Vėsų spalio dvelksmą pasitinkame ne tik ryškiaspalviais šalikais, bet ir ypatingai turtingu bei spalvingu knygų nešuliu.
Egzotiškos Rytų kultūros atgarsiai, meilė, verta visame pasaulyje garsaus muziejaus, sodriu pienių vynu kvepiantys vasaros prisiminimai, paprasti, bet įsimintini Tortilijų kvartalo valkatėlių džiaugsmai ir šiek tiek rimtesnių studijų – kaip tik tai, ko gali reikėti tikram ir brandžiam rudeniui.
Orhan Pamuk „Nekaltybės muziejus“
(Leidykla „Tyto alba“, iš turkų kalbos vertė Justina Pilkauskaitė)
.jpg)
Leidykla „Tyto alba“ tęsia tradiciją ir lietuviškai prakalbina jau trečią Nobelio premijos laureato, O. Pamuko, knygą „Nekaltybės muziejus“. Rašytojas joje pasakoja trisdešimtmečio Kemalio ir aštuoniolikmetės Fiusunos meilės istoriją. Meilės, kokia galbūt pasitaiko tik kartą gyvenime ir kuriai įamžinti prireikia muziejaus.
Suplanuota, racionalumu paremta ir visuomenės lūkesčius pateisinanti sąjunga ar jausmas, savo tyrumu ir nekaltumu nuskaidrinantis žmonių sielas? Į šį klausimą su pamukišku jautrumu ir liūdesiu bandoma atsakyti „Nekaltybės muziejuje“. „Nekaltybė – ne fiziologinė, o moralinė sąvoka“, sako rašytojas.
O. Pamukas Stambule iš tiesų ketina atidaryti „Nekaltybės muziejų“. Tiesa, kiek kitokį nei tas, kurį Fiusunos atminimui įkūrė Kemalis, trokštantis sukurti savitą paminklą beviltiškai mylėtai moteriai. Nedideliame rašytojo nusipirktame name įsikurs daiktai, bylojantys ne tik jo paties istoriją. Pasak O. Pamuko, yra daugybė būdų rinkti daiktus. Tuo tarpu muziejus išreikš pagarbą mūsų kasdienio gyvenimo daliai, įvairias kasdienes smulkmenas pakylėdamas į kitą – aukštesnį – suvokimo ir vertinimo lygmenį.
Kader Abdolah „Mečetės namai“
(Leidykla „Baltos lankos“, iš olandų kalbos vertė Birutė Mumėnaitė)
Romanas užėmė antrąją vietą per 2007 m. vykusios geriausios visų laikų olandiškos knygos rinkimus
Rašytojas K. Abdolah siūlo įsimintiną ir turtingą pažintį su vakariečiams iki šiol mįslingu ir dažnai gana stereotipiškai vertinamu Irano gyvenimu ir kultūra. Per įtaigų pasakojimą apie pagrindinei miesto šventyklai tarnaujančią šeimą skleidžiasi sudėtinga ir dramatiška šalies istorija. Romano veiksmas vystosi per šacho Reza Pahlavio režimą, 1979-ųjų revoliuciją bei didžiojo ajatolos Chomeinio valdymo laikotarpį. Kova tarp nuosaikiųjų ir radikaliųjų ismalo išpažinėjų, laisvamaniškumas ir religingumas, vakarietiškos kultūros invazija ir senosios šalies tradicijos – šių sankirtos taškų keliais vaikšto K. Abdolah.
Knygos vertėja B. Mumėnaitė „Mečetės namus“ sugretino su ryškiu persišku kilimu, į kurį įaudžiami ne tik pasakojimai apie šių dienų Iraną, bet ir šlovinga Persijos istorija, Korano eilučių parafrazės, šiuolaikinė persų poezija ir Irano tautosakos perlai. Parašyta negimtąja, olandų, kalba, ši knyga atveria pažinimo vartus į nepažįstamos kultūros sodą ir subtiliai puoselėja žmogiškojo susikalbėjimo viltį.
