Laikas.lt
Sveiki, viskas kaip ir yra gerai, gyvenimas klostosi irgi nieko. Tikrai yra žmonių
kurie turi didesnių bėdų bet…
Man ką tik suėjo 25 m. Esu Vyras. Dirbu mėgstamą darbą pagal specialybę, kuri pakankamai perspektyvi, tačiau atrodo vis kažko trūksta. Norisi siekti daugiau, bet ką daryti ir ties kokia veikla koncentruotis neįsivaizduoju. Galvoju apie nuosavą verslą, bet rimtesnių idėjų trūkstą. Tada bandau visiškai atsiduoti darbui, bet praėjus įtempto darbo savaitei ar dviem, nusibosta, prasideda nuotaikų kaita. Dėl to kartais iškyla problemų su gyvenimo drauge, ji mano, kad tai dėl jos, o aš paaiškinti, kas man yra ir kodėl, visai nesugebu. Turiu hobių: keliauju, važinėju dviračiu, susitinku su puikiais žmonėmis. Atrodo ir pailsiu, ir viskas turėtų būti gerai. Patarkite,
kaip apmalšinti tokius priešiškus jausmus, kaip susirasti ir susikoncentruoti į tikslą, kaip rinktis tą tikslą ir kaip suteikti jam didesnę prasmę. Neseniai skaičiau, kad kažkokie panašūs ženklai yra
paslėptos depresijos požymiai, o gal tai tik mano paranoja.
Iš anksto dėkoju už atsakymą, galbūt ir ne į visai protingą klausimą.
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveikas, 25 metų Vyre. Jums tikrai ne paranoja, o ir paslėptos depresijos neskubėčiau Jums diagnozuoti (geriau ir pats sau diagnozių nenustatinėkite – savijautos pablogėjimo atveju geriau kreiptis pas specialistus), tačiau akivaizdu, kad kažkas Jums trukdo džiaugtis gyvenimu. Iš šalies žiūrint, atrodo, turite viską, ko reikia žmogaus pilnaverčiam gyvenimui: perspektyvų darbą, artimą žmogų, hobį, santykius, kaip pats sakote, su puikiais žmonėmis, laiko poilsiui – tiesiog klasikinis pilnaverčio gyvenimo komplektas. Deja, šiame komplekte, kuris lyg ir turėtų Jus tenkinti, visgi kažko svarbaus trūksta ir šis trūkumas Jums neduoda ramybės. Iš pateikto, palyginus, trumpo problemos apibūdinimo, galiu atkreipti Jūsų dėmesį į kelis man užkliuvusius dalykus, tačiau tai, ko Jums iš tiesų trūksta, galite atrasti tik Jūs pats. Galiu tik tikėtis, kad galbūt pavyktų Jus, kaip sakoma, užvesti ant teisingo kelio.
Pirmiausia dėmesį atkreipiau į tam tikrą nuolat pasirodantį neapibrėžtumą: norisi siekti kažko daugiau, tačiau kokia veikla užsiimti Jūs neįsivaizduojate; dėl rimtesnio verslo konkrečių idėjų trūksta; darbas lyg patinka, bet kažkodėl greitai atsibosta; kaip draugei paaiškinti savo savijautą Jums irgi neaišku. Šiuo neapibrėžtumu paženklintas visas Jūsų laiškas. Siūlyčiau Jums pabandyti visgi aiškiau įvardinti, ko Jums konkrečiose srityse trūksta. Jei mąstote apie nuosavą verslą, reiškia, turite kažkokių idėjų, kad ir labai abstrakčių – pabandykite šias idėjas sukonkretinti: kuo norėtumėte užsiimti, kokie būtų pirmieji žingsniai ir pan. Su savo drauge galite pasikalbėti apie savo savijautą lygiai taip pat, kaip papasakojote apie ją man. Galbūt Jums pavyktų kartu atrasti kokias nors aiškesnes šios savijautos priežastis ir galimus sprendimo variantus – artimo žmogaus žvilgsnis iš šalies gali būti labai naudingas. Palikdamas ją nežinioje, tik padauginate neapibrėžtumo ir neaiškumo – Jūsų draugė pradeda spėlioti ir interpretuoti pati. Kaip suprantu, tai Jūsų santykiams ne į naudą.
Aiškumo visuomet įneša konkretumas, bet suprantu, kad sukonkretinti dirbtinai irgi nėra prasminga. Priimami konkretūs sprendimai turi būti sąžiningi, pirmiausia, Jūsų paties atžvilgiu – ar iš tiesų to trokštate, ar tai Jums reikalinga, įdomu ir pan. Kartais tenka tokias idėjas kurį laiką brandinti, kol jos išvysta dienos šviesą. Kas žino, galbūt Jums toks brandinimo etapas, tačiau tokiu atveju svarbu idėjas brandinti, o ne jas marinuoti. Paviršutiniški sprendimai laukiamo ilgalaikio rezultato taip pat greičiausiai neduos, na, nebent aklai pataikytumėte, pasidavęs kokiai spontaniškai idėjai. Būna ir taip.
Antra, kas man užkliuvo, tai laiško pabaigoje išsakytas noras atrasti tikslą ir prasmę. Žinote, tai jau egzistenciniai dalykai. Turiu pasakyti, kad apskritai man Jūsų problema primena ankstyvą egzistencinę krizę (klasikinis egzistencinės krizės amžius yra žmogaus viduramžis, t. y. apie 40 – tus metus). Tai nereiškia, kad Jūs pernelyg greit senstate, greičiau, kad bręstate, todėl Jums ima rūpėti ne tik patys fizinį ir psichologinį gerbūvį užtikrinantys dalykai, bet ir jų prasmė. Spręsdami gyvenimo tikslo ir prasmės klausimus žmonės įprastai ima domėtis dvasiniais, filosofiniais, religiniais klausimais. Taip jie bando užpildyti atsiradusį vadinamą egzistencinį vakuumą. Ar Jūs jaučiate egzistencinį vakuumą? Į šį klausimą galite atsakyt tik pats. Man panašu, kad taip, bet galbūt Jūsų prislopintą savijautą veikia dar koks nors kitoks vakuumas. Mano rūpestis – pateikti Jums nuomonę ir savas įžvalgas iš šalies. Kadangi pats sakote, kad psichologo patarimas nepakenks, tad tikiuosi nepakenksiu, rekomenduodama Jums pasidomėti literatūra gyvenimo tikslo ir prasmės paieškų tema, pvz.: V. E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“, E. Fromm „Turėti ar būti“. Taigi, linkiu prasmingos ir vaisingos savo gyvenimo spragų ir vakuumų paieškos – atrasti ir užpildyti.
Evelina