Kebab King“, „Kebabistan“, „Abra Kebabra“. Dauguma Vilniaus senamiestyje sutiktų praeivių ilgai negalvodami išvardina šiuos ir kitus kebabinių pavadinimus.
Šio patiekalo gamintojų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau kebabinės anaiptol neturėtų asocijuotis su mikrorajonais. Kebabų užeigos ir kioskiai esti ir reprezentacinėse didžiųjų miestų gatvėse – Kaune Laisvės alėjoje, Vilniuje Pilies ir Trakų gatvėse.
Kokios yra šio patiekalo ištakos ir kaip sekasi šią maisto kultūrą propaguojantiems verslininkams iš musulmoniškų šalių, rasite šiame rašinyje.
Kebabai – senesni nei manome
Pirmieji kebabai į Lietuvą atkeliavo ne taip ir seniai – XX a. II pusėje, kada šis patiekalas žaibiškai išplito visame pasaulyje. Žinoma, ir ankstesniais laikais mūsų krašte buvo galima rasti kebabų, nes tai jau tūkstantmetę istoriją turintis patiekalas.
Dažniausiai ten, kur gyvena bent vienas musulmonas, galima gauti ir kebabą. Tačiau kebabas, kaip greito maisto alternatyva labiausiai išplito pačioje XX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių nedrąsiai pasirodę didmiesčių mikrorajonuose, dabar kebabų kioskai keliasi į vis labiau presitižines vietas.
Kebabai populiaresni už dešrainius
Pilies, Vokiečių, Trakų gatvėse įsikūrusios kebabinės čia jau anaiptol ne naujokės. Jos veikia ilgai ir populiarumu nesiskundžia. Kaip teigia čia dirbantys, lankytojų niekada netrūko, nors pastaraisiais metais jų kiek ir sumažėjo. Jei kebabai geri, sako, tada ir žmonių ateina. Trakų gatvės kebabinėje „Deniz kebab“ lankytojų visada yra. Tai nestebina, nes kebabai yra visai gera alternatyva valgantiems senamiestyje.
Įdomu, ar ir priemiesčių kultūra persikėlė į centrines Vilniaus gatveles? Centre dirbantys kebabų pardavėjai skuba atsiriboti nuo galbūt ne pačios geriausios kebabinių reputacijos. Anot jų, centre visaip kitaip nei kur nors priemiesčiuose, čia ir saugu ir patogu. Pats kebabas Vilniaus centre tikrai populiarus. „Kebabas dabar tolygu mėsainiui ar hot-dogui“, sako vienas kebabų pardavėjas. Anot jo, kebabai dabar net madingesni, be to ir pigesni. Šį patiekalą dabar perka visi ir nesvarbu, ar tu esi menininkas, statybininkas ar mokytojas.
Kebabų užeigos ir Vilniaus senamiestis – dera?
O ar gali apskritai derintis tradicinis Vilniaus senamiestis ir kebabų parduotuvės? Įdėmiau pasižvalgius po Pilies gatvę galima susidaryti nuomonę, kad visai gali. Šioje gatvėje esanti kebabinė ir visai jauki, ir nereikalingų kvapų neskleidžia, ir aptarnavimas bei maistas čia geri. Juolab, kad šioje gatvėje rasi įvairiausių šalių virtuvę: argentiniečių, italų, graikų…
Be to, nevertėtų pamiršti, kad dar Gedimino laikais Vilniuje svečiavosi ar nuolat gyveno nemažai atvykėlių, tarp kurių buvo ir musulmonų. Visiškai tikėtina, kad kebabų kvapus Pilies gatvės akmenys sugeria daug ilgiau nei mums atrodo. Galbūt dėl šios istorinės galimybes ir šiuolaikinė kebabinė ne tik neiškrenta iš gatvės konteksto, bet ir deramai jį papildo.
Atidaryti kebabų kioską ar dirbti Gariūnuose?
Dauguma kebabų pardavėjų šį verslą pasirinko neatsitiktinai. „Vilniuje itin daug pasirinkimų neturėjau“, sako vienoje centro kebabinėje dirbantis vyras. Anot jo, jis rinkosi tarp prekybos Gariūnuose, įvairių pavienių darbų ir kebabų. „Pasirinkau tai, kas arčiausiai sielos, ką darau su malonumu ir kas man sekasi“, pripažino pardavėjas. Jis taip pat atskleidė, kad dauguma kebabų gamintojų šiuo verslu užsiima todėl, kad kebabus gaminti jie moka.
Yra susidaręs klaidingas stereotipas, kad musulmoniškos išvaizdos prekiautojai gamina nešvarius kebabus, tačiau iš tiesų gali būti priešingai. „Mes žinome, kaip turi būti pagamintas tikras kebabas. Ar lietuviai žino, negaliu pasakyti. Juk aš cepelinų daryti tai nemoku“, – sako vyras. Jo gaminamų kebabų kokybę turbūt geriausiai įliustruoja klestintis verslas.
