Justina Maciūnaitė
Leonardo Danieliaus nuotr.
Paklausus, kuo būsi užaugęs, beveik kas antras septynmetis atsako: „astronautu“. Rečiau kuris svajoja apie gydytojo darbą, o kad yra tokia profesija kaip matematikas, matematikos profesorius, turbūt, dar nė nežino.
Vilniaus Universiteto matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Programų sistemų katedros vedėjas Romas Baronas buvo vienas iš tų, kurie dėl studijų krypties apsisprendė paskutiniaisiais mokymosi metais, 12-oje klasėje. Stodamas į matematiką jis tikėjosi, kad ir universitete šis dalykas jam seksis ir patiks taip pat, kaip mokykloje. Taip ir buvo, tačiau dėstytojas sako, kad profesoriumi jis nesitikėjo tapti, o juo labiau, su kolega Feliksu Ivanausku pelnyti Nacionalinę premiją už darbų ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas“, kuri buvo įteikta kovo 5 dieną.
Atvirkščiai nei profesorius R. Baronas, Vilniaus Universiteto matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Kompiuterijos katedros vedėjas, šiais metais pripažintas geriausiu matematiku Feliksas Ivanauskas, tik pradėjęs mokytis tuometiniame Kauno Politechnikos institute žinojo, kad jo netenkins įgytas bakalauras, jis sieks profesoriaus laipsnio ir atkakliai stengėsi savo tikslą įgyvendinti. F. Ivanauskas per daug dėstymo universitete ir vadovavimo Kompiuterijos katedrai metų gavo ne vieną VU Rektoriaus mokslo premiją, paskelbė per 250 mokslinių darbų, parengė 19 mokslo daktarų, o svarbiausia, įtikino savo kolegą matematiką R. Baroną imtis sunkaus, tačiau įdomaus, nacionalinį apdovanojimą pelnysiančio projekto. R. Baronas teigia, kad beveik prie visų jo profesinių pasiekimų yra prisidėjęs dėstytojas F. Ivanauskas, visada skatinantis ir įtikinėjantis, kad pradėtą darbą reikia baigti: „Profesorius turbūt padarė lemiamą įtaką sprendimui dėl mokslinės veiklos. Būtent jis pastūmėjo darbus pradėti ir pabaigti.“
Darbų ciklo „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas“ esmė yra matematinis modeliavimas, pagal kurį paimamas fizinis, ekonominis ar cheminis objektas ir aprašomas matematiškai. Gauti uždaviniai sprendžiami kompiuteriu. Jais matematiškai modeliuojami neaiškumai apie elektrocheminius biojutiklius, nagrinėjami medicininiai, biologiniai, energetiniai, ekonominiai klausimai, pavyzdžiui: Kaip elektra pasiskirsto žmogaus ląstelės membranose? Kaip vyksta medžiagų sintezė prie aukštos temperatūros? Gyvenimiški klausimai: Kodėl prieš kelis metus sprogo statybos burbulas? Kokią įtaką paukščių parskridimui turi klimato atšilimas? Taip pat matematinis modeliavimas padeda optimizuoti elektrocheminius procesus, paaiškina chaoso reiškinius. Atsakymai į šiuos klausimus dažnai yra svarbūs ne tik dėl mokslinio intereso, bet taip pat ir reikalingi norint plėsti gydymo sferą. Jie suformuluoti bendradarbiaujant su kitų mokslų sričių atstovais. Du matematikai pradėjo ieškoti problemų, užsiėmė teoriniais uždaviniais, konsultavosi su gerbiamais chemijos, fizikos ir kitų mokslų šakų atstovais.
Nacionalinės premijos laureatai tvirtina, kad tokių profesinių aukštumų mokslinės veiklos srityje jie pasiekė tik per tikslingą, organizuotą, pastovų ir nuoseklų darbą. Ir, žinoma, priduria, kad matematika reikalinga ne tik ją studijuojantiesiems – ji ir jos atšaka logika yra vienos iš pagrindinių dalykų, norint nusimanyti paprasčiausiuose kasdienio gyvenimo dėsniuose.