Legendinio „São José“ portugalų laivo, kuris plaukė į Indiją, atradimas jūros gelmėse tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų įvykių jūrų archeologijos istorijoje.
Spalio 27 d. Lietuva turėjo galimybę pamatyti „São José“ laive rastų monetų kolekciją. „Šekspyro” viešbutyje vyko renginys, kuriame dalyvavo Nikolaus Graf Sandizell (Vokietija) – vienas garsiausių dabartinių lobių ieškotojų, „Arqueonauts Worldwide“ vadovas.
Būtent jo vadovaujama profesionalių narų, archeologų ir gamtosaugos specialistų komanda prieš penkerius metus ir atrado laivo nuolaužas. Pasak N. G. Sandizell, monetos buvo nukaldintos Meksikoje, Bolivijoje, Peru ir Ispanijoje. Vienoje monetos pusėje – kryžiaus atvaizdas, o kitoje – herbas.
Į Lietuvą buvo atgabenta 30 rinkinių (rinkinį sudaro dvi monetos). Rinkinių kaina yra nuo 2500 litų (geriau išsilaikiusios monetos gali kainuoti net dvigubai brangiau). Renginyje buvo galima ne tik pamatyti monetų kolekciją ar filmuotą medžiagą iš jūros dugne vykusių paieškų, bet ir išgirsti pasakojimą žmogaus, kuris atrado „São José“ lobius. Taigi, trumpa „São José“ laivo istorija:
Vasco da Gama anūkas
1622 m. kovą laivų flotilė (įskaitant ir „São José“) išplaukė iš Lisabonos su skubia misija. Šioje misijoje dalyvavo ir Francisko da Gama (jūrų kelio iš Europos į Indiją atradėjo Vasko da Gamos anūkas). Flotilė plaukė į Goa, Vakarų Indijos valstiją. Kai vyresnysis da Gama atrado Goa 1498 m., tai buvo didžiausias prekybinis centras Vakariniame Indijos krante. Daugiau nei po šimtmečio jo anūkas čia turėjo grįžti, kad taptų oficialiuoju karaliaus atstovu.
„São José“ kelionės pradžia
Maža portugalų flotilė paliko šalį skubėdami, nes gavo pranešimą, jog britai siekia užimti Hormuz, portugalų okupuotą salą. Sala buvo labai patogioje vietoje, sąsiauryje tarp Persijos ir Omano įlankos. Šis vandens kelias tarnavo kaip vartai su arabų šalimis (prieskonių prekyboje) ir buvo vienintelis jūrų kelias per Persijos įlanką į Indiją.
Taigi portugalų flotilė siekė sustabdyti britų puolimą ir neprarasti svarbaus prekybos taško. „São José“ buvo didžiulis burinis laivas, išsiskiriantis milžinišku laivagaliu, iškilusiu aukštai virš jūros. Laivas buvo apginkluotas varinėmis patrankomis, kaip dauguma portugalų laivų, plaukiojančių į Tolimuosius Rytus ir gabenančių balastą, keleivius ir kasmetines pinigų siuntas (remiant prekybą tarp Rytų ir portugalų prekybos taškų).
Vertingas krovinys
„São José“ gabeno įspūdingą krovinį – devynias Portugalijos ir Ispanijos karaliaus Pilypo III iždo skrynias, pilnas sidabro ir perduotas Francisko da Gamai, kad nugabentų į Indiją. Skryniose buvo tūkstančiai sidabrinių monetų – Ispanijos realų (to meto valiuta), pagamintų Senojo ir Naujojo Pasaulio (Senuoju buvo vadinama – Europa, Afrika ir Azija, o Naujuoju – žemės, nepriklausančios Eurazijai ir Afrikai, pvz., Amerika ir Australija) pinigų kalyklose.
Laivo keleiviai buvo skirtingi: nuo aristokratų iki varguomenės. Milžiniškas laivas reikalavo didelės įgulos, kurią daugiausia sudarė buvę kaliniai ir žemesnioji klasė. Po to, kai „São José“ ir jos flotilė apiplaukė Gerosios vilties iškyšulį, jie toliau tęsė kelionę palei Rytų Afrikos krantą link Madagaskaro sąsiaurio.
Lemtingas vakaras
1622 m. liepos 22 d. vakarą, kai laivas praplaukė Mozambiko sąsiaurį, jungtinės britų ir olandų flotilės užpuolė portugalų laivus. Plaukdamas gale kitų laivų „São José“ buvo atkirstas nuo flotilės ir apsuptas priešų. Sakoma, jog laivas buvo taip apšaudytas, kaip joks kitas laivas iki tol, užpultas Indijos vandenyne.
Nepaisant mūšio, sugadintų burių ir stiebų, „São José“ nenuskendo, išliko ant vandens ir tinkamas plaukimui. Laivas stengėsi pabėgti nuo priešų flotilės ir plaukti toliau. Kad laivas būtų lengvesnis įgula išmetė inkarą, patrankas. Tačiau tokį didžiulį ir apgadintą laivą buvo sunku valdyti.
Šių heroiškų pastangų nepakako, „São José“ nuplaukęs vos kelis kilometrus savo lemtį sutiko prie Mozambiko krantų – nuskendo. 66000 Ispanijos realų buvo priešų išgelbėti – tik maža dalis laive buvusio lobio. Visas turtas kartu su 300-400 keleiviais ir įgula buvo palaidoti po vandeniu, kai „São José“ sudužo ir nuskendo Mozambiko sąsiaurio dugne.
400 metų tylos
Beveik 400 metų sudužęs „São José“ buvo paslaptis, „gulinti” prie Rytų Afrikos krantų, kol 2005 m. žymiausia pasaulio komercinė jūrų archeologinė kompanija „Arqueonauts Worldwide“ atrado laivo nuolaužas. Radinį sudarė apie 24000 sidabrinių realų, tarp jų buvo kelios numizmatikos požiūriu itin retos rūšies monetos (apie 7200 kolekcinės vertės).
Parengė Aistė Labinaitė
Nuotr. autorės ir „Arqueonauts Worldwide“
