Search Results for: "Žilvinas Naujokas"
Lietuvių vardai Holivude aidi vis dažniau – Žilvinas Naujokas ir Marius Markevičius prisijungė prie žinomo režisieriaus ir scenaristo Hanso Canosos bei tapo naujos amerikiečių kino juostos „One Night“ prodiuseriais. Ši romantinė drama – jaunos ir perspektyvios režisierės Minhal Baig debiutas, o jos filmavimo darbai Los Andžele prasidėjo jau šią savaitę.
Pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas „Gustavo nuotykiai“ pagaliau turi pirmąjį anonsą – jame žiūrovai gali išvysti, kokio masto kompiuterinės animacijos iššūkio ėmėsi drauge prie juostos dirbę laidos „Gustavo enciklopedija“ autoriai, kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas bei kompiuterinės grafikos studija OKTA.
Pirmoji lietuviška kompiuterinės animacijos kino juosta, „Gustavo nuotykiai“, jau rudenį pasieks Lietuvos kino teatrus. Pagrindinis herojus, specialusis korespondentas Gustavas lietuviams puikiai pažįstamas iš populiarios laidos „Gustavo enciklopedija“. Naująją, visai šeimai skirtą juostą kuria būtent šios laidos autoriai ir kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas bei kompiuterinės grafikos studija OKTA.
Kino kūrinys – tai kur kas daugiau nei tik kino filmas. Prasidėjus skaitmeninei revoliucijai, atskira ir dabar jau nemokama kino atributika tapo netgi privaloma. Beje, jau senokai premjerų laukiantiems žmonėms nebepakanka vien marškinėlių su logotipais, todėl šioje vietoje filmų kūrėjams tenka pasistengi ir pasiūlyti vis originalesnių pramogų. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai rugsėjo 23 dieną kino teatruose įvyksiančios premjeros laukiančius žiūrovus nusprendė taip pat pamaloninti. Drauge su specialią svetainę tadasblinda.lt sukūrusia kompanija „Idea“, jie dovanoja nuotaikingą kompiuterinį žaidimą.
Žaidimo slaptažodis – treileryje
„Filmo internetinėje svetainėje nuo šiol bus galima rasti ne tik informaciją apie juostos kūrėjus, joje vaidinusius aktorius bei pagrindines naujienas. Jau anksčiau iš svetainės buvo galima atsisiųsti plakatų, darbastalių, pamatyti dar niekur nerodytų nuotraukų bei video medžiagų. Nuo šiandien visi, mėgstantys iššūkius ir galvosūkius, gali puslapyje ieškoti paslėpto kompiuterinio žaidimo, į kurį bus galima patekti tik atspėjus slaptažodį. Beje, galiu išduoti, kad slaptažodis nuskamba filmo treileryje“, – likus mėnesiui iki premjeros nenuobodžiauti siūlo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
„Momentą, kuomet įvyko metamorfozė, pakeičianti supratimą, kas yra kino produktas, geriausiai iliustruoja 1975 metais pasirodęs S.Spielbergo filmas „Nąsrai“. Jis į kinematografijos istoriją patenka ne tik dėl to, kad tapo vasaros blokbasterių tėvu ir startavo daugiau nei keliuose šimtuose JAV kino teatrų vienu metu, bet ir dėl to, jog nutarė gaminti su filmo siužetu susijusią atributiką (marškinėliai, rankšluosčiai, ryklio pelekas, kurį galima užsidėti ant nugaros plaukiojant ir pan.). Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti filmų kūrėjai. Antai George`as Lucas, pristatydamas „Žvaigždžių karų“ sagą, gerbėjams išleido ir su filmu susijusią literatūrą, daugiau kaip tuziną video žaidimų ir net kino bei TV animaciją, kuri dar geriau atskleidė „Žvaigždžių karų“ visatą“, – pasakoja vienas iš „Tadas Blinda“ kūrybinės komandos narių, universitete kino istoriją dėstantis Tomas Mitkus.
