Kovo 25 diena jau nuo seno buvo minima kaip Gandro diena. Panašiu laiku į Lietuvą parskrenda gandrai. Ši data beveik sutampa su pavasario lygiadieniu ir astronominiu pavasariu. Gandras – buvo laikomas lietuvių mėgiamiausiu paukščiu, šylančių orų simboliu.
Labai seniai Gandrinės mūsų šalyje netgi buvo švenčiamos kaip Naujieji metai. Tad neveltui iki šiol šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Lietuviai yra prigalvoję daug su gandru susijusių prietarų. Vienas pagrindinių – tikima, kad gandras išvaiko paskutinius žiemos ledus arba kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Taip pat būdavo manoma, jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, o jei tupintį – viskas klostytis lėtai. Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras – ženklas, kad jos šiemet ištekės, o jei tupintis – teks dar vestuvių palaukti. Mokiniui skrendantis gandras reiškė sėkmingą mokslų užbaigimą, o stovintis – pasilikimą toje pačioje klasėje antriems metams.
Vyrai ir moterys turėdavo atskirus prietarus. Norinčiosios visus metus būti sveikos ir stiprios, atsikeldavo Gandrinių proga anksti ir ruošdavo ypatingus pavakarius. Vyrai atvirkščiai – vengdavo kai kurių darbų, pavyzdžiui, taisyti tvoras, vežti malkas ar pagalius iš miško, kad kartu neprisivežtų gyvačių ir pan.
Žinoma, dabar mums dauguma šių prietarų atrodo keisti, kai kurie gal net juokingi… Tačiau smagu prisiminti, kad sugrįžus gandrams, vasara jau visai nebe toli!