Vilniaus knygų mugė prasideda: ką pamatysim, išgirsim, perskaitysim

Mugę tradiciškai sudarys keturios pagrindinės dalys: „Bičiulių diena“ (ketvirtadienis), „Ilgasis penktadienis“ (penktadienis), „Nekasdienių pasimatymų diena“ (šeštadienis) bei „Šeimos diena“ (sekmadienis).

 

Lietuvos leidyklų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienėdžiaugiasi, jog pagaliau deramą dėmesį mugei ėmė skirti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Renginio organizatorių ir miesto valdžios bendradarbiavimo rezultatas: nemokamas autobusas, kursuosiantis kiekvieną mugės dieną nuo Katedros aikštės. Taip pat Vilniaus rotušėje vyks priėmimas užsienio svečiams bei garsiems Lietuvos rašytojams. Anot L. Varanavičienės, tokia tradicija jau senokai įsigalėjusi kitose pasaulio knygų mugėse.

 

Kad itin rūpinamasi lankytojų patogumu, rodo ir kita naujiena: galimybė bilietą į renginį įsigyti internetu. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“. Vienos dienos apsilankymas Jums kainuos 10 lt, o visų keturių dienų bilietas – 25 lt. Beje, perkant bilietus internetu, nebus taikomas joks papildomas mokestis.

 

Šiųmetis renginys sutampa su 100 – osiomis Czesławo Miłoszo gimimo metinėmis, tad veiks rašytojo vardo literatūrinė svetainė, vyks susitikimai su rašytojo bičiuliais, bus skaitoma autoriaus poezija, atskirai diskusijų klube bus kalbamasi apie rašytojo ir jo įsivaizduotos Tėvynės santykį.

 

Didelis dėmesys mugės metu bus skiriamas ir šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – elektroninei knygai. Bus diskutuojama apie tai, ar ši naujiena pretenduoja užimti tradicinės knygos vietą, kalbamasi apie jos platinimo bei leidybos subtilybes.

 

Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ šiais metais švenčia savo dešimtmečio jubiliejų. Kaip pabrėžė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, mugės kultūrinės programos darbo grupės narys, Gytis Vaškelis, labai svarbu, kad į šias kūrybines dirbtuves su vaikais ateitų ir jų tėveliai. Tik tuomet, juokaudamas sakė G. Vaškelis, „jie vaikus užsiaugins tokius, kokių nori, o ne tokius, apie kuriuos rašo laikraščiai“.

 

Gerokai išplėstas ir parodų sektorius: bus galima išvysti Vinco Kisarausko (1934 – 1988) darbų parodą „Šventoji kadienybės knyga“, Mariaus Jonučio darbus. Veiks Bolonijos vaikų knygų mugės ekspozicija. G. Vaškelis pabrėžė, kad mugės metus veiks ir unikalus poligrafijos muziejus, lig šiol, deja, neegzistuojantis kaip pastovi institucija. Čia lankytojai galės susipažinti su įspūdinga knygos ir jos atsiradimo istorija.

 

Šiemet bus pristatytas net 31 rašytojas. Na, o tarp naujų, skaitytojams dar nematytų lietuvių autorių leidinių, bus itin laukiamas Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum II“, taip pat bus pristatyti Vytauto Landzbergio „M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai“, autorių kolektyvo „Lietuvos valdovai“, Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus istorija: Legendos ir tikrovė“, Algimanto Sigito Parulskio „Prieš mirtį norisi švelnaus“, Algimanto Čekuolio „Šešios progos numirti“, Martyno Starkaus „Tuk tuk Indija“ ir kt. Neliks nepastebėti ir nauji leidiniai mažiesiems: Linos Žutautės „Kakė Makė ir netvarkos nykštukas“, Ritos Urbonavičiūtės „Mažojo dinozauriuko istorija“ bei daug kitų puikių knygelių.

 

Bene didžiausia mugės naujiena pretenduojantis tapti „Knygos kinas“ taip pat turėtų sulaukti žiūrovų antplūdžio, mat filmų repertuaras pritaikytas įvairiausio skonio lankytojams. Čia bus galima pažiūrėti Petro Savickio filmą „Pažvelk, tai Vilnius“, Hildos Hidalgo „Apie meilę ir kitus demonus“, Oliverio Parkerio „Dorianas Grėjus“ bei, žinoma, nuotaikingą animacinį filmą „Eleonoros paslaptis“ (rež. Dominique Manfery). Organizatoriai juokavo, kad taip tarsi atsiliepiama į „vieno žinomiausių šių dienų filosofų, Sauliaus Poškos, mintį, kad „gerų knygų nereikia skaityti – jas visada ekranizuoja“.