Esu Brigita, Geštalt psichoterapeutė. Bendrausiu su jumis ir dalinsiuosi savo mintimis bei patirtimi apie psichoterapiją, apie mano ir jūsų gyvenimą, apie mus „čia ir dabar“, apie tai, kaip mes bendraujame, užmezgame ir palaikome santykius.
Esu įsitikinusi, kad mes patys, o ne kas nors iš šalies suteikia mums gyvenimo prasmę, ramybę ir laimę. Jeigu nukreipiame gilų ieškojimų žvilgsnį į dabartį ir save, mūsų gyvenimas ima keistis. Jei norime tikro gyvenimo, turime grįžti į šiandieną. Juk mes gyvename būtent šiandien, būtent dabar, būtent šią akimirką. Kas buvo vakar – šiandien jau tik atsiminimas. Kas bus rytoj – tik mūsų spėjimas ir fantazija. O tai, kas vyksta šiandien ir yra tas tikrasis gyvenimas, kurio kartais laukiame ir tikimės ateityje. Praktikuodami sąmoningą buvimą čia ir dabar, mes mokomės grįžti į dabartį, kurioje viskas ir vyksta. Medžio auginimas tampa muzika, ėjimas gatve gali būti menas, o vaiko ar draugo apkabinimas – poezija. Viskas, ko trokštame, jau yra, tiesiog čia ir dabar. Verta sustoti, kad pabūtume čia, pabūtume su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Jei mokame sustoti – pradedame matyti, o kai pradedame matyti – imame suprasti save ir kitus. Tikiu, kad svarbiausi ir giliausi dalykai slypi paprastume. Tiesą randame gyvenime, o ne abstraktaus pažinimo kelyje. Visos filosofinės sistemos yra svarbios ir įdomios, tačiau tai tėra nuorodos, o ne absoliuti tiesa. Nemanau, kad mūsų jau įgytos žinios yra galutinė tiesa. Esu pasiruošusi mokytis visą gyvenimą ir nuolat stebėti savo vidinį ir išorinį pasaulį.
Būtent tai teigia Geštaltinė terapija, kurią pasirinkau studijuoti prieš aštuonerius metus. Iš pradžių, klausydama seminarų, nesupratau apie ką visa tai, ką aš čia veikiu, kodėl gilinuosi į šią keistai pavadintą terapiją, atlieku įvairius eksperimentus ir atsiveriu kitiems žmonėms. Tačiau jaučiau, kad man ši filosofija patinka ir klausantis dėstytojų bei būnant kartu su kitais, man virpa širdis. Juk ne šiaip sau mes pasirenkame tikėti viena ar kita teorija – tikime todėl, kad tai atitinka mūsų vidines vertybes ir įsitikinimus.
Daugeliui žmonių pavadinimas „Geštalt“ skamba keistai. Nėra ir trumpo apibrėžimo, kas yra Geštalt terapija (GT), dar vadinama Geštalt ar Geštaltine psichoterapija. Tai humanistinės psichoterapijos kryptis, kurios pagrindą sudaro holistinis požiūris į žmogų. Žmogus susideda iš penkių pagrindinių tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančių dimensijų: fizinės, emocinės, intelektualinės, socialinės ir dvasinės. Pokyčiai vienoje dimensijoje, sukelia pokyčius kitoje. Šios dimensijos nuolat sąveikauja tarpusavyje ir su mus supančiu pasauliu. GT pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į tai, kaip šios žmogaus dimensijos tarpusavyje sąveikauja, kaip žmogus palaiko kontaktą ar vengia jo bendraudamas su kitais žmonėmis ar aplinka. Mes kreipiame didelį dėmesį į sąmoningą dabarties, „čia ir dabar“ momento išgyvenimą ir suvokimą. Šiame įsisąmoninimo procese fiziniai pojūčiai ir jausmai yra labai svarbūs, nors mūsų visuomenėje dažnai tai yra tabu, žmonės raginami šiuos procesus kontroliuoti. Autentiškas kontaktas su kitais, kūrybiškas prisitaikymas prie naujos gyvenimo situacijos ir savo pasikartojančių įpročių bei pasipriešinimo mechanizmų suvokimas yra pagrindinė medžiaga darbui GT sesijos metu. Geštalt terapija nenustatinėja žmonėms diagnozių, o į kiekvieną gyvą būtybę žvelgia kaip į unikalią visumą. Kiekvienas žmogus pats geriausiai žino, ką jam reiškia vienas ar kitas jo gyvenimo įvykis, ar patyrimas ir kaip jis nori gyventi. Žmonės remiasi savo nuožiūra ir kitų interpretacijoms ar patarimams jų gyvenime nėra vietos.
