poezija
Ledo skulptūrų virtuozas Mindaugas Tendziagolskis jau keleri metai yra pasinėręs į dar vieną savo aistrą – eilėraščių rašymą. Savęs poetu nelaikantis profesionalus skulptorius sako esąs vienas iš nedaugelio Lietuvoje eiles ant balto popieriaus lapo dėliojantis ne lietuviškai, o… žemaitiškai. Po kelerių mėnesių dienos šviesą išvysiantis leidinys bus ypatingas ir kitomis detalėmis – intymi poezija bus iliustruota paties M. Tendziagolskio pieštais žinomų moterų aktais.
Prisipažinkite, ne vienas esate susidūrę su „išplaukusiu“ menininku, gyvenančiu savame pasaulyje, viską matančiu kitokiomis spalvomis. Ir lygiai taip pat ne vienas esate su pasimėgavimu atsipalaidavę skaitydami, o gal ir klausydami talentingų žmonių kūrybos. Vieną iš tokių žmonių pavyko sutikti Kaune. Rūta Vyžintaitė – neseniai Kaune įkurto klubo „Poetautojai“ viena iš iniciatorių, jauna poetė ir tiesiog gyvenimą mylinti mergina sutiko atskleisti, kas kūrybinę gyslelę turinčius žmones įkvepia.
Audiovizualinės poezijos festivalio TARP programoje spalio 13 d., sekmadienį susirinkusiųjų laukia: kūrybiškai su kalba žaidžiantis Bohdan Blahovec (CZ) – artistiškas, įtraukiantis, savo pasirodymuose naudojantis paties sukurtą „Šengeno“ kalbą – čekų, anglų ir lietuvių kalbos mišinį; Žygimantas Kudirka (LT) – lietuviškasis slemo poezijos mesijus, provokuojančių žodžių kirčių meistras; Sarah Kelly (UK) – poetė ir teksto skulptūrų autorė, kurios rankose net tokie proziški tekstai kaip darbinis gyvenimo aprašymas įgauna poetinį pavidalą. Apie stiprų ir teisingą žodį, popieriaus ir teksto paviršių sąveiką ir iš to gimusias teksto skulptūras menininkė sutiko pasikalbėti su TARP festivaliu.
Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ ir kavos išsinešimui tinklas „Coffee Inn“ rengia staigmeną poezijos mylėtojams: spalio 13 d. nuo 14 valandos penkiose sostinės kavinėse „Coffee Inn“ skirtingu metu skambės penkių Lietuvos bardų muzika ir bus skaitomos garsių poetų eilės.
Įkliūti į paspęstas vaizdų gaudykles ir atrasti naujas meno formas kviečia tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP. Aštuntą kartą rengiamas, tarpdisciplininius menus jungiantis festivalis vilniečiams ir miesto svečiams šiemet siūlys į poeziją žvelgti pro objektyvą ir kino ekraną, masins užsienio svečiais ir dar nepabodusiomis erdvėmis. Jose spalio 9–13 d. vyks poezijos filmų dirbtuvės, avangardinio kino peržiūra, netradicinės poezijos skaitymai ir gyvo garso koncertai.
Aštuntąjį kartą vyksiantis tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ kviečia įsisukti į šių metų tema tapusias meno mylėtojams paspęstas vaizdų gaudykles. Spalio 9–13 dienomis festivalis koncentruosis į vizualiąją poeziją, kuri įgaus ne tik garso, judesio bei vaizdo prieskonių, bet ir atskleis tarpdisciplininės poezijos kūrimo paslaptis kūrybinėse dirbtuvėse „Filmas per vieną valandą“ su šios srities profesionalu, šiuolaikinio meno pasaulyje žinomu belgų video kūrėju SWOON.
Sureguliuoti savo jautrumą ir taip pasiruošti naujoms poezijos formoms kviečia festivalis „TARP“. Analogų Lietuvoje neturintis tarpdisciplininis renginys vilniečius ir miesto svečius masina žymiais vardais, originaliomis formomis ir dar nepabodusiomis erdvėmis. Jose spalio 24–28 d. vyks filmų peržiūros, performansai, parodos ir poezijos koncertai.
