tyrimas

Tyrimas gatvėje: kiek kainuoja tavo apranga? (foto)
Tyrimas gatvėje: kiek kainuoja tavo apranga? (foto)

Kiek kainuoja tavo apranga? Būtent šis klausimas buvo užduotas vieno užsienio didmiesčio gatvių praeiviams, kurie savo atsakymą užrašė lentelėje. Rezultatai – žemiau.

Tyrimas: homoseksualumas - savybė
Tyrimas: homoseksualumas – savybė, kurią motinos perduoda sūnums, tėvai – dukroms

Jei į homoseksualumą žiūrėtume per evoliucijos prizmę, tai savybė, kuri apskritai neturėjo išsivystyti ir atlaikyti Darvino natūraliosios atrankos. Vis dėlto, ji būdinga daugelio kultūrų vyrams ir moterims, o ankstesni tyrimai parodė, kad homoseksualumas driekiasi per kelias kartas, dėl to dauguma tyrėjų spėja čia esant genetinį pagrindą. Naujausių tyrimų duomenimis, homoseksualumas yra paveldimas iš kartos į kartą – motinos perduoda šį bruožą sūnums, tėvai – dukroms.

Jaunimas sensta greičiau
Jaunimas sensta greičiau

„European Journal of Preventive Cardiology“ paskelbė apie naują tyrimą, atskleidusį, kad jaunoji karta sensta daug greičiau nei jų tėvai.

Lietuvos vairuotojai netiki
Lietuvos vairuotojai netiki, kad baudos ir policijos pareigūnai gali padidinti eismo saugumą

Nepriklausomai nuo amžiaus ar vairavimo patirties, daugiau nei pusė šalies vairuotojų yra įsitikinę, jog labiausiai eismo saugumą padidintų vairavimo kultūros kėlimas, o ne griežtesnės baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ar daugiau patruliuojančių pareigūnų. Tokius duomenis gavo didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, internete apklaususi beveik 10 tūkstančių respondentų.

Tyrimas: kaip lietuviai švenčia gimtadienius?
Tyrimas: kaip lietuviai švenčia gimtadienius?

Bendrovės „Canon“ užsakymu atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų pasirengimą gimtadienio šventei. Tyrimo rezultatai parodė, kad net pusė apklaustųjų rengiasi šventei ne ilgiau kaip savaitę (nuo 1 iki 7 dienų). Vos 5 proc. apklaustųjų šventei skiria tiek laiko, kad ji būtų išbaigta iki smulkmenų. Tuo tarpu 27 proc. apklaustųjų išvis neskiria dėmesio tokioms šventėms.

Ko nori moterys? Tobula dailiosios lyties atstovės dienotvarkė
Ko nori moterys? Tobula dailiosios lyties atstovės dienotvarkė

Turbūt daugelis galvojate, kad tobula moters diena praeitų grožio salone arba Spa centre – juk tai atrodo bene puikiausias būdas atsipūsti nuo varginančio darbo, namų ruošos ar vaikų priežiūros. Visgi atlikti tyrimai rodo, kad dauguma dailiosios lyties atstovių bene daugiausiai laiko per nuostabiausią savo dieną skirtų romantiškam pasibuvimui su partneriui – vidutiniškai 106 minutes.

Kas turi daugiausia gerbėjų „Facebooke“? (top 10)
Kas turi daugiausia gerbėjų „Facebooke“? (top 10)

Šiandien, kai kompanijos ar asmenybės populiarumas matuojamas „Facebook’o“ „laikų“ (angl. „likes“) skaičiumi, JAV technologijų tinklaraštis „TechCreak“ suskaičiavo, kas like’ų turi daugiausia. Statistika parodė, kad visame pasaulyje populiariausių „Facebook“ puslapių dešimtuke apstu žvaigždžių ir tarptautinių kompanijų, tačiau pirma vieta atiteko… pačiam „Facebook“. Bet pradėkime nuo pradžios:

Tyrimas: kas penktas lietuvis automobilį iškeistų į dviratį išvysčius jų takų sistemą
Tyrimas: kas penktas lietuvis automobilį iškeistų į dviratį išvysčius jų takų sistemą

Daugiau nei pusė gyventojų keliaudami mieste atsisakytų automobilio, jei būtų pagerinta visuomeninio transporto sistema arba sumažintos jo kainos, beveik 20 proc. tai paskatintų padaryti išvystyta dviračių takų sistema, o 15 proc. – aukštesnės degalų kainos. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Tyrimas: oro temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 3 laipsniais
Tyrimas: oro temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 3 laipsniais

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5-3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC.

Valdžia yra tiesiausias kelias į kvailumą?
Valdžia yra tiesiausias kelias į kvailumą?

Keturi universiteto profesoriai susivienijo norėdami įrodyti, kad valdžia iškreipia pasitikėjimą savimi ir trukdo priimti teisingus sprendimus.

Privatus detektyvas: mano darbe romantikos nedaug (Interviu)
Privatus detektyvas: mano darbe romantikos nedaug (Interviu)

„Detektyvą maitina kojos ir galva, visa kita – tik priemonės“, – pradeda pokalbį detektyvų agentūros vadovas Arūnas, daugiau kaip penkerius metus su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje ieškantis dingusių žmonių, giminaičių, su kuriais nutrūko ryšys, renkanti įrodymus apie sutuoktinio neištikimybę ar užsakovų šnipinėjimą. Su Arūnu kalbamės apie detektyvo darbo ypatumus ir iššūkius.

Nuosavas ar nuomojamas būstas?
Nuosavas ar nuomojamas būstas?

