smurtas
„Aš esu“ – tai naujausias tarptautinės kompanijos AVON ir Lilijos Larionovos bei Egidijaus Rainio bendradarbiavimo projektas – vaizdo klipas, skatinantis diskutuoti bei keisti esamą smurto prieš moteris situaciją.
Smurtas prieš moteris ilgą laiką buvo toleruojamas ir laikomas kiekvienos šeimos asmeniniu reikalu, kuris turi likti už uždarų durų, tačiau šiolaikinė brandi ir sąmoninga visuomenė netoleruoja jokių smurto formų – moterys skatinamos netylėti, ieškoti pagalbos, o aplinkiniams primenama, kad smurto toleravimą ir nutylėjimą galima prilyginti nusikaltimui.
Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi kas trečia moteris Europoje, o situacija Lietuvoje taip pat bauginanti per jau besibaigiančius 2014uosius buvo gauta 20 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 93 proc. smurtautojų yra vyrai, o absoliuti dauguma aukų moterys, tačiau su smurtu susiduria ir vaikai, senoliai, o taip pat ir vyrai.
Iš pradžių atrodo, jog tai – įprasta nuotraukų seriją, kurią mergina kuria kiekvieną dieną fotografuodama save. Vėliau paaiškėja, jog šios nuotraukos darytos blogiausiais jos gyvenimo metais. Situacija vis prastėja: su smurto šeimoje pėdsakais ant veido jos akyse dingsta ir gyvenimo džiaugsmas. Pačioje klipo pabaigoje pasirodo frazė: „Padėkite man, nežinau, ar ištversiu iki rytojaus.“
Maždaug prieš metus Rusija priėmė įstatymą prieš „gėjų propogandą“, draudžiantį švietimą apie lesbietes, gėjus, biseksualus, transeksualus (LGBT), jų kultūrą.
Nepriklausomai nuo to, kokie bebūtų mokslo ir civilizacijos pasiekimai, žmonės nelinkę keistis iš vidaus. Keičiasi tik išorė – sužinomi nauji gamtos dėsniai, išrandamos novatoriškos technologijos, tačiau žmonės gyvena kaip gyvene – pykčiai, smurtas ne tik nemažėja, bet netgi tampa rafinuotesni. Ir ši agresija vis dar išsilieja ant silpnosios lyties – moterų. Ir tai vyksta visame pasaulyje – tiek turtinguose vakaruose, tiek religinguose rytuose. Skirtumas tik tame, kad vakaruose nuo fizinio smurto persiorientuojama prie psichologinio, o rytuose, ypač arabų pasaulyje vis dar gyvas ir netgi nebaudžiamas fizinis smurtas. Toliau – keli, praktiškai tradiciniai ir labai populiarūs smurto atvejai prieš arabų moteris, kuomet su rūgštimi sužalojamas kūnas visam gyvenimui…
Daugiau negu 2000 istorijų – tokia, deja, gausi besitęsiančio projekto „Unbreakable“ apimtis. Prieš dvejus metus jo sumanytoja Grace Brown pradėjo fotografuoti seksualinės prievartos aukas, laikančias plakatus su savo skriaudėjų citatomis. Pristatome nedidelę šio projekto, siekiančio per meną gydyti sielos žaisdas, dalį.
Smurtas šeimoje jau ne pirmus metus yra viena iš opiausių temų mūsų šalyje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad smurtą patiriančių moterų daugėja. Vieni teigia, jog tai – tobulėjančios pagalbos smurtą patiriančioms moterims padarinys ir aukos dažniau drįsta prisipažinti, jog kenčia, kitų nuomone – tai ne tik šeimos, o visos visuomenės problema, kuri tik didėja ir plečiasi. “Eurobarometro” apklausa rodo, kad net 48 proc. (beveik puse) Lietuvos gyventojų savo šeimose ar tarp draugų pažįsta bent po vieną žmogų, patyrusį bet kurios rūšies smurtą namuose.
Kompiuterinių žaidimų programuotojas ir vienas iš „id Software“ įkūrėjų Johnas Carmackas įsitikinęs, kad smurtiniais įvardijami kompiuteriniai žaidimai ne skatina, o mažina agresiją.
Turbūt aiškiai jaučiate situacijas darbe, tarsi oras patalpoje būtų „tirštas“, tvyro įtampa ir kartais norisi „paleisti“ monitorių „tam idiotui“ į galvą. Nepavykus rasti, kokį „laiko plyšį“ ir persikelti į kokią kitą erdvę ir vietą, belieka po darbo grįžus namo išsilieti aprėkiant savo sutuoktinį.