Panevėžys, Šilutė, Nida, Vilnius, Kaunas – štai į šiuos miestus užsuks elektroninę muziką, poeziją, sakytinius tekstus ir vizualųjį meną apjungiantis projektas „Iš žodžio į garsą“. Jau šį penktadienį (gruodžio 9 d.) slemas ir „AVaspo“ aplankys Panevėžį, šeštadienį popiet slemas vyks Šilutėje, o vakare poetinius pasirodymus ir pokalbius apie juos transliuos „Neringa FM“ radijas. Kitą savaitę „AVaspo“ koncertuos sostinėje ir Kaune.
Laikas.lt – išskirtinis interviu su poetu, muzikantu, aktoriumi ir politiniu aktyvistu – Saulu Williamsu. Pokalbis apie aktyvizmo svarbą žmonijai ir Dievą. Saulas Williamsas – amerikiečių poetas, slemeris, aktorius, muzikantas ir politinis aktyvistas, iš pamatų drebinantis kapitalizmo ir žmonių pasyvumo nupenėtą sistemą.
Pasaulis S. Williamso vardą išgirdo 1998 m., kai jis suvaidino ir parašė scenarijų filmui „Slam“ (rež. Marcas Levinas). Nuo to laiko drąsi ir gaivališka menininko kūryba iš gniaužtų nepaleidžia net didžiausių skeptikų. Scenoje skaičiuodamas 15 metus, S. Williamsas jau spėjo išleisti 7 albumus, parašyti 4 knygas, nusifilmuoti ir režisuoti 9 filmus ir padirbėti su tokiomis legendomis kaip A. Ginsbergas ir S.Tankianas („System of a down“).
Jo kūryba yra galinga ir įkvepianti. Tokia, kuri gali jūsų suvokimą apversti aukštyn kojomis ir padrąsinti žvelgti toliau negu mato akys.
Po S. Williamso pasirodymo „Tarp“ festivalio uždarymo metu, per skirtas kelias minutes interviu, pasikalbėjome apie aktyvizmą ir meną, apie skirtingas kultūras ir artėjančius pasaulinius pokyčius.
Tai tavo pirmasis kartas Lietuvoje. Kaip jautiesi pirmą kartą stovėdamas prieš lietuvišką publiką?
Na, žinai, jau seniai norėjau pasirodyti Rytų Europoje, todėl esu sujaudintas čia būti… Norėčiau aplankyti ne tik kitas šio regiono šalis, bet ir Šiaurės Europą. Kodėl? Negaliu tiksliai pasakyti… Kai aštunto dešimtmečio Amerika išgyveno Šaltojo karo pabaigą, jų kova su komunizmu, su „Geležine uždanga“ buvo nemokyti mūsų apie tai arba skleisti mitus ir melą. Taigi mes užaugome tik bandydami įsivaizduoti, kaip viskas atrodė, tačiau nežinodami nieko konkretaus. Būtent todėl mano susidomėjimui šiems kraštams prireikė šiek tiek laiko… Gaila, kad čia [į „Loftą”] atvykau beveik tiesiai iš oro uosto ir atgal išskrendu už kelių valandų. Neturėsiu pakankamai laiko apsižvalgyti, bet džiaugsmas yra iki čia (ranka rodo virš galvos).
Tavo poezija yra tarsi raginimas atsibusti, ne tik pasakojant apie gyvenimą, bet ir iškeliant skaudžias žmonijos problemas (diskriminaciją, smurtą ir taip toliau). Kaip manai, kodėl aktyvizmas yra svarbus mene?
Tikiuosi, kad esi teisi (šypsosi). Na, kaip čia pasakius, nepagalvok, aš tikrai neatmetu aktyvizmo, tiesiog… Mano pasaulyje neįmanoma išvengti politikos. Net jei žmogus sako: „Aš nesu politiškas“, jis turi suprasti, kad TAI jau yra politinis pareiškimas. Supranti? (juokiasi)
Mano santykis su aktyvizmu natūraliai atėjo iš tėvų. Jie abu buvo menininkai ir aktyvistai, jų draugai ir didvyriai – taip pat. Taigi aš augau aplinkoje, kurioje buvo skiepijama meno galios idėja ir nauda, bandant pakeisti visuomenę ir raginant jai būti sąmoningai. Dabar galiu atvirai pasakyti – taip, menas yra įtakingas.
Tačiau aš nepriklausau organizacijoms ar panašiai. Mano aktyvizmas yra „įsiūtas“ į kūrybą. Kaip tu ir sakei – aš bandau iššaukti žmonijos budrumą… Arba pasiūlyti tai, kas ją ragintų domėtis tikrais herojais. Atsiversti knygą ir pagalvoti: „Ar aš tikrai žinau, ką jie visi man padarė?“.
