Laikas.lt
Prasidedant naujam semestrui keičiasi paskaitų tvarkaraštis, keičiasi auditorijos, dėstytojai ir dienotvarkė, o pažadai lieka tie patys – daugiau mokytis ir taupyti. Apie pastarąjį daug kam primena ir Damoklo kardu kybanti studijų įmoka. Bet pinigų apytakos ratas greitai vėl ims cirkuliuoti iš sąskaitos į kišenes, maisto prekių parduotuves, knygynus ir audringus savaitgalius. Todėl prasidedant naujam etapui, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai siūlo keletą patarimų, kaip pažaboti tą pašėlusią išlaidų ir pajamų tėkmę.
Ne per vieną naktį dideli užaugom. Tik dainose, vakarėliuose bei jų pratęsimuose galime per vieną naktį užgimti galingais titanais. Deja, taupant, kaip ir „zubrinant“ paskaitų konspektus, tenka pradėti nuo pradžios, nuo mažų paprastų žingsnių. Santaupoms kas mėnesį skirk bent dešimtadalį savo pajamų. Net jei jos tebus kukli stipendija ar tėvų parama, suklysi sakydamas, jog taupyti „nėra iš ko“. Maži dalykai irgi auga. Tad kasdien į taupyklę įmesk kelias sunkesnes monetas ir stebėk kaip pampsta tavasis „paršelis“.
Lengvas būdas pradėti taupyti. Kad taupymas – azartiška veikla, dažniausiai supranta tik užkietėję, neretai pensijos jau sulaukę taupytojai. O Tau, kaip ir dar 99 iš 100 studentų, greičiausiai labiau patinka išlaidauti, ne taupyti. Ir nuolatinis pinigų atidėjimas sankaupoms entuziazmu nekvepia nė iš tolo. Tad ką daryti? Galima pagudrauti ir pradėti taupyti neskausmingu būdu. Tam teks pasitelkti pagalbą iš šalies. Tarkime, periodinį pervedimą. Tokia paslauga (dažniausiai nemokama) veikia paprastai. Pasirenki datą, pavyzdžiui, dieną, kai gaunama stipendija ar kitos pajamos, ir nustatai sumą, kurią skirsi taupymui. Šios lėšos bus automatiškai pervedamos į kitą sąskaitą, nesusietą su kortele. Tokiu būdu mėnesinė finansinė „injekcija“ nebus skausminga, o sukaupti pinigai vėliau tikrai pravers.
Vizualizacija. Juk prisimeni, kaip dar visai neseniai prieš egzaminus „kalei“ neaiškius tekstus mintinai. O vienas kurso draugas, svajojantis tapti mokslų daktaru, tau dienas apkartinusią informaciją tiesiog ryte surijo. Kodėl taip yra? Nes reikia žinoti, ką dėl ko darai. Kitaip sakant – turėti tikslą. Tad vizualizuok jį! Žinok, dėl ko taupai. Jei meti monetas į stiklainį, nesidrovėk, užklijuok ant dangtelio to svajonių automobilio nuotrauką. Jeigu nori keliauti – tegul priešais tave išdygsta piramidžių ir palmių plakatas. Jei įsimylėjai „prabangią“ merginą, pasikabink jos nuotrauką ant veidrodžio. Svarbiausia – vizualizuok svajones ir lai azartas pagauna taupant!
„2 in 1“. Pabandyk paversti taupymą smagia pramoga. Išsikelk iššūkį, kuris, be finansinio, turės ir šalutinį teigiamą efektą. Pavyzdžiui, kasdien atsisakyti deserto (merginos žino – tai labai padeda padailinti visus namuose esančius veidrodžius). Arba nueiti į vakarėlį ir neparagauti alaus (patikrink, ar veikia šventas įsitikinimas „jei labai norėčiau, alkoholio galėčiau atsisakyti“). Tokiems iššūkiams puikiausiai gali padėti ir lažybos su draugais. Sutaupytą sumą kasdien pervesk į atskirą sąskaitą arba mesk į taupyklę.
Sveikas protas. Naivu tikėtis, kad vakare padaręs dvidešimt atsispaudimų, ryte atsikelsi raumeningas kaip Heraklis. Arba pirmąsyk užmetęs akį į bičiulio paskolintus paskaitų konspektus, po pusvalandžio džiaugsiesi egzamine uždirbtu dešimtuku. Panašūs principai galioja ir taupymui. Pasiryžęs kaupti, nesitikėk jau kitą semestrą į paskaitas atriedėti nauju automobiliu. Tačiau įvertinus kas mėnesį santaupoms skiriamą sumą netrukus pajusi, kaip kiekvieną dieną esi arčiau savo tikslo, nei buvai vakar. Juk ir Dievulis, kad ir kas jis bebūtų, šitą nuodėmių pasaulį ne per vieną dieną sutvėrė. Tad realūs lūkesčiai ir adekvačios priemonės padės Tau nepamiršti sau duotų pažadų ir pajusti, jog ne pinigų srautai valdo Tave, o Tu juos.
Daugiau patarimų, kaip sutaupyti, rasi www.manofinansai.lt.