Kokį šalies veidą paprastai pristato suvenyras? Ir koks jis turėtų būti, kad pažintis su nauja vieta ilgam įsirėžtų į atmintį? Negana to, paskatintų pagilinti savo žinias.
Dizaineris Edvardas Kavarskas prieš porą metų sukūrė alternatyvą masinės gamybos mažmožiams, užtvindžiusiems įprastas suvenyrų parduotuves, ir pasiūlė išgryninta minimalistine estetika dvelkiančią konceptualių suvenyrų seriją taikliu pavadinimu „From LT“.
Į mažyčius stiklinius mėgintuvėlius jis patalpino tai, kas pristato Lietuvos gamtinius išteklius ir kultūrinį paveldą – žemę, gintarą, stilizuotą tautinę juostą, pagrindines lietuviškas mandagumo frazes, miniatiūrinį žemėlapį, leidžiantį rasti „Stebuklo“ plytelę Vilniuje. Tuo tarpu antroji suvenyrų serija „World Heritage FROM LT“ pristato Lietuvos kultūros paveldo objektus, įrašytus į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą – Vilniaus istorinį centrą, Kuršių Neriją, Kernavės kultūrinį rezervatą bei Struvės geodezinį lanką.
Plačiau apie tai, kaip gimė „From LT“ idėja ir kokią žinią turėtų nešti suvenyras, kalbamės su pačiu autoriumi.
Daugeliui labiausiai žinomas tapote po to, kai pristatėte konceptualių suvenyrų seriją „From LT“. Kodėl šalį reprezentuojantys suvenyrai Jums apskritai pasirodė įdomus kūrybos objektas?
Visa ko pradžia buvo mano magistrantūros studijos Vilniaus dailės akademijoje. Ilgai mąsčiau ką noriu daryti, ir nors mano specialybė – grafinis dizainas, nuolat norėjosi lipti iš šių rėmų.
Tada skaičiau Martino Lindstromo knygą „Brand sense“. 2006-aisiais tai buvo kažkas naujo ir įdomaus. Joje buvo pavyzdys apie tris akmenis, kuriuos jis turi (žinoma, tai simuliuojama istorija). Taigi, anot M. Lindstromo, akmenys yra vienodi, tačiau jei pasakytum žmonėms, kad pirmas akmuo iš Berlyno sienos, antras iš mėnulio, o trečias iš už namo esančio sodo, kurio jie norės labiausiai? Tai istorija apie tai, kaip paprastus dalykus paversti ypatingais.
Kodėl apie Lietuvos gintarą, austas juostas ar žemę nepapasakojus tokių pačių istorijų? Taip ir gimė idėja kurti šiuos suvenyrus. Juk gintarą galima pateikti ne kaip geltoną akmenį iš sakų, o papasakoti, jog tai yra Jūratės ašara, ir pavadinti suvenyrą „Legenda iš Lietuvos“. Objektas suvenyre išlieka tas pats, tačiau pateikimas viską keičia iš esmės – kuriamas emocinis ryšys su vartotoju. Žmonėms patinka pasakoti istorijas apie savo turimus daiktus.
Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti pagrindinė suvenyro funkcija?
Tikrai ne kabėti ant sienos ar dulkėti tarp molinukų sekcijoje. Suvenyras turi papasakoti istoriją jo gavėjui, užmegzti ryšį. Didžiausias pasiekimas bus, jei žmogus gavęs suvenyrą iš vietos, kurioje nėra buvęs, ja taip susidomės, kad pasiryš ten nuvykti.
Trumpai apibūdinkite pamatinę „From LT“ idėją.
Trys viename. Atsižvelgiant į tai, jog šiuolaikinė visuomenė pripratus vartoti greitai, kiekvieno suvenyro koncepcija susideda iš trijų dalių: trumpo naratyvo, minimalios objektinės išraiškos bei teminės vizualizacijos. Kiekvieno pasakojimo eigoje vartotojui suteikiamas kontekstas apie objekto prasmę ir kartu paliekama erdvė, skatinanti domėtis plačiau.
Tipiniam turistui paprastai pakanka įprasto, laiko patikrinto suvenyro – miniatiūrinio Eifelio bokštelio arba plastikinės „venecijietiškos“ kaukės už porą eurų. Lakoniškai „įrėmintas“ – mėgintuvėliuose patalpintas gintaras, smėlis ar žemė, nekalbant apie Kernavės archeologinės vietovės ar Struvės geodezinio lanko žemėlapius, reikalauja ne tik smalsesnio, bet ir labiau išlavintą skonį turinčio keliautojo. Ar jaučiate, kad Jūsų kūriniais būtų domimasi? Ar apskritai jie yra pakankamai pastebimi ir įvertinami?
