Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai (Foto)

Šiandien anksti ryte į Vilnių grįžo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rengiamo projekto „Misija Sibiras‘11“ dalyviai.

Traukinys Maskva – Vilnius į gimtinę parvežė net dvi projekte dalyvavusias ekspedicijas – iš viso 24 jaunuolius. Pasitikti su gėlėmis, Lietuvos trispalvėmis bei plojimais jauni žmonės, išlipę iš traukinio, sakė vis dar negalintys patikėti, jog vėl yra savo gimtinėje.

Tadžikistano Respublika ir Tomsko sritis (Rusijos Federacija) – dvi kryptys, kuriomis liepos 7 dieną išvyko projekto „Misija Sibiras’11“ ekspedicijos. Tomskas virš paros nemiegojusius lietuvius pasitiko ne itin draugiškai – lietumi ir vos 12 laipsnių temperatūra. Šeštus metus Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuojamo projekto viena iš ekspedicijų lankėsi už Rusijos federacijos ribų. Tokiu būdu visuomenei siekta priminti, kad Sibiras – tai metafora, apimanti ne tik Rusiją, bet ir kitų šalių teritorijas, į kurias ne savo noru buvo vežami lietuviai – tai ir Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikos.

Tadžikistane, senose Kurgan – Tiubė miesto kapinėse ekspedicijos komanda pastatė vieną svarbiausių savo misijos tikslu įvardintą paminklą, skirtą Sibire likusiems lietuviams atminti.

Viena iš ekspedicijos dalyvių teigė, jog didžiausią įspūdį kelionės metu jai paliko būtent lietuvaičių tvarkytos kapinaitės. „Vidury miško, taigos, išlikę keleto metrų aukščio kryžiai atrodo išties įspūdingai. Žmonės, kurie statė juos, neturėjo jokių galimybių – kapinaitės nuo artimiausios gyvenvietės, kur buvo ištremti lietuviai, nutolusios bent penkis ar daugiau kilometrų.”

Ekspedicija vyko ir į Kyrovą (buvusį Lermontovą) ieškoti komandos draugo Eigmino proprosenelės amžino poilsio vietos. Čia jaunimas uždegė žvakelę ir paliko lentelė lietuvių bei rusų kalbomis „Čia ilsisi lietuviai tremtiniai“. Tokių lentelių, skirtų simboliškai pažymėti ir pagerbti lankytas lietuvių poilsio vietas, abi ekspedicijų komandos turėjo po keturias.

Komanda Tomsko srityje, ieškodama lietuvių kapinių, ekspedicijos metu pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų. Sutvarkytos Tomske, 86-ame ir 109-ame kvartaluose, taip pat – Tunguskyj Gor bei 20 kilometrų nuo Baturino esančios Centralnaj kapinės, kuriose palaidoti tautiečiai. 86-ame kvartale pastatytas pačių ekspedicijos dalyvių darytas medinis kryžius.

Abi ekspedicijos taip pat turėjo galimybę susitikti su lankytose vietose gyvenančiais lietuviais, kurie jaunimą maloniai priėmė, pasakojo šeimos istorijas bei drauge su visais dainavo lietuvių liaudies dainas.

Paklausta apie nuotykius, viena misijos dalyvė prisiminė, jog visiems taigos „paragauti” teko ne vien perkeltine prasme: „Iki artimiausio kaimelio buvo likę maždaug 40 kilometrų, o mūsų geriamo vandens atsargos, žinoma, pasibaigė. Teko virinti geltoną pelkės vandenį ir naudoti jį ne tik maistui, bet ir arbatai.” Mergina prisiminė ir dar vieną nutikimą – gal 60 kilometrų dalyviams teko eiti labai garsiai triukšmaujant, kad savo kelyje nesutiktų meškų.

Kiti du dalyviai dalinosi nuotykiais traukinyje. „Nemokėdami rusų kalbos iki 4 ryto visgi prašnekėjome su konduktore, kuri mums deklamavo Jesenino eiles. Už lango brėkšta rusiškas rytas, mes kalbamės, o už valandos turėsime pradėti 30 kilometrų žygį pėsčiomis. Miegojom gal pusę valandos ir tada išvažiavom į taigą. Bet nieko, viskas baigėsi gerai” , – pasakojo vaikinai. Paklausti apie sunkiausias ekspedicijos akimirkas abu nusišypsojo ir teigė, jog niekas nebuvo sunku, nes jiems vadovavo fantastiškas žmogus. „Mūsų vadovas Gintautas Alekna perplauktų upę ir nueitų dar 30 kilometrų, kai tu jau fiziškai nebegali” , – gražių žodžių negailėjo dalyviai.

Į Tadžikistano Respubliką vykusiai ekspedicijai vadovavo prof. Algis Vyšniūnas, Tomsko srityje buvusiai komandai – Gintautas Alekna su asistentu Arnoldu Foku.

Kiti kalbinti dalyviai teigė, jog šis išbandymas leido suprasti, kaip gera sugrįžti į Lietuvą ir išvysti čia laukiančią šeimą. Visi lyg susitarę kartojo, jog kelionė tik dar labiau sustiprino norą dar geriau pažinti praeitį. „Norisi dar ir dar kartą važiuoti į Sibirą ir viską tvarkyti. Dabar labai sunku įvardyti visus tuos pojūčius, emocijas, nes vis dar gyvename įspūdžiais, euforija susimaišiusia su džiugesiu ir laime. Bei, žinoma, laukimu, kas bus toliau, kada vykdysime tolesnę misiją.”

Grįžę į Lietuvą ekspedicijų dalyviai pradės svarbiausią veiklos etapą – ekspedicijų pristatymus visuomenei. Iki šiol „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai surengė per 700 susitikimų mokyklose, universitetuose, jaunimo centruose ne tik Lietuvoje, bet ir Jav, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje. Projektas šiemet pristatytas Europos parlamente Briuselyje.