„Klaipėda – geriausias miestas po Vilniaus, kur gražiausios merginos, skaniausias alus, puikiausia jūra ir liberali bei draugiška atmosfera“, – taip Europos krepšinio čempionato ryšių su visuomene vadovas Rytis Sabas laikinojoje sostinėje Kaune Ukrainos krepšinio federacijos Spaudos centrui gyrė šalies uostą.
Pajūryje veikiančios geros treniruočių stovyklos dar ir šiandien R. Sabo teigimu, traukia Ukrainos ir Rusijos sportininkų komandas. O ką lietuviai žino apie Ukrainą ir jos krepšinį? Ar eis į ukrainiečių varžybas?
Tikrai eis, įsitikinęs R. Sabas. Dauguma bilietų Klaipėdos arenoje įsigijo būtent lietuviai. Su ukrainiečių krepšiniu mūsų šalis taip pat susipažinusi. Praėjusiais metais matyti Ukrainos 18-mečiai krepšininkai paliko gerą įspūdį. Nepamirštas ir 1998-99 m. Alytaus „Alitoje“ žaidęs Stanislavas Medvedenko. Ir žinoma, Aleksandras Volkovas – olimpinis (1988 m.), Europos (1985 m.), Sovietų Sąjungos (1989 m.) čempionas, 2006-aisiais gavęs Rusijos Draugystės ordiną.
Ukrainiečiams R. Sabas teigė, kad Klaipėdoje ir Šiauliuose dar likę po 10 proc., Alytuje – 30 proc. neparduotų bilietų. Panevėžyje bilietų nelikę jau pirmąją savaitę. Į finalą bilietų Vilniuje taip pat nėra, o į antrojo etapo varžybas laisvų vietų yra tik kovų dėl 7-8 vietų stebėjimui.
„Liko užbaigti dvi arenas, visa kita jau padaryta, – taip Lietuvos pasiruošimą įvertino R. Sabas, pridurdamas, kad pagrindiniais lėšų „nešėjais“ buvo verslas, valstybė ir Europos Sąjunga, suteikianti galimybę pasinaudoti sportui, turizmui skirtomis lėšomis. Valstybė Europos pirmenybėms skyrė trečdalį lėšų, kitos gautos pardavus bilietus.
„Padavėme prašymą jau žinodami, kad statysime areną. Kaune ir Klaipėdoje arenas ėmėme statyti tik po paraiškų pateikimo. Vilniuje arena stovi nuo 2004-ųjų, Panevėžyje ir Šiauliuose – nuo 2006 m. Areną Alytuje renovavome jau po paraiškos pateikimo“, – darbų planus aiškino čempionato ryšių su visuomene vadovas.
Pasak R. Sabo, čempionatas duos tokį pat impulsą kaip 1939-aisiais. Krepšinis kaip antroji religija Lietuvoje tik dar labiau „sužibės“, ir tikrai nenugrims užmarštin. Krepšinis esą visada kėlęs lietuvių tautinę dvasią. Šalies ekonomikai čempionatas taip pat turėtų duoti teigiamą poveikį.
Europos krepšinio čempionatą Lietuva rengia jau antrą kartą. 1939 m. Kaune vykusiame čempionate lietuviai iškovojo antrąjį aukso medalį. Pirmąjį lietuviai „pasimatavo“ dar 1937 m. Rygoje, trečiojo rinktinei teko laukti iki 2003 m. čempionato Švedijoje.
Ukrainiečiai primena, kad Sovietų Sąjungos rinktinei nuskinti Europos vyrų krepšinio čempionato laurus lietuviai padėjo net 14 kartų. Lietuva taip pat tapo pirmąja iš po-komunistinio bloko šalių, 2003-ųjų čempionate iškovojusi auksą, rašo media.ukrbasket.net.