lietuviai
Paklausa originaliai bei inovatyviai produkcijai, ypač internetinėje prekyboje, auga lėtai. Pastebima tendencija – tinkamai neįvertindami originalaus produkto privalumų, lietuviai renkasi pigesnius pakaitalus ar nelegalias kopijas.
Bendrovės „Canon“ užsakymu atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų pasirengimą gimtadienio šventei. Tyrimo rezultatai parodė, kad net pusė apklaustųjų rengiasi šventei ne ilgiau kaip savaitę (nuo 1 iki 7 dienų). Vos 5 proc. apklaustųjų šventei skiria tiek laiko, kad ji būtų išbaigta iki smulkmenų. Tuo tarpu 27 proc. apklaustųjų išvis neskiria dėmesio tokioms šventėms.
Liepos 12–15 dienomis dizaineris Juozas Statkevičius pristatys specialiai Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviams sukurtą ekskliuzyvinį aksesuarą. J.Statkevičius Pasaulio lietuviams sukūrė trispalvę odinę apyrankę, kurią galės įsigyti festivalio dalyviai ir svečiai. Aksesuarų kiekis yra ribotas.
Vienas, galbūt du lėktuvo persėdimai, maždaug pusantros paros virš debesų ar lūkuriuojant oro uostuose, ir iš Lietuviškos žiemos atsidursite Australijoje, kur dabar pati vasaros pradžia.
Bravo Estijai! Ir lietuviams, nes jie kaimyninę šalį aplankė rekordiškai daug. Šiemet į Estiją keliavusių ir bent vienai nakvynei apsistojusių Lietuvos piliečių skaičius išaugo nuo 40 tūkst. iki 55,5 tūkstančių. Tai – didžiausias augimas nuo 2008 metų, kuomet kaimyninę šalį aplankė 51 tūkst. turistų iš Lietuvos. Dažniausia jie vyko į Taliną ir Pärnu.
Nuo gegužės mėnesio pradžios lietuviai gali be apribojimų dirbti Vokietijoje ir Austrijoje. Nors kol kas nėra tikslesnių statistinių duomenų apie susidomėjimą šiomis darbo rinkomis, tačiau, kai kurių ekspertų vertinimu, į šias šalis per artimiausius mėnesius gali plūstelėti beveik pusė milijono darbo imigrantų.
Vokietijos profsąjungos baiminasi, kad nekvalifikuota darbo jėga iš Rytų Europos šalių gali turėti ryškios įtakos šiai darbo rinkos daliai, todėl jau dabar siūloma daryti tam tikrus darbo apmokėjimo pakeitimus.
Slaugos darbuotojų paieškos rinkoje tarpininkavimo paslaugas teikiančios Vokietijos įmonės „Hausengel GmbH” atstovė Daiva Laukaitytė sako, kad šiuo metu į Vokietiją atvyksta ir daug aukštas pareigas iki tol užėmusių lietuvių.
„Pastaruoju metu kreipiasi net žmonės, dirbę vadovais, daktarais, buvę verslininkai ar mokytojai. Daugiausia kreipiasi lietuvės moterys. Didele dalį, pageidaujančių padirbėti slaugos srityje vasarą, sudaro būtent mokytojos. Seselių ir kitų medicininį išsilavinimą turinčių specialistų yra nedaug. Manau, kad šios srities atstovai dažniausiai ieško galimybių savarankiškai įsidarbinti ligoninėse arba slaugos namuose. Vokietijoje jaučiamas šios specialybes trūkumas“ ,- sako „Hausengel GmbH” atstovė D. Laukaitytė.
Dėl išaugusio nedarbo įvairių Europos šalių rinkose darbdaviai tapo žymiai išrankesni ir būsimų darbuotojų kalbos mokėjimo atžvilgiu. Atsivėrusios Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos plačiau atvėrė duris ir vokiečių kalbos mokymo paslaugas teikiančiose įstaigose Lietuvoje.
D.Laukaitytė sako, kad lietuviai kol kas pasižymi geriausiu vokiečių kalbos mokėjimu:
„Galima pagirti lietuvius, nes iš besikreipiančių Rytų Europos šalių gyventojų – lietuviai vokiškai kalba geriausiai. Norint užsiregistruoti užtenka, taip vadinamos, „virtuvinės kalbos“. Svarbu suprasti, ką tau sako ir mokėti atsakyti. Gramatika nėra taip svarbu. Nekalbantiems pasiūlome tiesiog dar pasimokyti kalbą ir vėl kreiptis į mus“.
Ekonomistų teigimu, Vokietijos darbo rinka yra labai konkurencinga dėl gero atlyginimo, pigaus maisto ir geros kokybės būsto, todėl be didesnių pastangų įsitvirtinti joje, kaip tai prieš kelerius metus buvo galima padaryti Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje – sudėtinga.
Tarpininkavimo įmonės „Hausengel GmbH” atstovės teigimu, darbo atlygis slaugos srityje Vokietijoje gali svyruoti, tačiau dažniausiai prasideda nuo 1100 eurų per mėnesį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad darbas trunka visą parą.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.).
Kalbų, skirtų turtuolių ir eilinių piliečių santykiams aptarti, pastaruoju metu ataidi vis daugiau. Rašalo šiai temai negaili, o kai kada net ir vieną kitą plunksną sulaužyti nesibodi ne tik žurnalistai, bet ir mokslininkai ar visuomeninio gyvenimo komentatoriai. Galiausiai, ir turtingi žmonės verkia, kitaip tariant, Lietuvoje turtingi žmonės nėra itin mėgstami. Ir, išties, nesvarbu, koks sąžiningas verslininkas bebūtų, visuomenė vis tiek pasitinka jį įtariai.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų, tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto (2009 m. – tik 6,6).
Didžiosios Britanijos Teisingumo ministras Kennethas Clarke’as nusprendė – privataus pastato nelegalus užėmimas yra nusikaltimas. Tai reiškia, kad policija gali patekti į „užskvotintą“ namą jėga ir iškeldinti „skvoterius“ per keletą dienų.
2011 metais vyks Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas ir pirmą kartą jis bus atliekamas elektroniniu būdu. Prieš dešimtmetį vykęs paskutinis visuotinis surašymas dar buvo vykdomas tradiciniu tiesioginės gyventojų apklausos būdu. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį žmonių gyvenimo būdą, sparčiai plintančias informacines technologijas bei augantį gyventojų kompiuterinį raštingumą, nuspręsta pasitelkti naujausias technologijas. Prie šio proceso prisidės ir informacinių bei ryšių technologijų įmonių grupei „Elsis“ priklausanti bendrovė „Elsis IT“, suteikusi reikalingas technines priemones gyventojų surašymui organizuoti bei vykdyti.