Įdomu tai, kad kalbinti kebabinių darbuotojai tarsi susitarę nenorėjo suuteikti per daug informacijos apie savo verslą. Anot jų, reklama jiems nereikalinga, esą klientų ir taip užtektinai.
Verslas sekasi
Dauguma kebabinių dirba visą parą, nes būtent naktimis lankytojų srautas bene didžiausias. Naktiniai lankytojai yra bene svarbiausias kebabinių pelno šaltinis. Detaliau lankytojų kebabų pardavėjos negali apibūdinti.
Anot jų, nesunku tik atskirti, kad renkasi jauni žmonės. Anksčiau kebabinės buvo siejamos su mikrorajonų treninguočiais, tačiau centre esančios kebabų parduotuvės tokį įvaizdį griežtai neigia. Anot pardavėjų, žmonių susirenka pačių įvairiausų, tarp jų nemažai ir užsieniečių. Kebabas juk yra palyginti pigus ir greitas maistas, tad linksminantis vakare yra labai patogus būdas užkasti.
Visi kalbinti kebabinių lankytojai tvirtino, kad kebabai jiems daug skanesni ir sotesni už „McDonald‘s“ ar kitą greitą maistą. Kebabų pardavėjai vienbalsiai tvirtina, kad kebabai ir sveikesni. Tuo nesunku patikėti, nes vienaip ar kitaip, bet kebabai gaminai iš įprastinių maisto produktų.
Kodėl tada sklando mitai apie nešvarią kebabų mėsą? Anot Vilniaus centro kebabų pardavėjų „gal kur nors rajonuose tokių ir yra”, tačiau jie teigia, kad patys taip elgmadiesi Vilniaus centre ilgai neišsilaikytų. Pirkėjai per daug Kebabui vis populiarėjant galima sutikti ir vis įvairesnių lankytojų. Užsuka į kebabines ir verslininkai, mokytojai, nors tokių pasitaiko dar retokai. Labai svarbi „dieninių” lankytojų grupė yra moksleiviai. Iš tiesų pietų metu galima sutikti kebabus skanaujančių moksleivių. Visgi kebabų gamintojai tvirtina, kad kiek pablogėjus ekonominei situacijai tėvai vaikams turbūt duoda mažiau pingų pietums, tad 10 litų kebabui išleisti gali ne visi.
Žada klestėti ilgai
Kol kas kebabų gamintojai nemato pavojaus pasitraukti iš verslo. Kebabai dabar kaip tik išgyvena populiarumo viršūnę. Vienos iš populiariausių senasmiesčio kebabinių Pilies gatvėje „Vilniaus kebabas“ pardavėjai džiaugiasi, kad požiūris į kebabą, šio patiekalo įvaizdis dabar gerokai pakitęs. Vis mažiau pasigirsta kalbų, kad tai nešvarus, pavojingas maistas. Iš tiesų kebabai gaminami lygiai taip pat kaip ir bet kokie kiti užkandžiai. O ir apskritai norint oficialiai pardavinėti kebabus reikia atitikti daug higienos standartų, tad nerimauti per daug nereikėtų.
Dauguma kebabinių žada plėstis ir jau dabar sėkmingai tai daro. Nors kebabas išlieka populiariausias, stengiamasi pasiūlyti ir kitokių patiekalų, kad būtų patenkinti visi pirkėjai. Kainos taip pat skirtingos, kebabinėje galima išleisti nuo 10 iki 20 litų.
Visgi nors pasiūla plečiasi, populiariausi Vilniaus senamiesčio kebabinėse išlieka tradiciniai kebabai. Jų gamintojai mano, kad miestiečiams vis labiau įsitikinant kebabų skanumu ir kokybe, nerimauti dėl ateities per daug neverta.
Yra kur tobulėti
Nors lietuviai vis labiau pamėgsta kebabus, atrodo, kad patiems gamintojams erdvės tobulėjimui dar yra apsčiai. Štai kokiais įspūdžiais pasidalino prie vienos kebabinė pakalbintas svečias iš Lenkijos (reikia pripažinti, kad ten kebabų kultūra itin klesti). Anot jo, lietuviškos kebabinės Vilniaus centre atrodo negražiai, nejaukiai, nepatraukliai. Pašnekovas sakė, kad „vienoje kebabinėje buvo pilna dūmų, ji buvo labai maža ir visai netraukė ten būti.” Negana to, patys kebabai nėra tokie skanūs, kokių galima gauti Lenkijoje. Galiausiai, lenkas labai nusivylė aptarnavimo kokybe. „Toks jausmas, kad aš jai sutrukdžiau nieko neveikti”,- apie pardavėjos darbą atsiliepė klientas. Yra dar ko lietuviams pasimokyti, mano lenkas. Visgi mums reiktų pripažinti, kad kelias nuo apšnerkštų mikrorajonų kioskelių iki Vilniaus senamiesčio užeigų ir taip nemažas. Belieka laukti tolesnio jų populiarėjimo.