Aktyvizmas parodo, koks svarbus gyvenimas. Jis jau savaime ragina pažinti žmones ir kitas kultūras. Kitaip sakant, pažinti daugiau negu mato akys.
Asmeniškai, labiausiai domiuosi individualiu aktyvizmu. Tokiu, kai žmogus žvelgia giliau negu jam duodama, ragina mokytis ir visada žvelgti atviromis akimis ir širdimi.
Kaip tu manai, kodėl žmonės nėra savaime sąmoningi ir juos būtina raginti: ar čia kalta politika, žiniasklaida, ar..?
Manau, čia pačios žmonijos kaltė… Dauguma žmonių siekia patogumo ir stabilumo. O tai gavę – nebenori nieko keisti. Keisčiausia, kad net tie, kurie nesijaučia patogiai ar stabiliai, yra pažįstamoje terpėje ir bijo pasisukti kitur, bijo nežinomybės.
Juodaodžių istorijoje žinoma Harrieta Tubman. Ji XIX a. viena naktimis keliaudavo į pietus (vergovinės Pietinės Šiaurės Amerikos valstijos), išlaisvindavo tūkstančius vergų ir naktimis juos slapčia vesdavo į šiaurę (šiaurinės valstijos, kuriose nebuvo vergijos). H. Tubman nuolatos persekiodavo vergvaldžiai su šunimis, tačiau ji, nieko nepaisydama, vis grįždavo į pietus… Ji sukūrė taip vadinamus „požeminius kelius“, tai yra, namus, slaptavietes, kuriuose kartu su vergais glausdavosi dienomis.
Ir, žinai, H. Tubman kartą pasakė, kad būtų galėjusi išvaduoti dar tūkstančius vergų. Pasirodo, jai tiesiog nepavyko jų įtikinti, kad jie yra vergai! Jie atsakydavo: „Kodėl turėčiau palikti tai, ką gerai žinau?“. Kodėl taip atsitiko? Ištisos tų žmonių kartos gimė vergovėje, todėl jie nesuvokė, kad gyvenimas gali būti kitoks…
Žmonės bijo pažinti kažką naujo, bijo būti pagauti, neįvertinti, bijo suklysti… Tačiau visada atsiranda individų, kurie įkvepia šimtus tūkstančių kitų.
Savo kūryboje dažnai mini Dievą. Ar nuoširdžiai tiki juo? Kas Dievas yra tau?
Aš tikiu Dievu, nes sėdžiu čia ir kalbuosi su tavimi. O Dievas man yra… Tu, aš, jis (rodo pirštu į pro šalį einantį žmogų).
Esu tikra, kad tavo kūryba žavi ir nemažai Lietuvių. Ko jiems palinkėtum?
Gyvename nuostabiame amžiuje. Esame viena didelė pasaulinė bendruomenė. Tai, kad technologijos mums padeda bendrauti, yra … nerealu. JIE mums davė internetą, tačiau dar nesuvokė, koks tai galingas įrankis… (juokiasi)
Žmonės, ypač jaunimas, turėtų išmokti naudotis tuo, ką gauna. Bendraukite! Nesvarbu, gyvai ar virtualiai. Bendraukite ir darykite daugiau negu iš mūsų reikalauja visuomenė. Nesistenkite perimti „Amerikietiškos svajonės“ – juk ji dabar griūva. Esame čia ir dabar tam, kad pakeistumėme tą nevykusią svajonę, demokratiją, pasaulinę kapitalistinę rinką… Turime padaryti taip, kad visi iš to gautumėm naudos ir dalintumėmės.
Kuo daugiau keliauju, tuo labiau nustembu: dėvime tokius pat batus ir visi esame vienoje valtyje.
Žinoma, svarbu pažinti savo kultūrą, žinoti savo istoriją ir kartu dalintis ja su kitais. Laikas sukurti jungtines pasaulines sąmoningumo valstijas, esančias gerokai už ribų, kurias vadiname „valstybe“.
Goda Raibytė
Nuotraukos Olgos Dedovos
Slem poetų kovos, stand-up komedijos pasirodymas, grupių „Sheep got waxed” ir „Kamanių šilelis“ koncertai, parodos pagal Šamano poeziją atidarymas – visa tai ir dar daugiau ateinantį savaitgalį Klaipėdai parodys į uostamiestį pagaliau atvykstantis festivalis TARP.
Skirtingas meno disciplinas apglėbianti festivalio TARP tema šiais metais – miesto šamanų regėjimai – visus naujo poetinio požiūrio ieškotojus kviečia naujai pažvelgti į poeziją, tekstams jungiantis su muzika, kinu, fotografija, gyvu kalbėjimu ir naujausiomis technologijomis. Spalio 7 dieną Vilniuje prasidėjęs festivalis, prieš pabaigdamas savo renginių maratoną, paskutinį spalio savaitgalį kartu su festivalio partneriu Klaipėdos kultūros komunikacijų centru uostamiesčio gyventojus kviečia į renginius.
Spalio 28 d.: „Ypatingas pasiūlymas…“ ir poezijos filmai
Poetas ir pogrindžio kultūros populiarintojas Mantas Gimžauskas (1976 m. – 2007 m.), draugų vadintas Šamanu, išsiskyrė gebėjimu jungti vaizdus ir tekstus dėmesį prikaustančiu būdu. Vieną iš Manto Gimžausko – Šamano eilėraščių – „Atigravitacinė Voruta“, prasidedantį žodžiais „YPATINGAS PASIŪLYMAS visiems poetams ir poetėms, kuriems raidės ir žodžiai nebekelia fizinio pasitenkinimo” būrys Lietuvos fotografų perteikė savo darbuose. Jie eksponuojami fotografo Dariaus Jurevičiaus kuruojamoje parodoje „Ypatingas pasiūlymas…“.
Festivalio TARP atidarymo dieną (spalio 7 d.) Vilniuje pradėjusi veikti paroda spalio 14 d. keliavusi į Kauną, klaipėdiečius išvysti „Antigravitacinės Vorutos“ interpretacijas fototekstuose kviečia jau ateinantį savaitgalį, spalio 28 d., 18 val., KKC kiemelyje.
Tą patį spalio penktadienį į Parodų rūmus klaipėdiškius kvies ir festivalio TARP organizuoto poetinių filmų pagal Birutės Pūkelevičiūtės poeziją konkurso darbai. Nuo 18.30 val. bus galima pamatyti įdomiausius konkursui atsiųstus poetinius filmus bei jų tarpe išvysti ir laureatų darbus.
Spalio 29 d.: Džiazas, folkas, stand-up comedy ir slem poezija
Paskutinį mėnesio šeštadienį TARP festivalis – mažiau lyriškas ir rafinuotas, labiau atviras, ir drąsus – pakvies į energijos tiek iš dalyvių, tiek iš atlikėjų reikalaujančius renginius klube „Tema“.
Programą 21 val. pradės slem poezijos varžybos, o nuo 22.30 ją tęs lietuviško folk atstovai „Kamanių šilelis“. Pagrindinis grupės duetas Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė leis išgirsti lietuvių muzikinėje padangėje išsiskiriančius, Skandinavija dvelkiančius kūrinius. Melodingumu, nuoširdumu ir ramybe žavintis duetas trumpam lietuviško folk muzikoje leis išgirsti naujus poetinius skambesius.
Nuo 23.30 val ramią atmosferą išjudins komiko Domo Raibio humoras. Standup komedijos Lietuvoje istorija prasidėjo 2008 – ųjų rugpjūtį, kai į „Humoro Klubą“ susibūrę komikai amerikietiškąją gyvų komedijos pasirodymų tradiciją ėmė skleisti ir įtvirtinti lietuviškuose baruose, muzikos klubuose, kultūros namų salėse, internete, televizijoje. Kelerius metus įvairias publikas kvatoti vertę susibūrusio kolektyvo nariai kartkarčiais surengdavo ir individualius stendapus. Vienas iš šių komikų – Domas Raibys, gimęs Švėkšnoje, gyvenantis sostinėje, stendup programoje „Lyriškai iškrypęs Raibys“ privers atsitokėti, pažvelgti į save iš šalies ir paklausti savęs – o gal tikrai yra iš ko pasijuokti?
