Laikas.lt
Esu 35 metų marketingo srities specialistė. Noriu pasidalinti iš asmeninės patirties kilusiomis įžvalgomis apie gyvenimo būdą. Maniškį nulėmė tai, kad visada žinojau, ko noriu – tapti geriausia savo srities specialiste – bei kryptingai siekiau savo tikslo. Atvykusi studijuoti į Vilnių, jau pirmame kurse įsidarbinau draudimo kontoroje.
Gyvenant įtemptu darbo-mokslų ritmu, laikas nuo laiko suriesdavo skrandžio skausmai. Vienas priepuolis privertė apsilankyti pas gydytoją – man diagnozuotas ūmus gastrito, dabar vadinamo funkcine dispepsija, priepuolis, atklausiusi moralą apie sveiką gyvenseną bei subalansuotą darbo ir poilsio režimą. Laimei, gydytojas buvo sąžiningas ir cheminių preparatų tą kartą vartoti nepatarė – apie mėnesį gėrusi ciberžoles, pipirmėtes, rozmarinus ir dar kelių augalėlių ekstraktus, visus nemalonius pojūčius tam kartui pamiršau. Tačiau liga kartojosi ir dažniau, ypatingai pavasarį ir rudenį – pavalgius nuolatos jausdavau šleikštulį, nuovargį, kankindavo spazminiai pilvo skausmai, dujų kaupimasis.
Mano kelias į pripažinimą nebuvo lengvas – ilgus metus ardavau po 12-14 valandų įtempto darbo per dieną. Laisvalaikį skirdavau specialybinės literatūros skaitymui, neretai dalyvaudavau audringuose vakarėliais su tokiais pat pervargusiais ir atsipalaiduoti nesugebančiais darboholikais. Sekmadienius dažniausiai praleisdavau tiesiog besivartydama lovoje išgėrus kelias tabletes nuo galvos skausmo. Apie liaupsinamą fizinį aktyvumą juokaudavau, jog keturis kartus per dieną nubėgti tris aukštus žemyn parūkyti į kiemą man jau yra pakankama mankšta. Gaminti niekada nemėgau ir nemokėjau, todėl kolegių pietiniai susibėgimai į ofiso virtuvėlę su naminiai kulinariniai šedevrais manęs netraukė – dažniausiai apskritai pietus pakeisdavau keliais puodeliais kavos.
Grįžus namo šaldytuvo trauka tapdavo tiesiog nenugalima, todėl pasirūpindavau energiją atstatančia ir visus sveikos mitybos principus laužančia vakariene – riebus, keptas, rūkytas, saldus maistas, suvartotas prieš pat miegą ir užgeriamas tablete virškinimą gerinančių fermentų. Pastebėjau, kad jie tapo nepamainomi mano gyvenimo palydovai, nuolatos gulintys po ranka.
Ilgainiui pradėjo kamuoti nuolatiniai persivalgymo priepuoliai. Mano suvartojamas maisto kiekis ir tempas viršydavo įprasto žmogaus suvalgomo maisto kiekį, kartais valgydavau nejausdama alkio – tiesiog nusiraminimui. Po to pykindavo, šlykštėjausi savimi. Po persivalgymo priepuolio tuoj pat griebdavausi vaistininko pasiūlytų fermentų tablečių, veiksmingai šalinusių nemalonias pasekmes… Iki sekančio priepuolio. Kreipiausi pagalbos į profesionalus – man diagnozuoti rimti nerviniai sutrikimai, paskirtas gydymas, liepta išmesti gertas tabletes virškinimui gerinti. Būtent vartoti fermentai reikšmingai prisidėjo prie persivalgymo įpročio išsivystymo, kadangi užuot ieškojusi tinkamesnio maisto, su vaistų pagalba drąsiai valgiau kas papuola. Pagal indikacijas šie vaistai turėtų būti naudojami tik esant kasos nepakankamumui.
Nepaisant ilgo kelio savo tikslų link, kuriame kovodama dėl savęs visiškai pamiršau save pačią, šiandien didžiuojuosi būdama ten, kur esu. Suvokiau, kad atsakomybė už savo gyvenimą prasideda nuo dėmesio pamatiniams dalykams – sveikatai, mitybai, psichinei būklei. Viliuosi, kad mano išpažintis paskatins kiekvieną iš jūsų atvirai, nemeluojant sau pačiai apmąstyti, dėl ko aukojame savo sveikatą ir atkreipti didesnį dėmesį į tai, ko prašo mūsų organizmas. Nes organizmo poreikių nepaisymas ir gydymasis, rodos, nekaltais preparatais, ilgainiui gresia rimtais susirgimais, priversiančiais ilgam atidėti karjeros svajonių įgyvendinimą.