Fiktyvių „Facebook“ grupių auditorija – psichologų nuomonė

Pastaruoju metu IT specialistai vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį į socialiniuose tinklapiuose, tokiuose kaip „Facebook”, pasirodančias fiktyvias vartotojų grupes.

Akcentuodami faktą, jog dažniausiai prisijungusiųjų prie jų duomenys yra parduodami reklamos tikslais, jie įspėja ir apie kur kas rimtesnę grėsmę – virusus, kuriuos nesunkiai gali perduoti tokių grupių administratoriai.

Vis dėlto, šis straipsnis – nei apie viena, nei apie kita. Nepaisant specialistų perspėjimų, vis dar atsiranda daugybė žmonių, pasiduodančių pagundai žvilgtelėti, kas slepiasi po užrašu „Lietuvos talentų nugalėtojas Mikas rastas miške negyvas“. Kodėl? Kas pastūmėja jungtis prie fiktyvių grupių ir nepaisyti perspėjimų? Kokie žmonės dažniausiai neatsispiria sukčių pagundai bei kiek amoralus yra pačių administratorių elgesys? To klausiame savęs, skaitytojų ir patyrusių psichologų.

Kodėl amoralu?

Pradėkime nuo tų, kurie sukuria minėtas fiktyvias socialinio tinklapio grupes. Iš pirmo žvilgsnio neigiamai būtų galima vertinti tik du tokios veiklos aspektus: iš anksto numatytą siekį apgauti ir duomenų perdavimą tretiesiems asmenims. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad grupių kūrėjai, norėdami patraukti kuo daugiau vartotojų, naudojasi tuo metu visuomenei itin aktualiomis problemomis.

Žinia, dažniausiai tai smurto ar kitokių nusikaltimų temos. Taigi, sukurdami tokią grupę kaip „Pamatyk trylikametės žudiką“ tokie asmenys amoraliai elgiasi ne tik vartotojų, bet ir tikrųjų istorijos dalyvių atžvilgiu. Ypač – nukentėjusių asmenų artimųjų, kurių asmeninė tragedija paverčiama paprasčiausiu būdu užsidirbti ir apkvailinti kitus.

Kodėl „užkimbame“?

Nepaisant to, panorusių tapti tokių grupių nariais vis atsiranda. Ką sako specialistai? Anot psichologo, Mykolo Romerio universiteto lektoriaus, Timo Petraičio: „Fiktyvių grupių kūrėjai mus vilioja pateikdami masalą, kuris šiuo metu yra „ant bangos“, „madingas“ arba šokiruojantis. Labai gerai Lietuvos padangėje tai eksploatuoja www.panele.lt (pavyzdžiui, „Argentinoje moteris iššoko iš 23 aukšto ir liko gyva“). Viduje kyla mintis „negali būti“ ir tada spaudi nuorodą, kad patikrintum. Dažnai tokios trumpos žinutės būna susijusios su mirtimi, pavojumi, saugumu. Mūsų pasąmoniniams procesams tai yra pačios įdomiausios temos.“

Specialisto nuomonei paantrina ir psichologė Konstancija Dauguvietytė, pastebėjusi, jog tokių grupių antraštės yra „pažadas, kad čia bus galima prisiliesti prie to, kas uždrausta, nepatirta. Be abejo, vartotojams įdomi ir kitų reakcija, komentarai.“. Taigi, fiktyvių grupių administratoriai geba manipuliuoti natūraliai kylančiu smalsumu.

Kas dažniausiai tampa nariais?

Kita vertus, poreikį tokį smalsumą patenkinti jaučiame ne visi. Užsiėmę, nuolat į konkretų darbą dėmesį sukoncentravę asmenys retai kada pasiduoda tokiai pagundai. Anot K. Dauguvietytės, „dažniausiai prie tokių grupių prisijungia tie, kurie naršydami internete sąmoningai arba nesąmoningai tokiu būdu „užmuša“ laiką, ieško emocinės stimuliacijos…“.

Taigi galima teigti, kad norintieji pamatyti merginą, kuri „nušoko nuo „Akropolio“ stogo“, yra silpnesnės motyvacijos gyvenime ir turi daugiau laisvo laiko, kurį linkę išnaudoti netinkamai. Taip pat reikia pastebėti, kad nors ir ne visais atvejais, fiktyvių grupių nariais tampa jauni ar žemesnį išsilavinimą turintys asmenys, t.y. tie, kurie lengviau pasiduoda instinktams ir impulsyviai kilusiam smalsumui.

Kaip išvengti pagundos prisijungti?

Na, o jei vis dėlto negalite atsispirti atsiųstai nuorodai? Tuomet būtinai raskite laiko pasidomėti profilio skyrelyje patalpinta informacija ir grupės deklaruojamais tikslais. Kartu būtinai patikrinkite, ar veikia ir kur veda internetinė administratoriaus nuoroda.

Atrodo paprasta, tačiau daugelis apie šias elementarias saugumo priemones nė nepagalvoja. Tą įrodo IT marketingo specialisto Manto Vinkaus atliktas tyrimas. Jis sukūrė grupę „Laimėk kelionę į JAV – 2 savaitės x2 asmenys vasarą. Data derinama!!!” ir profilio skyrelyje nurodė, kad laimės tik geras administratoriaus draugas.

Situacija akivaizdžiai absurdiška, tačiau nepaisant to, prie grupės prisijungė daugiau nei 80 tūkst. narių. Taip pat atminkite, jog jokia oficiali grupė niekada nereikalaus pirma paspausti „patinka“ ir tik paskui parodys žadamą vaizdą.

O bene geriausia išeitis – vadovautis T. Petraičio patarimu: „Atsispirti tokių grupių žinutėms padeda kryptingas darbas prie kompiuterio bei žinojimas, ką turi šiuo metu veikti ir susitelkimas ties tuo.“