Lygiai vidurnaktį sceną okupuos ir publiką kaitins laisvai improvizuojantys ir gerą energiją skleidžiantis trio „Sheep got Waxed“. Šis spontaniškai užgimęs muzikinis orga(ni)zmas, kurio pagrindinė varomoji jėga – improvizacija – tai energingi LMTA džiazo katedros studentai (esami ir buvę): saksofonininkas Simonas Šipavičius, būgnininkas Adas Gecevičius ir gitaristas Paulius Vaškas, nuo 2010 metų rudens beveik kasdien vakarus leidę studijoje, kol bendrų idėjų suvienyti galiausiai susijungė į muzikinę trijulę „Sheep got waxed“. Grupės nariai teigia: „Geriau įsiklausius galima išgirsti vaškuojamos avelės verksmą.“
Klaipėda – parodyk savo slem poetus!
Vienas ryškiausių viso festivalio TARP bei Klaipėdoje vykstančios programos akcentų – slem poezijos varžybos. Šeštadienio programą (29 d.) klube „Tema“ pradedančios Slem poezijos varžybos – tai Lietuvoje jau beveik du metus besiskleidžianti gyvai atliekamos poezijos tradicijos apraiška.
Aš nesu nei už, nei prieš. Aš suteikiu galimybę būti išgirstam“, – tokiu principu vadovaujasi slem poezija, kas mėnesį sostinėje vykstančių varžybų metu į svetingą sceną kviečianti visus, turinčius, ką pasakyti.
Amerikos kabokėliuose gimusi ir populiariu judėjimu tapusi slem poezija prieš pusantrų metų įsitvirtino ir Lietuvoje. Nors jos apraiškų mūsų šalyje buvo ir anksčiau, tačiau kiekvieną paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį sostinėje rengiamos varžybos tik prieš metus pavirto augančio susidomėjimo sulaukiančia tradicija. Pradžioje slem scena sau vietą rado „Fluxus Ministerijoje“, vėliau įsikūrė „BIX“ bare. Iš čia varžybos kartais iškeliauja pasisvečiuoti į kitus miestus, įvairius festivalius, savo atstovą kasmet siunčią į tarptautinį Europos slemą.
Komiko Domo Raibio vedamos slem poezijos varžybos – tai gyva poezijos ir energijos iškrova, sujungianti atlikėjus ir publiką. Kaip viskas vyksta? Varžybose poetams dažniausiai yra taikomos trys pagrindinės taisyklės: galima skaityti tik savo darbus, negalima naudoti jokių specialių kostiumų, makiažo ar dekoracijų, vieno skaitymo trukmė – iki trijų minučių. Poetų pasirodymus vertina penkių narių komisija, sudaryta iš atsitiktine tvarka parinktų žiūrovų. Varžybos skirstomos į tris etapus: pirmajame pasirodo visi poetai, vėliau iškrenta mažiausiai taškų surinkusieji, kol galų gale pasibaigus paskutiniam etapui paskelbiami du daugiausiai taškų surinkę dalyviai. Finale visų žiūrovų simpatijos lemia, kas paskelbiamas nugalėtoju. Jam atisitenka pereinamoji simbolinė taurė – 10 litų.
Varžybų vedėjas Domas Raibys teigia: „Slemas yra poezija, kuri kalba čia ir dabar, ir kurią turi suprasti čia ir dabar. Tai taip pat gali būti ir tavo pirmas žingsnis į pažintį su literatūrą.“
Anot nuolatinio slem poezijos propaguotojo, varžybų dalyvio bei hip-hopo kultūros atstovo Žygimanto Kudirkos, paprastoje poezijoje žmogus tampa teksto tranzistoriumi, tai yra, išlaiko tokį tekstą, koks jis yra. O sleme raiška gali suteikti tekstui papildomo turinio, tekstas nėra vien pats savaime visas turinys. Išraiška – kaip papildomas prasminis lygmuo.
Slem poezijos scena atvira, todėl dalyvauti gali visi norintys. Į Klaipėdą atvykstantis poetinis festivalis TARP iki spalio 27 dienos kviečia registruotis visus, norinčiuosius atrasti ir parodyti savo slam poezijos gebėjimus ir spalio 29 d. sudalyvauti slam poezijos skaitymuose. Reikalavimai dalyviams: pasiruošti perskaityti ar pasakyti 3 ne ilgesnius kaip 3 minučių trukmės autorinius tekstus, scenoje nenaudoti jokių papildomų įrankių, kostiumų, scenografijos. Registracija adresu: [email protected] arba [email protected] .