Menininkė, keliautoja Emilė: „Yra vaikinų, kuriems plaukuotos kojos seksualu“

Dovilė Raustytė
Iliustracija – Monika Urbonaitė

Pamenate rašėme apie 18 mėnesių nuo savo kūno plaukų nešalinančią britų žurnalistę. Radome bendraminčių ir tarp Lietuvos moterų. Su mumis susisiekė Škotijoje gyvenanti mūsų tautietė – menininkė, keliautoja Emilė. Jos pasakojimas:

Nuo savo kūno plaukų nešalinančių moterų sutinku tikrai nemažai. Užsienyje, žinoma, jų daugiau, bet yra ir Lietuvoje.

Žiemą dažnai nesiskusdavau plaukų, bet artėjant vasarai tai padarydavau, nes buvau įtikinta, kad tai negražu, o plaukuotai neleistina pasirodyti viešumoje. Tačiau prieš porą metų man staiga tiesiog „nušvito“: supratau, kad visas šis skutimasis yra išpūstas tabu. Lioviausi tai dariusi ir dėl to jaučiuosi geriau. Neeikvoju laiko tam, kas man atrodo beprasmiška. Mintis, kad beplaukė moteris yra gražesnė, seksualesnė – tik visuomenėje įsitvirtinęs standartas, tad žmonės net nebeapsvarsto savo požiūrio į tai. Tai mane piktina ir aš net piktdžiugiškai mėgaujuosi nepripratėlių reakcijomis.

Aplinkiniai reaguoja skirtingai, dauguma draugių pritaria, bet pačios tam nesiryžta. Mama, kai pradėjome kartu lankyti baseiną, niurnėjo, kad aš, bent kol vaikštom į baseiną, skusčiausi. Ją aš tiesiog sukritikavau, kad tai siūlydama, ji visiškai nesupranta mano nesiskutimo priežasties. Ilgainiui mama tiesiog priprato. Lengviau buvo su seneliais, kurių kartos žmonės niekada ir nesiskusdavo pažastų ar kojų. Kai dar depiliuodavausi kūną, senelis klausdavo, kur dingsta mano plaukai iš po pažastų.

Dėl vaikinų bėdų kaip ir nebūna, nuo manęs nukreiptas žvilgsnis tik sukelia juoką. Nemanau, kad mažiau dėmesio dėl to sulaukiu. Yra vaikinų, kuriems tai netgi seksualu. Kai susipažinau su savo vaikinu, jis nenustebo dėl mano tokios „išvaizdos“, tiesiog mūsų pažįstamų rate tai nėra retas atvejis. Jai jo paklausiu, ką apie tai mano, jis sako, kad jam tai tiesiog įprasta.