Proga įsijausti į herojaus pasaulį
Vėliau kino kūrėjų originalumas ėmė vis labiau stebinti. Pavyzdžiui, „Simpsonų“ autoriai leido susikūrus geltonspalvį keturpirštį savo avatarą klaidžioti po Springfildo miestą, filmo „Super 8” gerbėjams buvo pasiūlyta kaip įmanoma geriau įsijausti į siužeto atmosferą virtualiai vaikštant po traukinio katastrofos aikštelę, specialiame kabinete peržiūrėti slaptus JAV vyriausybės vaizdo įrašus apie ateivius ar pasiknaisioti po pagrindinio veikėjo darbo stalą.
Kitais metais pasirodysiančios juostos „Tamsiojo riterio išlikimas“ kūrėjai savo oficialiame puslapyje pateikė užkoduotą audiofailą, kuriame buvo palikta nuoroda į specialią Twitter paskyrą. Čia už kiekvieną paliktą komentarą buvo pateikiamas vis ryškesnis blogiuko Bane atvaizdas, kuris iki to momento buvo laikomas paslaptyje.
„Kyla natūralus klausimas, kodėl kino kūrėjai skiria laiko ir pinigų tokiems „pašaliniams“ reikalams? Juk atrodo paprasta – geriau jau tegu skiria laiko kokybiškam filmui sukurti, o ne minti mįsles ir erzinti premjeros laukiančius žiūrovus, atskleidžiant juostos paslaptis nemokamuose žaidimuose, komiksuose ar videoklipuose. Atsakymas išties paprastas. Taip yra dėl to, kad kūrėjai parduoda ne šiaip kino juostą ar skaitmeninį jos atitikmenį, bet visą pasakojimą. Todėl kino kūrėjai yra pasiruošę skirti kiek tik gali papildomų jėgų ir dar iki premjeros padėti žiūrovui suprasti tą pasaulį, kuriame gyvena herojus“, – sako T.Mitkus.
Taigi nuo šiol visi norintys įsijausti į Tado Blindos aplinką, specialaus kompanijos „Idea“ sukurto kompiuterinio žaidimo gali ieškoti oficialioje filmo svetainėje tadasblinda.lt. Įėję į svetainę, klaviatūroje surinkite slaptažodį, tik tuomet pateksite į žaidimą. Slaptažodį rasite filmo treileryje:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA
Geriausių žaidėjų laukia specialūs prizai.
Laukiamiausio šių metų lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera – jau rugsėjo 23 dieną!
Tiek daugelyje rizikingų triukų, tiek ir visai „lygioje vietoje“, reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Ypač, kai kalba eina apie veiksmo filmo kūrimą. Tačiau toli gražu ne viskas patenka į ekranus. Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.
Aktoriai nebuvo drausti
„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.
„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Mantas dublerių atsisakė
Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.
Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.
„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.
Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.
„Filmo plakatai yra tarsi vizitinė kortelė, todėl nenuostabu, kad jų koncepciją, kompoziciją, bendrą vaizdą bei aktorių pozas derinome ir kūrėme ne vieną mėnesį“, – pristatydamas jau į kino teatrus išsiųstus brangiausio visų laikų mūsų šalyje sukurto nuotykių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ plakatus sako juostos prodiuseris Žilvinas Naujokas. Pirmieji juos pamatyti gali šį straipsnį skaitantys kino mėgėjai.
Kol kas pristatomi du iš trijų pagrindinių plakatų, rugpjūčio mėnesį pasirodys dar vienas, o liepą planuojama pagaminti aštuonis charakterinius plakatus.
„Šis procesas nėra toks paprastas, kokį jį, galbūt, daugelis įsivaizduoja. Plakatų kūrimas turi tam tikras taisykles, pagal kurias taip pat pagamintos ir didžiausių Holivudo kino hitų vizualizacijos. Pavyzdžiui, galite atkreipti dėmesį į kovinių nuotykių juostų, tokių kaip „Aleksandras Makedonietis“, Karalius Artūras“, „Narsioji širdis“ reklamas, jos visos turi šį tą bendro. Egzistuoja labai konkretūs dalykai, kurie jau senokai ištirti mokslininkų bei psichologų ir yra įrodyta, jog labiau traukia akį, geriau įsimena ir panašiai“, – pasakojo prie plakatų koncepcijos kūrimo prisidėjęs prodiuseris.
