Vytautas Alminas
Šiais globalizacijos ir greitai besivystančių technologijų laikais tapo įprasta, jog iš visko stengimąsi išpešti kiek įmanoma daugiau naudos. Ši tendencija neaplenkė ir sporto, kuris tapo neatsiejama verslo dalimi, milžiniška rinka, kurioje sukasi pasakiški pinigai.
Vienas paskutiniųjų tokio sporto, kaip verslo dalies, pavyzdžių – visame pasaulyje neįtikėtiną ažiotažą sukėlęs NBA krepšininkas Jeremy Linas. Buvusio Harvardo studento kelias NBA lygoje vertas filmo ar knygos, o staiga sužibusi žvaigždė į naujas aukštumas pakėlė lygos populiarumą Kinijoje, kurioje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Todėl turbūt jau nieko nestebina gausybė straipsnių ir reportažų apie šį krepšininką, kadangi NBA vadovai pajuto naują aukso gyslą, kuria stengiasi nieko nelaukdami pasinaudoti.
J.Lino pavyzdys puikiai iliustruoja faktą, kad į sportininkus šiais laikais savotiškai investuojama kaip į potencialų pelną atnešti galintį objektą. Dideli sportininkų atlyginimai jau nieko nebestebina, o ryškiausios sporto pasaulio žvaigždės varžosi dėl kuo įspūdingesnės reklamos sutarties. Tokios kompanijos kaip Nike ar Adidas nesivaržydamos pasirašo ilgalaikes kelis šimtus milijonų siekiančias reklamos sutartis su įvairiomis sporto pasaulio žvaigždėmis.
Vienas naujausių sandorių įvyko tarp Adidas ir NBA superžvaigždės Derricko Rose‘o. Krepšininkas pasirašė 13 metų 185 milijonų JAV dolerių bendradarbiavimo sutartį. Suma įspūdinga, bet neabejotina, jog tokį žingsnį Adidas įmonė žengė viską gerai paskaičiavusi ir apsvarsčiusi, tikėdamasi gauti daugiau, nei investavo. Geriau pagalvojus, jų žingsnis yra protingas. D.Rose‘ui vos 23-eji, Čikagos „Bulls“ ekipa sieja su juo ateitį, o ir NBA ekspertai šiam klubui jei ne šiemet, tai ateinančiais sezonais matuoja čempionų žiedus. Trumpai tariant, D.Rose‘as yra NBA ateitis, o ar Adidas sprendimas pasiteisins – pamatysime.
Kalbėti apie sportą, kaip apie verslą, galima ne tik iš rinkodaros perspektyvos. Dabar sportas tapo globalus. Jau tik su nostalgija galima prisiminti „lietuvišką“ Kauno „Žalgirį“, kada jo garbę gynė išimtinai Lietuvos krepšininkai. Dabar daugelyje krepšinio ar futbolo klubų daugiau nei 50 proc. žaidėjų sudaro užsieniečiai, atvykę iš įvairiausių pasaulio kampelių. Globalizmo šalininkai teigia, kad tai neišvengiama nūdienos pasaulio realybė, skeptikų teigimu – šis procesas atima sporto žavesį, kadangi dabar žaidėjai į viską žiūri kaip į paprasčiausią darbą, ypač tai taikoma į svetimą šalį atvykusiems užsieniečiams, kuriems ekipų derbiai ir principinės kovos nekelia jokių jausmų. Kitaip tariant, sportas šiandien – tai pasaulis be sienų, kada sportininkas vieną dieną gali žaisti Brazilijoje, o kitą – skubėti į treniruotę spaudžiant šaltukui Lietuvoje. Viską lemia pinigai.
Dabar labai dažnai pasitaiko atvejų, kada dideli pinigai ir naujos galimybės susuka sportininkams galvas ir jie renkasi greitus pinigus, o ne pamažu siekia savo tikslų. Labai dažnai tokios avantiūros nepasiteisina ir daugelis jaunų „žvaigždučių” užgęsta taip ryškiau ir nesužibusios. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Martynas Andriuškevičius dar prieš keletą metų buvo Lietuvos krepšinio viltis, o dabar retas krepšinio aistruolis pasakytų, kokiame klube rungtyniauja šis krepšininkas.
Daugybė kasdien vykstančių sporto įvykių prie televizijos ekranų pritraukia milijonus žiūrovų. Vieni tik mėgaujasi reginiu, o kita dalis tokių sirgalių stengiasi ir uždirbti. Paklausite, ar galima uždirbti iš sporto sėdint ant sofos ir žiūrint rungtynes? Kodėl gi ne. Tam yra sporto lažybos. Dabar tai – milžiniška rinka, kurioje sukasi daugybė pinigų. Žinoma, nesitikėkite lengvo uždarbio, tačiau daugelis mielai lažinasi vien tam, kad būtų įdomiau stebėti vienas ar kitas rungtynes. Visgi, šiais laikais pasigirsta vis dažniau kalbų, kad sporto lažybų bendrovės griauna sportą, kadangi ten kur didelis pinigai – dažnai prasideda nešvarūs žaidimai.
Tai liudija ir neseni Italijos futbolo lygos Serie A įvykiai, kada čempionu tapęs Turino „Juventus” klubas po lažybų ir galimų rezultatų papirkinėjimo buvo išmestas į žemesnę Italijos lygą. Taigi, sporto lažybos gali tapti viena iš investavimo formų, tačiau retam žaidėjui pavyksta tai daryti reguliariai. Šią rinką kontroliuoja lažybų bendrovės, kurios, kaip sakoma, ir „užsako muziką” bei skaičiuoja didelius pelnus, kuriuos joms suneša azartiški žmonės, susigundę galimybę greitai uždirbti, tačiau nemokamas sūris – tik pelėkautuose.
Taigi, apibendrinant dabartinę sporto situaciją, galima teigti, jog šiais laikais sportas daugiau ar mažiau yra neatsiejama verslo dalis. Žaidėjai į savo veiklą žiūri į darbą, pareigą, kurią reikia atlikti ir už kurią jie gauna darbą.
Įvairios kompanijos į sportą žiūri kaip į galima pelno šaltinį, tereikia sėkmingai investuoti. Galiausiai, patys sirgaliai sporte gali dalyvauti jau ne vien kaip tik žiūrovai. Lažybų bendrovių dėka jie gali mėginti pasipelnyti spėliodami įvykių baigtis, pasitelkdami savo simpatijas ir žinias.