Nuo gegužės mėnesio pradžios lietuviai gali be apribojimų dirbti Vokietijoje ir Austrijoje. Nors kol kas nėra tikslesnių statistinių duomenų apie susidomėjimą šiomis darbo rinkomis, tačiau, kai kurių ekspertų vertinimu, į šias šalis per artimiausius mėnesius gali plūstelėti beveik pusė milijono darbo imigrantų.
Vokietijos profsąjungos baiminasi, kad nekvalifikuota darbo jėga iš Rytų Europos šalių gali turėti ryškios įtakos šiai darbo rinkos daliai, todėl jau dabar siūloma daryti tam tikrus darbo apmokėjimo pakeitimus.
Slaugos darbuotojų paieškos rinkoje tarpininkavimo paslaugas teikiančios Vokietijos įmonės „Hausengel GmbH” atstovė Daiva Laukaitytė sako, kad šiuo metu į Vokietiją atvyksta ir daug aukštas pareigas iki tol užėmusių lietuvių.
„Pastaruoju metu kreipiasi net žmonės, dirbę vadovais, daktarais, buvę verslininkai ar mokytojai. Daugiausia kreipiasi lietuvės moterys. Didele dalį, pageidaujančių padirbėti slaugos srityje vasarą, sudaro būtent mokytojos. Seselių ir kitų medicininį išsilavinimą turinčių specialistų yra nedaug. Manau, kad šios srities atstovai dažniausiai ieško galimybių savarankiškai įsidarbinti ligoninėse arba slaugos namuose. Vokietijoje jaučiamas šios specialybės trūkumas“ , – sako „Hausengel GmbH” atstovė D. Laukaitytė.
Dėl išaugusio nedarbo įvairių Europos šalių rinkose darbdaviai tapo žymiai išrankesni ir būsimų darbuotojų kalbos mokėjimo atžvilgiu. Atsivėrusios Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos plačiau atvėrė duris ir vokiečių kalbos mokymo paslaugas teikiančiose įstaigose Lietuvoje.
D.Laukaitytė sako, kad lietuviai kol kas pasižymi geriausiu vokiečių kalbos mokėjimu:
„Galima pagirti lietuvius, nes iš besikreipiančių Rytų Europos šalių gyventojų – lietuviai vokiškai kalba geriausiai. Norint užsiregistruoti užtenka, taip vadinamos, „virtuvinės kalbos“. Svarbu suprasti, ką tau sako ir mokėti atsakyti. Gramatika nėra taip svarbu. Nekalbantiems pasiūlome tiesiog dar pasimokyti kalbą ir vėl kreiptis į mus“.
Ekonomistų teigimu, Vokietijos darbo rinka yra labai konkurencinga dėl gero atlyginimo, pigaus maisto ir geros kokybės būsto, todėl be didesnių pastangų įsitvirtinti joje, kaip tai prieš kelerius metus buvo galima padaryti Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje – sudėtinga.
Tarpininkavimo įmonės „Hausengel GmbH” atstovės teigimu, darbo atlygis slaugos srityje Vokietijoje gali svyruoti, tačiau dažniausiai prasideda nuo 1100 eurų per mėnesį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad darbas trunka visą parą.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.).