ligos
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Lauko temperatūrai pasiekus 25 laipsnius karščio, vaistinėse pastebimas peršalusių klientų antplūdis. Žmonės skundžiasi gerklės skausmu, sloga, šiek tiek pakilusia kūno temperatūra, kai kuriems pojūtis tarsi „laužo kaulus“.
Lietuvoje hemofilija serga 1 iš 10 000 gyventojų, kasmet nustatoma iki trijų naujų ligos atvejų, daugiausia – vaikams pirmaisiais gyvenimo metais. Tiesa, dalis žmonių dešimtmečius serga lengva ligos forma, to net nežinodami. Diagnozę sužino tik po didesnės traumos ar operacijos.
Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos. Vis dėlto, kodėl net tą pačią rutiną turintys kolegos ar šeimos nariai, į šiuos pavojus reaguoja skirtingai: vieni be paliovos serga, o kiti ligos lapelio nėra matę jau keletą metų? Į šį klausimą padės atsakyti gydytoja kardiologė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje Jelena Tulčina.
Sveikatos specialistai primena apie racionalaus antibiotikų naudojimo svarbą ir pabrėžia nuolat augančio bakterijų atsparumo grėsmę.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis.
Pastarąsias kelias savaites visuomenės sveikatos specialistai jau fiksuoja didėjantį gyventojų sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Štai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę mieste buvo užregistruota 813 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Net 75 proc. sergančiųjų buvo vaikai iki 17 metų. Tiesa, gripo atvejų uostamiestyje praeitą savaitę užregistruota nebuvo.
Specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį hepatitą – klastingą ir labai pavojingą ligą, jos prevenciją bei profilaktiką. Juo labiau, kad užsikrėsti hepatitu, to net neįtariant, galima ir atostogų ar kelionių po egzotinius kraštus metu.
Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau kaip 2 tūkst. širdies stimuliatorių implantavimo operacijų, o keliems šimtams pacientų naujais pakeičiami susidėvėję sąnariai. Deja, tokia statistika atskleidžia ne tik šalies medicinos pažangą, bet ir prastą vyresnio amžiaus gyventojų sveikatą. Pasak gydytojų, šie skaičiai ateityje tik didės, jei laiku nesusimąstysime kokią įtaką mūsų sveikatai brandžiame amžiuje turi dabartinis gyvenimo būdas.
Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę, nestiprina imuniteto – tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai.