ligos
Laimo liga yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi ir, retais atvejais, Borrelia mayonii. Infekcija žmonėms perduodama įkandus infekuotoms juodosioms…
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Lauko temperatūrai pasiekus 25 laipsnius karščio, vaistinėse pastebimas peršalusių klientų antplūdis. Žmonės skundžiasi gerklės skausmu, sloga, šiek tiek pakilusia kūno temperatūra, kai kuriems pojūtis tarsi „laužo kaulus“.
Lietuvoje hemofilija serga 1 iš 10 000 gyventojų, kasmet nustatoma iki trijų naujų ligos atvejų, daugiausia – vaikams pirmaisiais gyvenimo metais. Tiesa, dalis žmonių dešimtmečius serga lengva ligos forma, to net nežinodami. Diagnozę sužino tik po didesnės traumos ar operacijos.
Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos. Vis dėlto, kodėl net tą pačią rutiną turintys kolegos ar šeimos nariai, į šiuos pavojus reaguoja skirtingai: vieni be paliovos serga, o kiti ligos lapelio nėra matę jau keletą metų? Į šį klausimą padės atsakyti gydytoja kardiologė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje Jelena Tulčina.
Sveikatos specialistai primena apie racionalaus antibiotikų naudojimo svarbą ir pabrėžia nuolat augančio bakterijų atsparumo grėsmę.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis.
Pastarąsias kelias savaites visuomenės sveikatos specialistai jau fiksuoja didėjantį gyventojų sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Štai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę mieste buvo užregistruota 813 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Net 75 proc. sergančiųjų buvo vaikai iki 17 metų. Tiesa, gripo atvejų uostamiestyje praeitą savaitę užregistruota nebuvo.
Specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį hepatitą – klastingą ir labai pavojingą ligą, jos prevenciją bei profilaktiką. Juo labiau, kad užsikrėsti hepatitu, to net neįtariant, galima ir atostogų ar kelionių po egzotinius kraštus metu.
Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau kaip 2 tūkst. širdies stimuliatorių implantavimo operacijų, o keliems šimtams pacientų naujais pakeičiami susidėvėję sąnariai. Deja, tokia statistika atskleidžia ne tik šalies medicinos pažangą, bet ir prastą vyresnio amžiaus gyventojų sveikatą. Pasak gydytojų, šie skaičiai ateityje tik didės, jei laiku nesusimąstysime kokią įtaką mūsų sveikatai brandžiame amžiuje turi dabartinis gyvenimo būdas.
Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę, nestiprina imuniteto – tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai.
Neįtikėtina, kiek žalos moteriai gali pridaryti netinkamai pasirinkta liemenėlė.
Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, po šiuo įvaizdžiu slepiasi ir nemaža rizika tapti profesinės ligos auka. Remiantis Lietuvos statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus.
Šiais laikais net modernioji medicina sutinka, kad 70% visų ligų atsiranda dėl negatyvių minčių ir emocinio streso. Tokie susirgimai vadinami psichomatiniais ir kelia galvos skausmą visai sveikatos priežiūros sistemai.
Ostine (Teksasas, JAV) gyvenanti 23-ejų metų amerikietė Lizė Velaskez (Lizzie Velasquez) priversta taikstytis su gyvenimu psichologiniame pragare. Merginą gatvėje pasibaisėtinais žvilgsniais nulydi praeiviai, o nepraustaburniai interneto menkystos ją talžo įžeidinėjimais bei tituluoja „atgrasiausia pasaulio moterimi“. Nepaisant to, kad per dieną ji valgo ar užkandžiauja net 60 kartų, Lizė sveria vos 28 kg. Taip yra dėl retos ligos: mergina nuo pat gimimo neturi kūno riebalų.
Mokslininkai išsiaiškino, kad vieniši žmonės turi silpnesnį imunitetą ir yra linkę sirgti širdies bei kraujotakos ligomis, yra mažiau atsparūs virusinėms infekcijoms ir net dažniau suserga vėžiu.
Esu 35 metų marketingo srities specialistė. Noriu pasidalinti iš asmeninės patirties kilusiomis įžvalgomis apie gyvenimo būdą. Maniškį nulėmė tai, kad visada žinojau, ko noriu – tapti geriausia savo srities specialiste – bei kryptingai siekiau savo tikslo. Atvykusi studijuoti į Vilnių, jau pirmame kurse įsidarbinau draudimo kontoroje.
