psichologija
Ką apie mus pasako mūsų kūnas? Kūno kalba atskleidžia visas paslaptis, tačiau tik ją gerai išmanantiems žmonėms. Visi žinome, kad komunikacija atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje. Technologinis progresas pakeitė mūsų bendravimo formą. Mes gyvename epochoje, kuomet apps’ų paleidimas, online QR kodų generatoriaus naudojimas, navigacija mūsų telefonuose, mikroblogai, žinutės (tas pats Twitter’is) ir akimirksniu mūsų Facebook’o profiliuose atsirandančios renginių nuotraukos tapo norma.
Baltieji riteriai, anot psichologių Mary Lamia ir Marilyn Krieger, yra tokie žmonės, kurie jaučia nuolatinę pareigą padėti kitiems, juos išgelbėti iš nemalonių situacijų. Tačiau šis siekis toli gražu ne visada būna altruistinis.
Mūsų mėgstamos spalvos aplinkiniams suteikia apie mus labai daug informacijos. Kokios?
Atidi rašysenos analizė gali papasakoti ne tik apie rašymo metu mus apėmusią nuotaiką, bet ir išduoti tam tikrus rašančiojo psichologijos niuansus.
Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl ekonominių priežasčių ar gerbūvio tobulinimo, tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė. Tad kodėl patogų, mums įprastą gyvenimą taip noriai išmainome į iššūkius fizinei ir psichinei ištvermei, kuriuos patiriame kelionėse?
Ruduo – geriausias metas apsilankyti klasikinės muzikos koncerte. Netikite? Pasaulyje vis daugėjant susirgimų depresija ir sveikatos specialistams ją jau skelbiant XXI a. liga, mokslininkai vis labiau gilinasi į alternatyvius depresijos gydymo būdus. Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.
Pasakyk, kuo jis dirba, ir bus galima iš anksto spėti, koks jis bus meilėje. Taip, tokios pranašystės grįstos stereotipais, bet… kas drįs teigti, jog stereotipai – tai ne didžiulis krislas tiesos?
Nekaltas noras pasilaikyti namuose vieną kitą nenaudojamą daiktą, nes „gal prireiks“ tam tikromis aplinkybėmis gali pavirsti į nekontroliuojamą kaupimo maniją, sako psichologas Robertas Petruškevičius.
Informacijos gausa, beprotiškas gyvenimo tempas, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę atskirai pasirinkti ne tik šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą, bet ir psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tad žmonėms, kuriems reikalinga emocinė pagalba, jos reikėtų ieškoti ne tik telefonu, internetu, bet ir atvykus pas psichikos sveikatos specialistus.