Keletas klausimų drąsuolei.
Taip, ir ne vienas. Iš pradžių tai mane tikrai trikdė. Vėliau stengdavausi susitikinėti su jais tamsiose vietose ir prašydavau, kad jie užsidėtų pirštines prieš mane liesdami. Žinoma, juokauju. Vyrukas, su kuriuo susitikinėjau pradėjusi eksperimentą, iš pradžių manimi didžiavosi, bet kai neskutamos vietos smarkiai apaugo plaukais, iškėlė ultimatumą – arba plaukai, arba draugystė. Na, ir mes išsiskyrėme. Dėl to tikrai liūdėjau, todėl dariau tai, ką daro daugelis vienišų įskaudintų moterų – turėjau daug Londono vyrų, tarp kurių galiausiai sutikau tą vienintelį. Jis toleruoja mano apsisprendimą. Kai kuriuos vyrus traukia iššūkius mėgstančios moterys.
Ne, kvepiu kaip ir seniau – muilu ir obuolių pyragu.
Ar draugams ne gėda rodytis su jumis viešumoje, pavyzdžiui, vilkinčia atvirais drabužiais?
Turiu draugę, kuri be proto, netgi perdėtai rūpinasi savo išvaizda – nepriekaištinga šukuosena, priklijuoti nagai ir blakstienos, įdegęs kūnas ir t. t. Maniau, sukelsiu jai pasišlykštėjimą, bet ji, pamačiusi mano plaukuotas kojos, tik sušuko: „Jėga!“. Kita draugė, iš kurios tikėjausi palaikimo, nes ji labai daug keliauja, domisi kultūra ir yra labai liberali asmenybė, išsigando tokio mano sprendimo ir pastebėjau, pradėjo vengti rodytis su manimi viešumoje. Labai smagu stebėti, kiek žmonės gali būti tolerantiški įvairiomis nekenksmingomis beprotybėmis.
Žinoma, juokiasi, bet, manau, tai jų, o ne mano problema.
Pripažįstu, tikrai ne. Todėl leidusi mano kūnui atrodyti taip, kaip jį sutvėrė gamta, labai stipriai peržvelgiau savo garderobą. Negalvokite, kad aš visiems nuolat demonstruoju plaukais apaugusias kojas ar pažastis. Aš apgalvoju labai gerai, prieš ruošdamasi kur nors.
Jei aš išeičiau į gatvę be makiažo ir apžėlusiomis kojomis, žmonėms nebūtų keista. Jie manytų, kad esu dar viena neprisižiūrinti moteris.
Taip, vykstu vasarą maudytis ten pat, kur ir prieš eksperimentą. Pirmą kartą jaučiau įtampą. Galvojau žmonės nenorės su manimi maudytis viename telkinyje, nes daugeliui su plaukuotu kūnu asocijuojasi nešvara. Bet nieko, viskas buvo gerai.
Buvo kartą tokia situacija:
Maža mergaitė: O kodėl po jūsų rankomis yra plaukų?
Aš: Kai žmonės užauga, jiems po rankomis atsiranda plaukai.
Maža mergaitė: Bet mano mamai neauga.
Aš: Auga. Bet ji juos skuta.
Maža mergaitė: Neskuta.
Aš: Skuta, paklausk jos.
Maža mergaitė: Mama, ar tu skutiesi plaukus po rankomis?
Mama: Taip.
Iš dalies. Tiesiog stengiuosi savęs neįsprausti į rėmus. Tačiau, kai tai pradės mane erzinti, aš vėl imsiu depiliuoti rankas ir kojas. Tai nėra stiprus įsitikinimas, tad to feminizmu nelabai galima vadinti.
depiliacija, plaukų šalinimas, plaukuotas kūnas
|
|
|
|
|
|
|
|