Gyvenant įtemptu darbo-mokslų ritmu, laikas nuo laiko suriesdavo skrandžio skausmai. Vienas priepuolis privertė apsilankyti pas gydytoją – man diagnozuotas ūmus gastrito, dabar vadinamo funkcine dispepsija, priepuolis, atklausiusi moralą apie sveiką gyvenseną bei subalansuotą darbo ir poilsio režimą. Laimei, gydytojas buvo sąžiningas ir cheminių preparatų tą kartą vartoti nepatarė – apie mėnesį gėrusi ciberžoles, pipirmėtes, rozmarinus ir dar kelių augalėlių ekstraktus, visus nemalonius pojūčius tam kartui pamiršau. Tačiau liga kartojosi ir dažniau, ypatingai pavasarį ir rudenį – pavalgius nuolatos jausdavau šleikštulį, nuovargį, kankindavo spazminiai pilvo skausmai, dujų kaupimasis.
Mano kelias į pripažinimą nebuvo lengvas – ilgus metus ardavau po 12-14 valandų įtempto darbo per dieną. Laisvalaikį skirdavau specialybinės literatūros skaitymui, neretai dalyvaudavau audringuose vakarėliais su tokiais pat pervargusiais ir atsipalaiduoti nesugebančiais darboholikais. Sekmadienius dažniausiai praleisdavau tiesiog besivartydama lovoje išgėrus kelias tabletes nuo galvos skausmo. Apie liaupsinamą fizinį aktyvumą juokaudavau, jog keturis kartus per dieną nubėgti tris aukštus žemyn parūkyti į kiemą man jau yra pakankama mankšta. Gaminti niekada nemėgau ir nemokėjau, todėl kolegių pietiniai susibėgimai į ofiso virtuvėlę su naminiai kulinariniai šedevrais manęs netraukė – dažniausiai apskritai pietus pakeisdavau keliais puodeliais kavos. Grįžus namo šaldytuvo trauka tapdavo tiesiog nenugalima, todėl pasirūpindavau energiją atstatančia ir visus sveikos mitybos principus laužančia vakariene – riebus, keptas, rūkytas, saldus maistas, suvartotas prieš pat miegą ir užgeriamas tablete virškinimą gerinančių fermentų. Pastebėjau, kad jie tapo nepamainomi mano gyvenimo palydovai, nuolatos gulintys po ranka.
Ilgainiui pradėjo kamuoti nuolatiniai persivalgymo priepuoliai. Mano suvartojamas maisto kiekis ir tempas viršydavo įprasto žmogaus suvalgomo maisto kiekį, kartais valgydavau nejausdama alkio – tiesiog nusiraminimui. Po to pykindavo, šlykštėjausi savimi. Po persivalgymo priepuolio tuoj pat griebdavausi vaistininko pasiūlytų fermentų tablečių, veiksmingai šalinusių nemalonias pasekmes… Iki sekančio priepuolio. Kreipiausi pagalbos į profesionalus – man diagnozuoti rimti nerviniai sutrikimai, paskirtas gydymas, liepta išmesti gertas tabletes virškinimui gerinti. Būtent vartoti fermentai reikšmingai prisidėjo prie persivalgymo įpročio išsivystymo, kadangi užuot ieškojusi tinkamesnio maisto, su vaistų pagalba drąsiai valgiau kas papuola. Pagal indikacijas šie vaistai turėtų būti naudojami tik esant kasos nepakankamumui.
Nepaisant ilgo kelio savo tikslų link, kuriame kovodama dėl savęs visiškai pamiršau save pačią, šiandien didžiuojuosi būdama ten, kur esu. Suvokiau, kad atsakomybė už savo gyvenimą prasideda nuo dėmesio pamatiniams dalykams – sveikatai, mitybai, psichinei būklei. Viliuosi, kad mano išpažintis paskatins kiekvieną iš jūsų atvirai, nemeluojant sau pačiai apmąstyti, dėl ko aukojame savo sveikatą ir atkreipti didesnį dėmesį į tai, ko prašo mūsų organizmas. Nes organizmo poreikių nepaisymas ir gydymasis, rodos, nekaltais preparatais, ilgainiui gresia rimtais susirgimais, priversiančiais ilgam atidėti karjeros svajonių įgyvendinimą.
Psichiatrijos klinikoje apsilankiusi jauna moteris gydytojui pasakojo, rodos, neįtikėtiną istoriją, kad jos mylimas vyras, dviejų vaikų tėvas, kaip pamišęs lošdamas žaidimų automatais, sugebėjo prašvilpti net 13 tūkstančių eurų. Moteris, matydama, jog vyras įklimpo ne tik į milžiniškas skolas, bet ir puolė į gilią depresiją, pats nesusidorodamas su savo bėda lošti bet kur ir bet kada, ryžosi ieškoti psichiatrų pagalbos.
Sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis antrąją metų savaitę, nors oras didesnę savaitės dalį ir buvo darganotas, nepadaugėjo. Palyginti su pirmąja metų savaite, sergamumas šiomis ligomis išliko stabilus.
Nors spalio mėnesį legionelioze susirgusios 38-erių metų kaunietės buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai vėliau aptiko legionelų, negalima tvirtinti, jog būtent savo namuose ši moteris ir gavo užkrato. Jos ligą sukėlė kitos grupės legionelos bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.
