerai, kad priminei, manau reiks daugiau apie tai pasidomėti“.
2. Riboti bendravimą su persekiotoju. Dėl santykių ribų nustatymo atsakingas tik pats žmogus. Geriausia vengti pertraukėlių metu būti šio žmogaus kompanijoje. Nepatikėti gyvenimo smulkmenų tokiam žmogui.
3. Ieškoti palaikymo. Jei tarp kolegų ar skyriaus viršininkų pavyktų atrasti bent vieną jus suprantantį žmogų, tai padėtų ne tik išlaikyti sveiką nuovoką, bet ir galėtų tapti liudytoju dieną, kai prireiks pagalbos.
4. Rinkti įrodymus. Nors tai gali būti panašu į „Šerloko Holmso“ vaidmenį, tačiau turite turėti atsarginį planą. Patartina užfiksuoti žeminančius komentarus, įvardinti persekiotojus, žymėti netinkamo elgesio, išpuolio prieš jus datas ir valandas, verta patikrinti jas prie liudytojų. Tai gali prireikti kreipiantis į vadovą ar net teismą.
Jeigi vienam pasipriešinti yra per sunku, pagalbą gali suteikti ir duoti patrimų psichologai-konsultntai. Pasitaiko organizacijų vykdančių streso ir mobingo bei konfliktų sprendimo mokymo programas. Lietuvoje yra vykdoma ES informacinė kompanija „Už įvairovę. Prieš diskriminvimą“. Jos siekis – garantuoti lygias galimybes ir saugumą darbe. Kovos su diskriminacija komisijos internetinis adresas: www.lygybe.lrs.lt, telefonas: 5 2612740.
Tokių atvejų daug
Mobingas – nėra vieno asmens problema, tai visos žmonijos reikalas: mokykloje stumdomas pradinukas vienodai kenčia, kaip kolektyve neva nepritapęs tylus pagyvenęs statybininkas. Žmogus turi suvokti, kad jeigu vienam skauda, tai man taip pat gali skaudėti. Negalima užmerkti akių, kai šalia naudojamas psichologinis teroras.
Baisu pačiam nukentėti? Apklausos rodo, kad žmonės, stebintys psichologinę prievartą patiriantį kolegą, patiria ne ką mažesnį stresą. Vadinasi skauda visiems? O jei vieną kartą du žmonės pasakytų „gana“, gal kiti pasektų pavyzdžiu? Vienas iš kovos būdų ir yra psichologinio smurto netoleravimas.