taupymas
Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.
Tirpstant sniegui, pradeda tirpti ir žiemiškas apsnūdimas. Nejučia imi regėti tai, ko anksčiau lyg ir nebuvo: palei langus voliojasi šiukšlės, piniginėje glamžosi pernykščiai čekiai, o spintoje – ir velnias koją nusilaužtų. Kol dar pečių neužgulė pavasario sesija, pats metas apsikuopti.
Kai savaitgalį įjungiame žemesnę pavarą, bandydami atsigriebti už kasdienę rutiną, nejučia imame žvalgytis tarp reklamos iškabų, rėkiančių apie vieną ar kitą renginį. Žinoma, jie sufleruoja, kad padės tau atsipalaiduoti, patenkins kultūros ir pramogų troškulį, bet labai mažai pasako, kiek patuštins tavo piniginę. Šioje vietoje vertėtų nepamesti galvos. Juk nenori po savaitgalio gyventi sausų makaronų dieta? Tuomet paskaityk „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų patarimus, kaip sutaupyti semiantis kultūros.
Prasidedant naujam semestrui keičiasi paskaitų tvarkaraštis, keičiasi auditorijos, dėstytojai ir dienotvarkė, o pažadai lieka tie patys – daugiau mokytis ir taupyti. Apie pastarąjį daug kam primena ir Damoklo kardu kybanti studijų įmoka. Bet pinigų apytakos ratas greitai vėl ims cirkuliuoti iš sąskaitos į kišenes, maisto prekių parduotuves, knygynus ir audringus savaitgalius. Todėl prasidedant naujam etapui, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai siūlo keletą patarimų, kaip pažaboti tą pašėlusią išlaidų ir pajamų tėkmę.
Pirkdami prekybos centruose, dažnai nesusimąstome, kiek permokame už tam tikrus produktus, kuriuos naudojame praktiškai kiekvieną dieną. Siūlome peržvelgti sąrašą, kuriame rasite produktus, už kuriuos sumokame daugiau, nei iš tiesų turėtumėme mokėti.
Nors spalio mėnesį legionelioze susirgusios 38-erių metų kaunietės buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai vėliau aptiko legionelų, negalima tvirtinti, jog būtent savo namuose ši moteris ir gavo užkrato. Jos ligą sukėlė kitos grupės legionelos bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.
Kaip naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį pranešė šios moters sesuo Vaida Marcinkevičiūtė, kur iš tikrųjų galėjo moteris gauti ligos, vos nepasibaigusios jos mirtimi, užkratą, epidemiologai taip ir nenustatė. Bet po vandens tyrimo jie akcentavo, kad moters butui (jis yra gyvenamojo namo 12-ajame aukšte) tiekiamas netinkamos, žemesnės, temperatūros vanduo.
Tad į klausimą, kas kaltas, kad kaunietė susirgo, jos artimųjų teigimu, labai siaubinga liga, iki šiol neatsakyta. Ir prielaidų naujiems ligos židiniams atsirasti ne tik šios moters, bet ir tūkstančių kitų žmonių butuose, kuriems centralizuotai tiekiamas karštas vanduo, išlieka labai daug.
Kad vadinamoji legionierių liga negrėstų, karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti, ir jo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 51 laipsnis C. Bet atėjus šaltajam metų sezonui stengiamasi taupyti pinigus, mažinant centralizuotai tiekiamo karšto vandens ar patalpų temperatūrą. Sumažėjęs ir vandens naudojimas. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad toks taupymas kelia pavojų sveikatai.
Kai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitinka higieninių reikalavimų. didėja rizika susirgti legionelioze – ūmine infekcine liga, pasireiškiančia karščiavimu ir plaučių uždegimu. Ligą sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila, skirstomos į 16 serologinių grupių, iš kurių pirmoji nulemia 70-90 proc. laboratoriškai patvirtintų legioneliozės atvejų.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, svarbiausia, kad centralizuotai tiekiamas geriamasis karštas vanduo sistemoje ir bėgantis iš čiaupų bei dušų būtų ne mažiau kaip 51 laipsnis C, o šaltas – ne aukštesnės nei 20 laipsnių temperatūros.
Iš susirgusios kaunietės buto paimti karšto vandens mėginiai parodė, kad karšto vandens temperatūra vonios čiaupe ir sistemoje neatitinka kokybės reikalavimų, vanduo – per šaltas, nes aptikta L.pneumophila. Bet vertinant galimą užsikrėtimo legionelioze riziką, priežastinio ryšio tarp šio atvejo, kai nustatyta legioneliozė, ir paimtuose dviejuose karšto vandens mėginiuose nėra, nes aptiktos skirtingos legionelių serogrupės. Bet problema yra didelė, nes aptikta L.pneumophila, kuri, pagal teisės aktais nustatytą tvarką, neturi cirkuliuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemoje.