Ray Bradbury „Sudie, vasara“
(Leidykla „Tyto alba“, iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis)
Kultinis JAV rašytojas R. Brandbury lietuvių skaitytojams geriausiai pažįstamas iš tokių knygų, kaip „Pienių vynas“, „451º Farenheito“, „Marso kronikos“ bei „Pradžios pabaiga“. Rašytojo kūrybai priskiriama daug epitetų nuo poetiškumo iki baugumo, tačiau turbūt ne visi žino, kad daugelio skaitytas „Pienių vyno“ variantas yra perpus sutrumpinta pilno romano versija.
Patenkinęs leidėjų reikalavimus sumažinti kūrinio apimtis, R. Bradbury likusią jo dalį kantriai saugojo ir tobulino gerus penkiasdešimt metų. „Sudie, vasara“ grąžina mus į nepakartojamą „Pienių vyno“ vasarą, sklidiną gyvenimo džiaugsmo, ir leidžia patikėti stebuklu – kad vasaros neįveiks ruduo, o gyvenimo – mirtis.
Laima Nevinskaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Rasa Baločkaitė, Inga Vinogradnaitė „Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje“
(Leidykla „Versus aureus“)
Sparčiai besivystanti interaktyvioji žiniasklaida pasiūlė ne tik gerokai įvairesnių informacijos gavimo būdų, bet ir privertė susidurti su prieš gerą dešimtmetį nelabai egzistavusiais socialiniais reiškiniais. Visuomenė įgijo erdvę, kurioje ne tik diskutuoja ar keičiasi nuomonėmis, – klausimas, kaip dažnai tai galima pavadinti konstruktyvia diskusija, – bet ir užkoduoja daug signalų apie pilietinį sąmoningumą, vyraujančias nuotaikas ir galimus socialinius lūžius.
Keturių autorių kolektyvo knyga – turbūt pirmoji rimta studija, objektyviai nagrinėjanti alternatyviąsias viešąsias erdves ir kintančias visuomenės komunikacijos formas. Ar nekultūringus komentarus internete rašinėja tik nesubrendę paaugliai ir asocialūs asmenys? Ką šis viešojo kalbėjimo būdas pasako apie visuomenę, kurioje gyvename, ir kokias išvadas turėtume iš to daryti? Panašūs ir kiti klausimai keliami šioje knygoje, kurią drąsiai galima vadinti pirmuoju tvirtu žingsniu viešosios erdvės transformacijų tyrimų srityje Lietuvoje.
John Steinbeck „Tortilijų kvartalas“
(Leidykla „Vaga“, iš anglų kalbos vertė Kęstutis Šidiškis)
Prieš gerus keliolika metų Jh. Steinbecko knygas „Tortilijų kvartalas“ ir „Konservų gatvė“ leidykla „Vaga“ buvo sudėjusi į vieną knygą. Sumanymas buvo puikus ne tik sąnaudų taupymo, bet ir skaitytojų atžvilgiu. Iš tiesų abi šiais metais perleistos knygos, pasipuošusios šmaikščiais Agnės Kananaitienės viršeliais, taip glaudžiai susijusios tarpusavyje, kad pasivaikščiojus vienomis Monterėjaus vietomis ilgai nelaukus norisi tęsti pažintį su kitos jo dalies gyventojais.
Turbūt vertingiausias dalykas, kurį literatūros pasauliui pasiūlė 1962 m. Nobelio premija apdovanotas Jh. Steinbeckas, yra jo puikus humoras, pasakotojo talentas, socialinis bei psichologinis įžvalgumas. Apie JAV provincijos valkatėlių gyvenimą ir kasdienius žygius, dažniausiai pasiduodančius svaigiai vyno upių tėkmei, autorius rašo jautriai, šiltai, iki ašarų juokingai, neretai – įgeldamas savo padorumą ir dorovingumą garsiai skelbiančiai miesčionių visuomenei.