Dovilė Raustytė
Tai pirmoji lietuviško filmo apžvalga mūsų šiųmetėje „Kino pavasario“ viešnagėje. Gaila, bet netrykštanti įspūdžiais.
„Dzūkijos jautis“ (angl. Dzukija’s Bull), rež. Linas Mikuta, Lietuva, 2012 m., 57 min.
Siužetas: Jonas arba Jautis, taip vadinamas dėl savo fizinių galimybių, gyvena su iš lovos nesikeliančia mama ir stikliuko nevengiančia moterimi. Neatsisako ir pats jo. Gyvena jie viename Dzūkijos kaimų. Jonas kerta medžius, pjauna kiaules ir visaip kitaip padeda kaimiečiams kasdieniuose darbuose. Už tai jį vaišina velnio lašais. Dar jis turi draugą, kuris jam padeda darbuotis ir tuštinti butelį po butelio.
Minusai: taip, tai dokumentinis filmas, kurį autorius pristato, kaip norą „užfiksuoti paskutinę tradicinio lietuviško kaimo kartą, nepaisant to, kad kai kurie negrįžtamai skęsta alkoholyje ar praranda gyvenimo prasmę.“ Kiek to tradicinio kaimo buvo parodyta ir ką tuo, kas buvo buvo parodyta norėta pasakyti – po filmo lieka neaišku. Aiškesnis atsakymas į klausimą – ar čia tikrai tas tikrasis geriantis kaimas? Ko gero, ne visai. Suprantamos pastangos pavaizduoti tai kuo kinematografiškiau, išreiškiant kaimo žmogui būdingus ritualus, ryšį su gamta. Bet kas iš to? Dokumentika turi būti stipri, kad būtų įdomi.
Pliusai: pasirinktas personažas. Taip, galbūt jis ir gali būti Dzūkijos kaimo simboliu. Bet vien jis ir jo charizma, gebėjimas vis prajuokinti žiūrovą, neužpildė filmui skirtos erdvės.
Rinkitės šį filmą, jei domina lietuviškas kinas. Nes geriau šią juostą pamatyti, nei jos nepamatyti. Tik žiūrint lietuvišką filmą, galima susidaryti tikrąją nuomonę apie jį. Ši juosta bendro vaizdo tikrai neatspindi, bet ją galima palyginti su kitais lietuvių autorių darbais.
Nuogirdos: nekokios. Bet neabejoju, kad buvo nemažai ir tokių, kuriems šis filmas patiko.
Įvertinimas (iš 5 balų): 2.
„Kino pavasaryje“ bus rodomas:
- kovo 23 d., 18.15 val., „Pasaka”, didžioji salė, Vilnius.