Now Reading
Eiti inovacijų priekyje ar priimti įvykusius pokyčius kartu su minia? (interviu, foto)

Eiti inovacijų priekyje ar priimti įvykusius pokyčius kartu su minia? (interviu, foto)

Eiti inovacijų priekyje ar priimti įvykusius pokyčius kartu su minia? (interviu

Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Guodos Navickaitės nuotr. 

Kino, reklamos, komunikacijos, kompiuterinių žaidimų, animacijos, IT, literatūros specialistai, mobiliųjų programėlių kūrėjai, audiovizualinio turinio platintojai, televizijų atstovai ir šiaip besistengiantieji visuomet viena koja būti peržengę rytojaus slenkstį praėjusią darbo savaitę užbaigė „Menų spaustuvėje“. 

Nieko nuostabaus, šioje vietoje įprasta sutikti daugybę kūrybingų, skirtingose srityse dirbančių žmonių. Šį kartą jie visi čia rinkosi tam, kad sužinotų daugiau apie tai, kaip išnaudoti profesinius skirtumus bendram tikslui pasiekti…

Taigi, visą dieną jie klausėsi trečią kartą Vilniuje surengtos konferencijos „Cross Media Zen“ svečių iš užsienio pasisakymų susikertančių medijų tema. Šeštadienį įgytas praktikoje ir išgirstas renginyje žinias dirbantieji medijų srityje galėjo panaudoti kūrybinėse dirbtuvėse. Praėjus savaitei ir susigulėjus informacijai kalbiname renginio organizatorę, „Media Desk Lietuva“ vadovę Rūtą Bogužaitę.

Prašau, Rūta, pristatykite „susikertančių medijų“ terminą nieko apie jį negirdėjusiems žmonėms?

Susikertančios medijos – tai duoklė šiandieniniam laikmečiui ir naujoms kūrybiškumo formoms.
Šiandien informacijos ir turinio srautai yra didžiuliai, pasirinkimas – milžiniškas. Tad nenuostabu, kad specialistams, dirbantiems literatūros, kino, žaidimų ar kitose su medijomis susijusiose srityse, nuolat kyla klausimas – kaip pasiekti ir kur rasti auditoriją, žiūrovą, skaitytoją, klausytoją. Susikertančios medijos savaime nėra naujas fenomenas. Nauja yra kalbėti apie jas, t. y. svarbu kalbėti ne tik apie šiandien vykstančią technologijų raidą bet ir apie tai, kas atsitinka su turiniu šiame raidos procese.

Galėtume pateikti kokį nors pavyzdį?

Vienas lengviausiai suvokiamų susikertančių medijų pavyzdžių yra sportas. Tarkime – futbolas. Jis egzistuoja ne tik kaip realus komandų žaidimas, kurį stebi žiūrovas stadione. Futbolą galime žiūrėti ir per televizorių, realiu laiku stebėti rezultatus per mobiliąsias programėles, klausytis radijo transliacijos. Be to, palaikome vieną ar kitą komandą, perkame jų atributiką ir pan. Taigi, futbolas yra visur, kur jį vienokia ar kitokia forma gali pasiekti žiūrovas. Tas pats atsitinka ir su bet kokiais kitais reiškiniais.

Futbolas jau turi savo auditoriją ir gerbėjų ratą. O kaip naujai idėjai pasiekti tokį mastą?

Taip, priemonės, naudojamos sporto populiarinimui, gali netikti autoriniam kinui. Todėl ir pradėta diskutuoti apie susikertančias medijas ir jų galimybes skirtingiems projektams. Šiame kontekste vieno teisingo atsakymo nėra, viskas priklauso nuo to, ką ir kam norite pasakyti. Tačiau galimybių laukas didžiulis ir toliau plečiasi.

Apie ką daugiausia buvo kalbama konferencijoje? Gal galima išskirti kelias esmines tendencijas, vyravusias visų pranešėjų pasisakymuose?

Šių metų pranešėjai daugiausiai dėmesio skyrė auditorijų analizei – kur slepiasi šiandieninės auditorijos, kaip jas pasiekti, ką jos mėgsta, o ko ne. Naujausios tendencijos rodo, kad auditorijoms statiškas turinys nebėra labai įdomus, į TV, kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną žiūrintys žmonės nebenori būti tik kempine, sugeriančia turinį. Jie nori dalyvauti, būti įtraukti į turinio kūrimą.

Konferencijoje dėmesys buvo skiriamas ir naujai profesijai – istorijos architektūrai. Kas tai?