GT remiasi daugeliu šaltinių, o teorija apima ir praktinę dalį. Pagrindiniai Geštalto terapijos šaltiniai yra egzistencializmas, geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, minėtasis holizmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, psichodrama, budizmas ir rytų filosofija. Geštalt psichologija ir terapija skiriasi, tačiau šios sąvokos kartais yra painiojamos. Geštaltpsichologija – tai psichologijos kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus. Tai nėra terapija, tačiau, kaip ir minėjau, GT yra naudojami ir Geštalt psichologijos principai. Dabar į GT integruojama daug įvairių terapijos rūšių, pvz. biblioterapija, meno ir foto terapija, judesio ar kūno terapija. Tačiau GT nėra šių metodų tęsinys ar papildymas, tai atskira psichoterapijos rūšis, turinti savo metodologinį ir filosofinį pagrindą. Kai kurie GT atstovai netgi teigia, kad GT nėra terapija ar filosofija, tai yra tam tikras gyvenimo būdas.
Terapija ar psichoterapija daugeliui asocijuojasi su pacientų gydymu. Galbūt iš pradžių reikėtų pasiaiškinti kuo skiriasi trys dažnai tarpusavyje painiojamos profesijos: psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras. Ar kada nors susimąstėte, kad šios profesijos skiriasi? Psichologas – tai žmogus, kuris yra baigęs akademines bakalauro ir/ar magistro studijas universitete. Psichoterapeutas – tai žmogus, kuris turi bakalauro išsilavinimą socialinių ar humanitarinių mokslų srityje ir yra baigęs papildomas podiplomines kokios nors psichoterapijos krypties studijas. Tai gali būti Froido psichoanalizė, Jungo analitinė psichoterapija, psichodrama ar šokio ir judesio terapija. Psichiatras – tai žmogus, kuris yra baigęs mediciną. Tik jis nustatinėja žmonėms ligų diagnozes, įvardina psichinius sutrikimus ar ligas, tik jis gali išrašyti receptus ir gydyti vaistais.
Įdomu tai, kad Vakarų Europoje ir JAV GT jau seniai naudojama ne tik ligonių gydymui, bet ir bendram asmenybės ugdymui bei tobulinimui. Fritzas Perlzas, Geštalt terapijos įkūrėjas, dar gyvas būdamas sakė, kad Geštalt terapija yra per daug gera, jog būtų naudojama tik sergantiems žmonėms. Ši terapijos rūšis skirta „normaliems“ žmonėms, tad jos pritaikymas yra labai platus. Ji naudojama asmenybės ugdymo seminaruose, mokant universitetuose, formuojant įmonės komandą ar lavinant bendravimo įgūdžius, konsultuojant organizacijas, dirbant aptarnavimo sferoje ir pan.
Apibendrindama norėčiau pridurti, kad GT yra į santykį orientuota terapija, kuri apjungia savyje tris pagrindines filosofijos kryptis, vadinamąsias „tris pagrindines Geštalt kolonas“: lauko teorija, fenomenologija ir dialogas. Asmens patyrimas yra tyrinėjamas remiantis jo paties požiūriu konkrečiame kontekste, nesiekiama interpretuoti kito žmogaus patyrimo, bet vertinama tai, kas matoma ir akivaizdu, svarbus yra santykis: tai kas šiuo metu vyksta tarp kliento ir terapeuto arba tarp dviejų gatvėje ar auditorijoje susitikusių žmonių.
GT yra eksperimentinė ir praktinė terapija. Man labai patinka, kad GT turi tam tikrą dinamiką: pavyzdžiui, eksperimentų pagalba galima padėti žmogui geriau įsisąmoninti su juo vykstančius procesus. GT būdinga ir kūrybiškumas, čia galima pritaikyti viską pradedant menais, šokiais, fotografija ir baigiant teatru, literatūra, muzika.
Apie GT galėčiau rašyti nesustodama, tačiau paliksiu informacijos ir kitiems kartams. Kituose straipsniuose kalbėsime apie kontakto ciklą, apie tai, kaip mes bendraujame su aplinka ir kitais žmonėmis, apie „uždarytus ir neuždarytus Geštaltus“, įvairius pasipriešinimo mechanizmus ir jų atpažinimą, atkreipsime dėmesį į klausimą „kaip?“ ir aptarsime, kokie gi mes esame šiandien.