Mokslinės fantastikos technologijos realybėje atsiras greičiau nei manote… Fizikas Michio Kaku planuoja, kad per ateinantį šimtmetį beveik viskas, kas iki šiol vaizduota kino juostose, taps prieinama kiekvienam.
Naujoje knygoje „Fizika ateityje: Kaip mokslas pakeis kasdieninį gyvenimą 2100-aisiais“ (Physics of the Future: How Science Will Change Daily Life by 2100), fizikas sujungė mokslinę fantastiką ir fiziką į vieną „Discovery Science Channel“ laidą „Sci Fi Science“, kuri rodoma sekmadieniais.
„Mane žavi mintys apie žvaigždėlaivius, monstrus iš kosmoso, šviesos ginklus, – „CNN Geek Out!“ teigė M.Kaku, pridurdamas, kad pagaliau suprato, jos fizika leidžia mokslinę fantastiką paversti realybe. Mokslininkas džiaugiasi galėjęs sujungti dvi didžiausias gyvenimo aistras.
M.Kuku teigimu, vertėtų pagalvoti, kaip prieš 100 metų žmonija galėjo įsivaizduoti išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ar misijas į kosminę erdvę. O ką pasakytų XXII amžiaus pradžios sulaukę mūsų anūkai? Dabar juos galime įsivaizduoti kone dievais. Pristatome keletą ateities fantazijų, kurios gal net taps realybe:
Internetas tavo akių obuoliuose
Kada: per ateinančius 20 – 50 metų.
Šiandien apie tai jau skelbia: „Grobuonis“ (Predator), „Viską prisiminti“ (Total Recall), „Žaidėjas“ (Gamer).
„Internetas bus mūsų kontaktiniuose lęšiuose, – teigia M. Kaku. – Mirksėdami naršysime tinkle. Kai bendrausite su žmogumi, matysite jų biografijas. Jei pašnekovas kalbės kiniškai, matysite subtitrus sava kalba. Esą į internetą įeiti ir iš jo „sprukti“ galėsime vos vienu akies mirktelėjimu.
Išplėstinė (augmented) ir virtuali realybės
Kada: per ateinančius 20 – 50 metų.
Šiandien apie tai jau skelbia: „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek), „Matrica“.
M.Kuku teigimu, šioje srityje jau žengti pirmieji žingsniai, o didysis šuolis laukiamas per ateinančius keletą dešimtmečių.
„Taip jau buvo „Matricoje, – teigė fizikas. – Ypač tuo džiaugsis turistai, nes eidami Romos gatvėmis galės atsidurti Romos Imperijos laikuose. Tam užteks kontaktinių lęšių“.
Šios technologijos pritaikymas realiame gyvenime turėtų ir ne visada taikių pasekmių. Pavyzdžiui, tokia į šalmus „perkelta“ informacija galėtų tarnauti kovoje su priešu karo lauke. Tai padėtų informuoti apie karo eigą, priešo veiksmus.
Išvaizdos keitimas
Kada: per ateinančius 50 metų
Šiandien apie tai jau skelbia: „Terminatorius“
Mokslininkas prognozuoja, kad apie 2050 metus nanotechnologijos leis mums patiems keisti aplink esantį pasaulį. Ne, išvaizdą keisime ne metaliniai žmonės, tačiau vos keleto klavišų paspaudimu galėsime pakeisti norimo daikto funkciją.
Esą jau amžiaus viduryje įdiegta programinė įranga leis kėdę paversti stalu. Ši technologija būtų paremta smėlio granulių dydžio lustinėmis dalelėmis.
Robotai pagalbininkai (tikėkimės)
Kada: per ateinančius 100 metų
Šiandien apie tai jau skelbia: „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade Runner), „Pasiklydę kosmose“ (Lost in Space), futuristinis komiksas „Džeconai“ (The Jetsons).
Jau dabar turime robotus pagalbininkus, kurie padeda chirurginių operacijų metu, žmonių paieškoms nelaimės vietose. 2100-aisiais, M. Kaku teigimu, robotai bus daug artimesni jų kūrėjams. Tarp jų – ir robotas liokajus, ir robotas tarnaitė. Kad ir kokie jie būtų, visi turėtų atkartoti žmogaus judesius. Robotas slaugytojas taip pat taps realybe.
Išnykusių gyvūnų sugrąžinimas
Kada: per ateinančius 100 metų
Šiandien apie tai primena: „Juros periodo parkas“ (Jurassic Park).
Genetinių tyrimų pažanga ir globalinio atšilimo iššauktas (mokslininkų teigimu) vis dažnesnis naujų Ledynmečio laikų fosilijų atradimas gali padėti „susigrąžinti“ praeities gyvūnus. M.Kuku teigimu, jei gyvūnai išnykę, dar nereiškia, kad mokslas jų negali atkurti – tam esą yra visos galimybės.
„Juros periodo parkas“ ateityje taps realybe – galėsime lankytis ne tik šių dienų zoologijos soduose, bet ir steigti išnykusių gyvūnų „oazes“. Jei nepakaks parkų, pilnų mažų zujančių velociraptorių ar milžiniškų tiranozaurų, žmonių smalsumą tikrai turėtų patraukti jau išnykusių žmogaus pirmtakų „sugrįžtuvės“. Kuris iš mūsų atsisakytų pamatyti neandertalietį?
Mokslininkai skelbia, kad jau atkurta senojo Homo sapiens pusbrolio genetinė informacija. M.Kaku teigimu, jo atgaivinimas – kitas visų laukiamas žingsnis. Esą vienas profesorius jau paskelbė, kad tai padarytų už 30 milijonų JAV dolerių.
Dar ilgesnis gyvenimas
Kada: per ateinančius 100 metų.
Šiandien apie tai primena: „Kronas“ (Cronos), „Kokonas“ (Cocoon).
Mokslininkai jau ieško tos saujelės genų, kurie žmogų skiria nuo beždžionės. Esą 98,5 proc. jų yra identiški.
„Gyvename dvigubai ilgiau nei šimpanzės. Vadinasi, tad tarp tų genų turime rasti tą, kuris prailgina mūsų gyvenimo trukmę“, teigia M.Kaku. Esą nauji atradimai leistų mokslininkams užauginti reikiamus žmogaus organus, tačiau tai visai nereiškia, kad nustosime senėti.
Mokslinė fantastika, kurios nesulauksime
Kada: kada nors, jei iš viso kas nors sulauks.
Šiandien apie tai primena: beveik visur.
Dokumentiniame seriale „Firefly“ žmonijai pavysta kolonizuoti tolimas planetas. Pasak fiziko, padaryti gal tai ir sugebėtume, bet būtų nepaprastai nepraktiška.
Esą šimtmečiais turėtume gabenti vandenį, kuris atsieitų kone 1 milijoną JAV dol. už svarą. O tai juk deimanto kaina…