Buvo kalbama apie iššūkius, kurie kyla „konstruojant“ šiuolaikines istorijas – ir nesvarbu, ar tai būtų kino filmo scenarijus, ar produkto vardo įtvirtinimo kampanija. Nors pranešėjų požiūriai tam tikrose vietose skyrėsi, visi, kaip vienas, kartojo, kad susikertančių medijų, interaktyvių projektų esmė – gera istorija. Jei istorija – neįdomi, interaktyvus pasakojimo būdas ar pasitelktų medijų gausa tebus laiko ir pinigų švaistymas.

Ar Lietuvoje galima rasti šiuo principu vykdytų/vykdomų projektų?

Taip, žinoma. Tačiau čia reikėtų pastebėti, kad ne visuomet šie projektai įvardinami, kaip susikertančių medijų projektai, nes šis terminas dar nėra prigijęs ir plačiai žinomas Lietuvoje. Dažniau tokie projektai įvardinami kaip interaktyvūs.

Vienas iš susikertančių medijų pionierių Lietuvoje, Andrius Lekavičius, konferencijos metu kalbėdamas apie tarpdisciplinines medijas mūsų šalyje užsiminė, kad joms Lietuva „too small“ ir, kad šie metodai „too expensive“. Ar sutiktumėte su tuo ir kaip galėtumėte argumentuoti, tokios konferencijos organizavimą Lietuvoje?

Mūsų rinka iš principo nėra didelė ir turtinga, nesvarbu, apie kurį sektorių kalbėsime. Visgi tikiu, kad Andrius turėjo omenyje ką kitą. Būtent dėl to, kad dažnai neturime didelių finansinių resursų kūrybiniams projektams įgyvendinti, verta orientuotis į skaitmeninę erdvę, turinio adaptavimą skirtingoms platformoms ir originalias idėjas.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Jei stebėtumėme tai, kas vyksta Europoje, pamatytumėme, kaip gausėja panašaus tipo konferencijų, renginių, pasisakymų ir temų. Kai mano buvęs kolega ir „Media Desk Lietuva“ vadovas Dominykas Širvinskas 2011 m. organizavo pirmąją susikertančių medijų konferenciją „Cross Media Zen 2011“ – buvome pirmieji regione. Dabar tokie ar panašūs renginiai organizuojami Lenkijoje (šiemet pirmą kartą), Latvijoje ir Estijoje. Mes esame žingsniu priekyje, jau turime trejų metų patirtį šioje srityje ir toliau kaupiame žinias.

Verta pastebėti ir tai, kad temos ir pranešimai apie susikertančias medijas taip pat nuolat keičiasi. Susikertančios medijos nėra statiškas fenomenas – jis vystosi. Kartu keičiasi ir mūsų organizuojami renginiai. Dar po penkerių metų „Cross Media Zen“ atrodys kitaip. Mažų mažiausiai, tuo metu pristatinėsime kelis sėkmingus susikertančių medijų projektus, sukurtus ir įgyvendintus Lietuvoje.

Galėtumėte trumpai apžvelgti ir vykusias kūrybines dirbtuves?

Dirbtuvėse buvo pristatytos tiek teorinės projektų įgyvendinimo žinios, tiek suteiktos praktinės konsultacijos, kaip vystyti susikertančių medijų projektus. Manau, kad tai buvo svarbi renginio dalis, nes praktinių įgūdžių, kaip vystyti tokius, dažnai išties sudėtingus projektus Lietuvoje dar labai trūksta. Ateityje planuojame ir toliau dirbti šia linkme ir daugiau dėmesio skirti praktinių įgūdžių vystymui.

Nemažu pasiekimu laikome tai, kad dirbtuvių vedėjus, susikertančių medijų ekspertus Astą Wellejus ir Simoną Alleną, sužavėjo kai kurie lietuviški projektai, lektoriai planuoja su jais dirbti ateityje. Tai gali tapti didele nauda lietuviškoms įmonėms ir susikertančių medijų fenomeno vystymui Lietuvoje.

Ką reikėtų žinoti žmogui, neapsisprendžiančiam, ar jam verta sudalyvauti ketvirtojoje „Cross Media Zen“ konferencijoje?

Nerandu argumentų, kodėl nebūtų verta! Šiandieninis pasaulis su technologijų pagalba keičiasi itin sparčiai. Kartu keičiasi ir mūsų kasdieniai įpročiai. Galiausiai tai žmogaus asmeninis apsisprendimas – eiti koja kojon su inovacijomis, ar net jų priekyje, ar palaukti ir jau įvykusius pokyčius priimti kartu su minia. Nei vienas iš variantų, žinoma, nėra blogas. Tiesiog reikia nuoširdžiai atsakyti į klausimą, kur save matote ir kokioje pozicijoje jaučiatės geriausiai.

Kviečiame į renginio nuotraukų galeriją.

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top