Kodėl mes renkamės nuosavą, o ne nuomojamą būstą? Atliktas tyrimas parodė, kad prioritetą nuosavam būstui lietuviai teikia dėl saugumo, o ne dėl ekonominių priežasčių.
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų prioritetą teikia nuosavam būstui ir net iki 50 proc. mažesnės išlaidos daugumos nepaskatintų nuosavų namų iškeisti į nuomojamą būstą. Aštuoni iš dešimties gyventojų argumentavo, kad nuosavame būste gyventi geriau, nes jautiesi tikru šeimininku, o kas antrasis paminėjo saugumo svarbą. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu vasario 11–18 dienomis rinkos tyrimų bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Tyrimo duomenimis, vos 1 proc. respondentų teigė pirmenybę teikiantys nuomojamam būstui, o 2 proc. – neįžvelgiantys esminio nuomojamo būsto ir nuosavų namų skirtumo. „Lietuviai yra itin prisirišę prie nuosavo būsto, kur kas labiau negu kitų Europos šalių gyventojai. Meilę namams lietuviai grindžia labiau psichologinio pobūdžio argumentais – svarbus saugumo jausmas, savas kiemas, kuriame pats sau esi šeimininkas. Tuo tarpu ekonominiai argumentai, pavyzdžiui, galimybė būstą palikti šeimos nariams, apklaustųjų buvo minimi gerokai rečiau“, – apie tyrimo rezultatus pasakojo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Pasak jos, lietuvių prieraišumą prie savų namų taip pat patvirtina ir nenoras jų keisti į nuomojamą būstą net ir tuomet, jei būtų galimybė sumažinti sąnaudas. „Paradoksalu, tačiau net ir mažesnės išlaidos daugelio lietuvių nesuviliotų rinktis nuomotis būstą. Apie tai daugiau gyventojų pagalvotų tik tuo atveju, jei išlaidos nuomojantis sumažėtų daugiau kaip perpus“, – apie aiškų lietuvių prioritetą savo būstui sakė banko analitikė.
Kaip parodė atliktas tyrimas, ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų vietoj nuosavo būsto rinktųsi nuomojamą, jei tai jiems garantuotų apie 50 proc. mažesnes mėnesio išlaidas. Kas trečią (31 proc.) apklausos dalyvį domintų pasiūlymas nuomotis būstą vietoj savo turimo nuosavo, jei būtų galima sutaupyti daugiau kaip 50 proc. mėnesio išlaidų.
„Kaip matome, pasiekus tam tikrą išlaidų ekonomijos mastą – 50 proc. – respondentų, kurie rinktųsi mažesnes išlaidas, skaičius didėja lėtai. Galima daryti išvadą, kad daugelio gyventojų prisirišimo prie nuosavo būsto neįmanoma paaiškinti finansinėmis priežastimis“, – apibendrino V. Tauraitė.
Pasak SEB banko analitikės, tokios gyventojų nuotaikos gali turėti įtakos ir būsto pirkimo bei nuomos rinkoms. „Nereikėtų stebėtis tuo, kad pradiniu nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo laikotarpiu būsto kainos gali ūgtelti, tuo tarpu nuomos kainos išlikt panašios kaip dabar,“ – įžvalgomis dalijosi V. Tauraitė.
Tyrime dalyvavo 500 įvairių Lietuvos regionų 15–74 metų amžiaus gyventojų, kurie buvo apklausti tiesioginio interviu būdu namuose. Apklausos rezultatų statistinė paklaida neviršija 4,4 procento.