Legionelės plačiai paplitusios vandens telkiniuose (upėse, ežeruose), dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens sistemose. Šių sukėlėjų dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos gaunamos iš vandenyje aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) ir dažniausiai vandens sistemose susikaupusių nuosėdų, nuovirų, rūdžių.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo, o palankiausia vandens temperatūra joms daugintis yra 20-45 laipsniai C. Žemesnėje nei 20 laipsnių C ir aukštesnėje nei 60 laipsniųC temperatūroje jos nesidaugina, nors ir išlieka gyvybingos. Esant aukštesnei nei 66 laipsnių C temperatūrai legionelės žūva, tačiau tokia temperatūra turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 25-30 min. Jeigu santykinė oro drėgmė padidėja nuo 30 iki 80 proc., ligos sukėlėjo išlikimo trukmė ilgėja nuo 3 iki 15 minučių.
Be to, specialistė primygtinai rekomenduoja rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį; prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Būtina kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po jų remonto ir prieš šildymo sezoną reikia karšto vandens sistemas 2-4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais; visus vandens filtrus valyti ir dezinfekuoti kas 1 – 3 mėnesius.
Būtina žinoti, jog legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, čiaupuose, mineralinio vandens ir sūkurinėse voniose, saunose, turkiškose pirtyse bei patalpose, kuriose yra oro kondicionavimo sistemos. Neužsikrečiama geriant vandenį, valgant bei gaminant maistą. Negalima užsikrėsti ir nuo legionelioze sergančio žmogaus.
Legionierių ligos inkubacinis laikotarpis – 2-10 dienų. Liga prasideda aukšta temperatūra, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais. Būdingas sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti užtektinai deguonies. Kartais ligonį ištinka septinis šokas, kai nukritus kraujospūdžiui, nebepatenka užtektinai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač, – inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonės, naudojančios terminį vandenį, dirbantys asmenys.
Skubiai ir veiksmingai nesigydant, legioneliozė gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna žmogaus imuninė sistema.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys Eltai sakė, kad pastarąjį kartą Kauno apskrities savivaldybių teritorijoje legioneliozė buvo pasireiškusi 2008 metais, Jonavoje. Tuomet šia liga sirgęs žmogus mirė.
Beveik pusei Lietuvos gyventojų, atėmus būtinąsias išlaidas, lieka lėšų, kurias galima skirti taupymui, o daugiau nei ketvirtadaliui kas mėnesį liekanti „laisvų“ pinigų suma viršija 100 litų. Didžioji dalis 25-55 m. amžiaus gyventojų pensijai kaupia tik per „Sodros“ sistemą, nes mano, kad valstybės mokamos pensijos ateityje jiems turėtų pakakti. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Lėšų lieka, bet taupo ne visi
Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke, antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais, o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Pastarasis būdas taupyti lenkia investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurias renkasi 6 proc. apklaustų gyventojų. Įdomu, kad dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.
„Tyrimas parodė, kad, nepaisant įtemptos ekonominės situacijos šalyje, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad dalis tokių žmonių apskritai nesirūpina santaupomis ateičiai arba saugo jas „kojinėje“, kur jos ne tik negeneruoja papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos metams bėgant praranda vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad mūsų visuomenėje, skirtingai nei Vakarų šalyse, atsakingo taupymo, kuris padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine gerove ateityje, tendencijos įsitvirtina labai pamažu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Tiki, kad užteks „Sodros“ pensijos
Remiantis tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų – bei antros pakopos pensijų fondais – 32 proc. Alternatyvūs kaupimo pensijai būdai mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitę. Trečias pagal populiarumą yra gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai – juos renkasi nedidelė dalis – tik 13 proc. apklaustųjų.
Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos. Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.
„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei. Pasirinkę gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus, kaip papildomą pensijos kaupimo būdą, gyventojai galėtų užsitikrinti pensiją, sudarančią apie 70 proc. buvusio atlyginimo”, – teigia Artūras Bakšinskas.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje.
Vilniaus universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis iš užsienio vykdo tyrimus, kurių tikslas – sukurti apšvietimą, padėsiantį neįprastai taupyti elektros energiją. Naujos kartos šviesa leis dirbti efektyviau nei iki šiol, taip pat mažins klaidų skaičių.
Užklupę sunkumai nesulaiko žmonių nuo noro ir teisės atostogauti ir poilsiauti. Kartais juk taip norisi pabėgti nuo kasdienybės ir pasinerti į svaiginančius nuotykius ar nevaržomą poilsį… Kaip pailsėti, kad grįžus nereikėtų užkandžiauti grikiais su vandeniu? Pateiksime jums kelias gudrybes, kuriomis pasinaudoję galėsite sutaupyti nemažai pinigų.