Baltieji riteriai, anot psichologių Mary Lamia ir Marilyn Krieger, yra tokie žmonės, kurie jaučia nuolatinę pareigą padėti kitiems, juos išgelbėti iš nemalonių situacijų. Tačiau šis siekis toli gražu ne visada būna altruistinis. Baltojo riterio sindromas gali slėpti vaikystėje patirtą traumą, siekį kontroliuoti kitą žmogų, manipuliaciją ar gyvenimo baimę. Kaip sako psichoanalitikė Krieger, baltieji riteriai vis gelbsti bėdon patekusias „damas“, tačiau išgelbėję niekada negyvena ilgai ir laimingai. Jie kovoja su kito žmogaus vidiniais drakonais, tačiau dažniausiai jiems reikia nugalėti drakoną, glūdintį jų pačių viduje.
Žinoma, nereikia manyti, kad visi labdaringa veikla užsiimantys ir kitiems žmonėms padėti siekiantys žmonės yra sužeisti ar savanaudžiai. Pagalba kitam žmogui gali būti iš tiesų nesavanaudiška.
Psichologas Robertas Bornsteinas teigia, kad savanaudis gelbėtojas ir ne savanaudis gelbėtojas skiriasi savo motyvais, dėl kurių jie skuba padėti kitam. Pasak Bornsteino, ne savanaudis siekia, kad kitas žmogus sustiprėtų. Jam nereikia, kad „išgelbėtasis“ kuo nors atsidėkotų už šį poelgį, liktų skolingas. O savanaudis gelbėtojas siekia kontroliuoti kitą. Jis mano, kad kitas žmogus turi būti už šį poelgį ir globą labai dėkingas ir skolingas. Ne savanaudis nori, kad kitas žmogus taptų autonomiškas, savarankiškas, o savanaudis, priešingai, siekia, kad kitas žmogus taptų nuo jo priklausomas.
Psichologės M. Lamia ir M. Krieger išskiria keturis baltųjų riterių tipus.
Sakoma: „Bėgau nuo vilko, pakliuvau pas mešką.“ Panašiai nutinka patekus baltojo riterio teroristo globon. Pavyzdžiui, mergina nuolat patiria savo partnerio pavydo ir pykčio priepuolius. Atsiranda draugas globėjas ir „išlaisvina“ nuo persekiotojo, bet neilgai trukus pats pradeda elgtis panašiai ar dar blogiau.
Tiesa, jis gerai prisimena ir aukai nuolat primena apie savo geradarystę, o savo paties netinkam elgesiui visada suranda pateisinimą. Tokie gelbėtojai paprastai būna sužeisti, vaikystėje patyrę stiprią traumą. Jie bijo patirti gėdą ir būti atstumti, o gindamiesi nuo šių sunkių jausmų bando kontroliuoti kitą žmogų, manipuliuoja juo. Tokie žmonės turi sukaupę daug užslopinto pykčio ir skausmo. Jiems reikalinga psichoterapinė pagalba.
Užjaučiantis baltasis riteris nuolat gaili savo partnerio. Jis visapusiškai juo pasirūpina, priima už jį sprendimus. Tokio tipo žmogus iš tikrųjų jaučia emocinio atsitraukimo baimę, tačiau ginkdiev to neįvardija. Jam reikia būti kuo arčiau kito žmogaus, todėl jis stengiasi, kad šis taptų nuo jo priklausomas.
Kartais toks žmogus gyvena su iš tiesų rimtą problemą turinčiu partneriu – sergančiu depresija ar turinčiu priklausomybę nuo alkoholio. Bėda ne tai, kad gelbėtojas padeda ir užjaučia, o tai, kad jis neleidžia kitam žmogui atsitiesti ir pačiam spręsti savo problemų.
Gyvenant su tokiais žmonėmis svarbu parodyti, kad net jei jie nėra gyvybiškai reikalingi, nebus palikti, ir ryžtingai siekti savarankiškumo.
Baltajam riteriui taisytojui taip pat svarbu jaustis labai reikalingam, todėl jis dažnai akcentuoja, kaip padėjo savo partneriui sunkią akimirką, kaip nukreipė teisinga linkme siekiant karjeros ir panašius dalykus. Toks gelbėtojas moka gana subtiliai parodyti savo pranašumą ir pasidžiaugti savo dorybėmis. Kitų atžvilgiu jis yra labai kritiškas ir vis kitą „taiso“. Nors tai akivaizdžiai kvepia puikybe, toks elgesys paprastai rodo paslėptą nepasitikėjimą savimi. Taisytojas siekia būti mylimas ir vertinamas, tačiau meilės jam visada bus per mažai, nes giliai viduje jis save nuvertina. Taisytojas „išgis“, atgavęs sveiką pasitikėjimą savimi. Su tokiais žmonėmis svarbu būti sąžiningiems ir sugebėti nekaltinant įvardinti savo jausmus.
Pasirodo, egzistuoja ir dar vienas baltojo riterio tipas – harmoningas gelbėtojas. Tokio tipo žmonės yra tikrieji gelbėtojai. Altruizmą jie suvokia kaip natūralų dalyką: nei jį sureikšmina, nei nuvertina. Tikrieji gelbėtojai tiesiog daro gerus darbus ir nesuka dėl to galvos. Jie gerbia žmones, kuriems padeda, ir patys priima pagalbą su džiaugsmu.
aš ir psichologija, baltieji riteriai, pagalba, psichologija
|
|
|
|
|
|
|
|