Kaip naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį pranešė šios moters sesuo Vaida Marcinkevičiūtė, kur iš tikrųjų galėjo moteris gauti ligos, vos nepasibaigusios jos mirtimi, užkratą, epidemiologai taip ir nenustatė. Bet po vandens tyrimo jie akcentavo, kad moters butui (jis yra gyvenamojo namo 12-ajame aukšte) tiekiamas netinkamos, žemesnės, temperatūros vanduo.
Tad į klausimą, kas kaltas, kad kaunietė susirgo, jos artimųjų teigimu, labai siaubinga liga, iki šiol neatsakyta. Ir prielaidų naujiems ligos židiniams atsirasti ne tik šios moters, bet ir tūkstančių kitų žmonių butuose, kuriems centralizuotai tiekiamas karštas vanduo, išlieka labai daug.
Kad vadinamoji legionierių liga negrėstų, karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti, ir jo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 51 laipsnis C. Bet atėjus šaltajam metų sezonui stengiamasi taupyti pinigus, mažinant centralizuotai tiekiamo karšto vandens ar patalpų temperatūrą. Sumažėjęs ir vandens naudojimas. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad toks taupymas kelia pavojų sveikatai.
Kai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitinka higieninių reikalavimų. didėja rizika susirgti legionelioze – ūmine infekcine liga, pasireiškiančia karščiavimu ir plaučių uždegimu. Ligą sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila, skirstomos į 16 serologinių grupių, iš kurių pirmoji nulemia 70-90 proc. laboratoriškai patvirtintų legioneliozės atvejų.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, svarbiausia, kad centralizuotai tiekiamas geriamasis karštas vanduo sistemoje ir bėgantis iš čiaupų bei dušų būtų ne mažiau kaip 51 laipsnis C, o šaltas – ne aukštesnės nei 20 laipsnių temperatūros.
Iš susirgusios kaunietės buto paimti karšto vandens mėginiai parodė, kad karšto vandens temperatūra vonios čiaupe ir sistemoje neatitinka kokybės reikalavimų, vanduo – per šaltas, nes aptikta L.pneumophila. Bet vertinant galimą užsikrėtimo legionelioze riziką, priežastinio ryšio tarp šio atvejo, kai nustatyta legioneliozė, ir paimtuose dviejuose karšto vandens mėginiuose nėra, nes aptiktos skirtingos legionelių serogrupės. Bet problema yra didelė, nes aptikta L.pneumophila, kuri, pagal teisės aktais nustatytą tvarką, neturi cirkuliuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemoje.
Legionelės plačiai paplitusios vandens telkiniuose (upėse, ežeruose), dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens sistemose. Šių sukėlėjų dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos gaunamos iš vandenyje aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) ir dažniausiai vandens sistemose susikaupusių nuosėdų, nuovirų, rūdžių.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo, o palankiausia vandens temperatūra joms daugintis yra 20-45 laipsniai C. Žemesnėje nei 20 laipsnių C ir aukštesnėje nei 60 laipsniųC temperatūroje jos nesidaugina, nors ir išlieka gyvybingos. Esant aukštesnei nei 66 laipsnių C temperatūrai legionelės žūva, tačiau tokia temperatūra turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 25-30 min. Jeigu santykinė oro drėgmė padidėja nuo 30 iki 80 proc., ligos sukėlėjo išlikimo trukmė ilgėja nuo 3 iki 15 minučių.
Be to, specialistė primygtinai rekomenduoja rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį; prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Būtina kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po jų remonto ir prieš šildymo sezoną reikia karšto vandens sistemas 2-4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais; visus vandens filtrus valyti ir dezinfekuoti kas 1 – 3 mėnesius.
Būtina žinoti, jog legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, čiaupuose, mineralinio vandens ir sūkurinėse voniose, saunose, turkiškose pirtyse bei patalpose, kuriose yra oro kondicionavimo sistemos. Neužsikrečiama geriant vandenį, valgant bei gaminant maistą. Negalima užsikrėsti ir nuo legionelioze sergančio žmogaus.
Legionierių ligos inkubacinis laikotarpis – 2-10 dienų. Liga prasideda aukšta temperatūra, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais. Būdingas sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti užtektinai deguonies. Kartais ligonį ištinka septinis šokas, kai nukritus kraujospūdžiui, nebepatenka užtektinai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač, – inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonės, naudojančios terminį vandenį, dirbantys asmenys.
Skubiai ir veiksmingai nesigydant, legioneliozė gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna žmogaus imuninė sistema.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys Eltai sakė, kad pastarąjį kartą Kauno apskrities savivaldybių teritorijoje legioneliozė buvo pasireiškusi 2008 metais, Jonavoje. Tuomet šia liga sirgęs žmogus mirė.