Kodėl mes renkamės nuosavą, o ne nuomojamą būstą? Atliktas tyrimas parodė, kad prioritetą nuosavam būstui lietuviai teikia dėl saugumo, o ne dėl ekonominių priežasčių.

Lietuviai netaupo
Lietuviai netaupo, nors pinigų turi

Beveik pusei Lietuvos gyventojų, atėmus būtinąsias išlaidas, lieka lėšų, kurias galima skirti taupymui, o daugiau nei ketvirtadaliui kas mėnesį liekanti „laisvų“ pinigų suma viršija 100 litų. Didžioji dalis 25-55 m. amžiaus gyventojų pensijai kaupia tik per „Sodros“ sistemą, nes mano, kad valstybės mokamos pensijos ateityje jiems turėtų pakakti. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Lėšų lieka, bet taupo ne visi

Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke, antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais, o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Pastarasis būdas taupyti lenkia investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurias renkasi 6 proc. apklaustų gyventojų. Įdomu, kad dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.

„Tyrimas parodė, kad, nepaisant įtemptos ekonominės situacijos šalyje, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad dalis tokių žmonių apskritai nesirūpina santaupomis ateičiai arba saugo jas „kojinėje“, kur jos ne tik negeneruoja papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos metams bėgant praranda vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad mūsų visuomenėje, skirtingai nei Vakarų šalyse, atsakingo taupymo, kuris padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine gerove ateityje, tendencijos įsitvirtina labai pamažu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Tiki, kad užteks „Sodros“ pensijos

Remiantis tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų – bei antros pakopos pensijų fondais – 32 proc. Alternatyvūs kaupimo pensijai būdai mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitę. Trečias pagal populiarumą yra gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai – juos renkasi nedidelė dalis – tik 13 proc. apklaustųjų.

Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos. Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei. Pasirinkę gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus, kaip papildomą pensijos kaupimo būdą, gyventojai galėtų užsitikrinti pensiją, sudarančią apie 70 proc. buvusio atlyginimo”, – teigia Artūras Bakšinskas.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje.

Tyrimas: kuklesnės pajamos lietuvius verčia dažniau meluoti
Tyrimas: kuklesnės pajamos lietuvius verčia dažniau meluoti

„Būkim biedni, bet teisingi”, – šis senas lietuviškas patarimas didelei daliai tautiečių nebegalioja. „Lietuvos draudimo” užsakymu atliktas tyrimas atskleidė: mažesnes pajamas turintys šalies gyventojai yra labiau linkę apgaudinėti draudikus, nei labiau pasiturintys žmonės.

Naujausia šalies gyventojų apklausa, kurią gruodį vykdė tyrimų kompanija GfK atskleidė: kas penktas šalies gyventojas visiškai sutinka su tuo, kad yra normalu padidinti žalą prašant žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės.

Aukštojo išsilavinimo neturintys ir kaimuose bei mažuose miesteliuose gyvenantys Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę mulkinti draudikus – net 25 proc. apklaustųjų siektų padidinti realią įvyko žalą iki 10 proc., o žalos dydį padidinti iki 20 proc. nepabijotų 11 proc.

Lietuvos gyventojai, turintys labai mažas pajamas (iki 500 Lt) labiau nei kiti Lietuvos gyventojai sutinka su teiginiu, jog yra normalu pelnytis iš draudimo bendrovės (sutinka 22 proc.). Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, labiau nei kiti Lietuvos gyventojai linkę nesutikti su teiginiu, jog yra normalu padidinti realią įvykio žalą iki 10% (nesutinka 57 proc.).

„Nieko nestebina, kad jaunimas iki 25 metų dažniau linkęs apgaudinėti ir išsisukinėti, kai apskaičiuojama draudiminio įvykio padaryta žala. Lyginant su vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojais (46-74 metų). Meluoti draudikui ar net pasipelnyti iš jo būtų linkę atitinkamai 37 proc. jaunimo ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių”, – sako „Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Per 2010 metus „Lietuvos draudimas” išsiaiškino 309 sukčiavimo atvejus, pagal kuriuos atsisakyta išmokėti 5,2 mln. litų. Daugiausia – 235 – nustatyta transporto priemonių savininkų sukčiavimo atvejus: avarijų atveju, kai išmoką siekiama atgauti pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (89 atvejai), antroje vietoje – įvykiai pagal KASKO draudimą (59 atvejai), 47 kartus buvo bandoma inscenizuoti automobilio vagystes, o gauti draudimo išmoką apsidraudus po eismo įvykio bandė 40 kartų.

Tyrime, kurį „Lietuvos draudimo” užsakymu atliko kompanija GfK, buvo apklausti 529 18-74 metų amžiaus respondentai.

Panaši tendencija vyrauja visame pasaulyje. Štai draudimo grupė RSA, kuriai priklauso ir „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sparčiai plinta nusikaltimai, kurių metu tyčia sukeliamos avarijos. Vien Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį suskaičiuota daugiau nei 22 tūkstančiai įtartinų avarijų, kurių nuostolius buvo paprašyti padengti draudikai.

Tuo pat metu draudikų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad beveik pusė (41 proc.) Britanijos vairuotojų nesuvokia, kad vyksta tokios avarijos, kurias anglai vadina „pinigai už smūgį“ (cash for crash). Be tiesioginio pavojaus kito eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, sukčiai kasmet Britanijos draudikams kainuoja per 1,5 mlrd. svarų sterlingų. Tai ne tik apie 5 proc. padidino išmokas sąžiningiems vairuotojams bet ir privertė draudimo įmones įkurti savo Kovos su sukčiavimu draudimo srityje biurą (IFB).

„Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.