Visiškai teisingai. Orientuojuosi ne į tipinį turistą, o į labiau pažengusį, išsilavinusį XXI a. pasaulio pilietį. Jis daug keliauja, žino kodėl keliauja ir domisi vietomis, į kurias keliauja. Kaip apibūdino Karolis Jachimavičius, tai suvenyrai „istorijos hardkoristams“.
Kita vertus, šie suvenyrai visų pirma buvo kuriami bendradarbiaujant su „Lietuvos institutu“. Antrosios serijos „World Heritage FROM LT“ kūrimo etape savo palaikymą išreiškė ir „Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija“. Suvenyrų sklaida buvo vykdoma per šias institucijas, taigi juos gavo ne tipiniai turistai, o ambasados, konsulinės tarnybos, kelios partijos iškeliavo į tarptautinius renginius. Juk praeitais metais minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį ir buvome Europos kultūros sostinė.
„From LT“ suvenyrai pristato ne šabloniškus Lietuvos simbolius, bet siekia informuoti ir supažindinti su jos istoriniais bei kultūriniais klodais. Ar visada domėjotės šiais dalykais? Kokią reikšmę jie turi Jums pačiam?
Banalu, bet juk yra posakis, kad be praeities nėra ateities. Man istorija apskritai yra viena pamatinių disciplinų, formuojančių asmenybę. Baigęs 12 klasių, pats laikiau tik vieną valstybinį egzaminą – istorijos. Supraskit, mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir stojant į VDA buvo nelabai aktualūs valstybinių egzaminų rezultatai, kadangi stojimo balą nulemdavo piešimo ir specialybės balai. Istorija man įdomi ne kaip faktų kalimas. Istoriją reikia suvokti kaip priežasčių ir pasekmių seką.
Iš „From LT“ serijos aiškėja, su kuo Jums asocijuojasi Lietuva. Kokių atramos taškų ieškote lankydamasis kitose šalyse?
Į „From LT“ serijas sudėta labai mažai dalykų, su kuriais gali sietis Lietuva. Yra dar tiek sričių… Tad „From LT“ turi ateitį. O tarkime dabar lietuviško identiteto paieškas tęsiu su dizainerėm Jolanta Rimkute ir Ieva Ševiakovaite. Jau antrus metus džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie jų sukurto prekės ženklo „LT identity“ veiklos. Šiais metais analizavom lietuvių erotinės literatūros paveldą, konkrečiau – užstalės dainas „talalines“.
Kalbant apie kitas šalis, lankytinų vietų maršrutą pirmiausia lemia specialybė ir gyvenimo būdas. Mane domina architektūra, dizainas, parodos, mokslo muziejai. Vienas įspūdingiausių savo ekspozicijos gausa yra Milano Leonardo da Vinci mokslo ir technologijų muziejus. Aišku, kiekvieną miestą galima ypatingai pajausti naktį, tad naktinio gyvenimo tyrinėjimas irgi yra vienas privalomų punktų.
Yra tekę matyti Jūsų plakatą, reklamuojantį „Vaistus nuo durnumo“ arba „Stebuklingų obuolių pasakos sindromą“. Galbūt perfrazuojant būtų galima teigti, kad konceptualūs suvenyrai taip pat yra savotiškas vaistas nuo banalių kelionių maršrutų?
Šis Marijos Marčiulionytės organizuotas projektas, kurio eigoje kiekvienas dalyvis turėjo sukurti modernią gautos lietuvių pasakos interpretaciją–meno kūrinį, buvo tikrai įdomus. O vaistus nuo durnumo pagrindiniam pasakos personažui Petrui sukūriau dėl to, kad jį visą laiką maustė visa karališkoji šeima…
Dėl perfrazavimo net nežinau. Ne visiems ir reikia nebanalių kelionių. Kiti nori nuskristi į Antaliją ar Hurgadą ir tiesiog pavalgyti viešbutyje, pagulėti ant šezlongo prie jūros. Visi turime teisę rinktis.
Minėjote, kad pastaruoju metu konkursui ruošiate naują suvenyrų seriją. Gal papasakotumėte šiek tiek plačiau?
Taip, ruošiu suvenyrų serijos koncepciją vienam konkursui, bet gal atidėkime pasakojimą iki konkurso pabaigos. Nežinau ar šią informaciją galima skelbti viešai.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino ir parengė Lina Žukauskaitė
Nuotr. Martyno Rudzinsko
