Kvartetas „Diotima“ iš Prancūzijos yra vienas iš penkių pasaulio kvartetų, kuriuos privalote žinoti. Taip teigia britų muzikos žurnalas „Gramophone“.
Vis dėlto tai yra dar gana jaunas kolektyvas, pirmas pergales konkursuose iškovojęs 1999 ir 2000 metais. Palyginkime su legendiniu amerikiečių Kronos kvartetu, gyvuojančiu nuo 1973-ųjų, arba su elitiniu britų Arditti kvartetu, įsikūrusiu metais vėliau. Abi šios naujosios muzikos legendos ne kartą viešėjo Lietuvoje, tad atėjo metas susipažinti su jų jaunesniaisiais kolegomis ir… konkurentais.
Kvartetas „Diotima“ spalio 23 d. Vilniaus Šiuolaikinio meno centre atliks vieną iš „topinių“ Kronos kvarteto repertuaro kūrinių – Steve’o Reicho „Different Trains“ („Skirtingi traukiniai“), kur kvarteto griežiamą muziką „pastiprina“ iš įrašo skambantis virtualus antrasis kvartetas, viską papildant pulsuojančiu ritmu įmetamais traukinių sirenų garsais ir demontuotomis, tarsi didžėjaus rankos valdomomis žmonių kalbų nuotrupomis.
Kai Steve’as Reichas parašė šį kūrinį, tapusį vienu iš minimalizmo muzikoje manifestų, 1988 m., „Diotimos“ kvarteto muzikantai greičiausiai dar mokėsi mokykloje, o gal net nebuvo pradėję jos lankyti (turint minty visai neseniai kvarteto nare tapusią Vanessą Szigetti – garsaus Enesco kvarteto smuikininko Florino Szigetti dukterį). Tad išgirsime naujojo tūkstantmečio Europos kamerinės muzikos žvaigždžių interpretaciją.
Ypatingu išgrynintu skambesiu pasižymintis kvartetas „Diotima“ – tai keturių lygiaverčių virtuozų sambūris. Nuo pat kūrybinės veiklos pradžios jie koncertuoja žinomose Europos koncertų salėse, yra kviečiamas pripažintų muzikos festivalių. Kolektyvas gastroliavo Japonijoje, JAV, Meksikoje, Pietų Amerikoje, Kinijoje, Korėjoje. 1999 metais iškovojo pirmą vietą FNAPEC konkurse Paryžiuje, po metų – prizą už šiuolaikinės muzikos atlikimą styginių kvartetų konkurse Londone. Tais pat metais kvartetas „Diotima“ tapo Europos kamerinės muzikos centro Fontenblo mieste (Prancūzija) reziduojančiu kvartetu.
„Naujas ryškus styginių kvartetas – išties retas radinys“, – prieš keletą metų rašė antrasis didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“. – „Ateities pianistą ar smuikininką impresarijai mums pristato kasdien. Tuo daugiau priežasčių įsidėmėti jaunus kvarteto „Diotima“ atlikėjus, neabejotinai geriausią prancūzų kamerinės muzikos perspektyvą. Jų rūpestis skambesio kokybe prilygsta kone religiniam pasišventimui.“
Koncerte Vilniuje „Quatuor Diotima“ atliks ir du naujus, vos prieš keletą metų parašytus kūrinius – ispano Alberto Posado „Del reflejo de la sombra“ („Apie šešėlio atspindį“), kur tyliai, atsargiai tyrinėjami styginių skambesiai, ir japono Toshio Hosokawos „Blossoming“ („Žydėjimas“). Hosokawa remiasi japonų estetikai ir dvasingumui ypač svarbia gėlės sąvoka: „Šiame kūrinyje įsivaizdavau lotosą – simbolinę Budizmo gėlę. Gėlė ir aš esame viena; gėlės žydėjimas – tai tarsi odos nusimetimas, lyg gilinimasis į save.“