Pasak Ž.Naujoko, sudėtingiausia buvo suderinti aktorių buvimą filmavimo aikštelėse bei fotosesijų laiką. Tuomet, kai pavykdavo surinkti reikiamus aktorius vienu metu vienoje vietoje, atvykdavo garsus Lietuvos fotomenininkas Algis Kriščiūnas, profesionaliomis nuotraukomis bei jų idėjomis stebinantis jau beveik du dešimtmečius. Kelias fotosesijas atliko ir filmavimo aikštelėje dirbusi fotografė Kristina Soreikaitė. Vėliau ilgai buvo svarstoma, kurie kadrai labiausiai tinkami plakatams, o tada su konkrečiais pageidavimais perduodami maketus kuriančiam bei plakatų apipavidalinimu besirūpinančiam Tomui Mitkui. Dėl lėšų trūkumo tiek A. Kriščiūnas, tiek T. Mitkus dirbo be jokio atlygio.
„Pasaulyje labai populiaru leisti laukiamų filmų plakatų serijas. Tai tarsi duoklė jauniesiems žiūrovams ir patiems aktyviausiems filmo entuziastams, todėl norime į juos įdėti kaip įmanoma daugiau pastangų ir paversti mažais meno kūriniais, ne šiaip atspausdinti eilinius paveikslėlius ir iškabinti ant stulpų“, – mintimis dalinosi prodiuseris.
Praėjusiais metais filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai jau išleido pirmąją charakterinių plakatų seriją, kurioje ne tik galėjome pamatyti Andrių Kaniavą, Vidą Petkevičių, Dainių Kazlauską, bet ir pagaliau sužinoti, kam atiteko Tado Blindos vaidmuo. Tuomet ir paaiškėjo, jog lietuviškuoju Robinu Hudu taps dainininkas Mantas Jankavičius.
Primename, jog jau dabar laukiamiausiu šių metų filmu tituluojamos istorinės juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera įvyks rugsėjo 23 dieną.
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.
Lietingą trečiadienio vakarą istorinio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai žiniasklaidos atstovus sukvietė į susitikimą, kurio metu režisierius Donatas Ulvydas ir prodiuseris Žilvinas Naujokas paskelbė oficialią filmo premjeros datą ir parodė trumpą penkių minučių filmo kadrų rinkinį. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Rugsėjo 23 diena. Būtent šią dieną penkiuose miestuose bus parodyta filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera. Tačiau iškarto turime nuliūdinti mažesnių miestelių žiūrovus, kad filmas, dėl finansinių galimybių, nebus perkeltas į 35 mm kino juostas, ir bus rodomas tik kino salėse su skaitmeniniais kino projektoriais, per kuriuos šiuo metu kino teatruose rodomos naujausios trimačių filmų premjeros. Tad moksleiviai, kurie norės pamatyti šią lietuvišką patriotizmą propaguojančią kino juostą, turės keliauti į vieną iš penkių miestų arba laukti… filmo nutekėjimo internete.
Užsienis. Kaip teigė „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris D.Ulvydas, užsienio rinkoms lietuviškas kinas nėra labai įdomus, tačiau kadangi jis (be asmeninių pagyrų ir gyvenimo detalių filmo prodiuseris susitikime neapsėjo) jau daug metų dirba su užsienio filmų produkcija, bandys išgabenti Blindą į plačiąsias rinkas. „Kadangi kitose šalyse niekas nežino, kas tas Tadas Blinda yra, bandysime filmą pristatyti kaip romantinį/nuotykinį ir sudominti žiūrovus“.
Pinigai. Jau tapo tradicija, kad per daugumos lietuviškų filmų pristatymus jų autoriai skundžiasi finansavimo trūkumu ir atsainiu Lietuvos valdžios požiūriu į kiną. Nesigilinsime, kiek kas negavo pinigų, tačiau beveik visiems filmo komandos nariams nesumokėtas pilnas atlygis ir kūrybinė grupė dirbo, prodiuserio žodžiais, „nusimovusi kelnes“- pusdykiai.
Tadas Blinda – didvyris ar ne? Susitikimo metu kilo diskusija, ar tikrai filmo kūrėjai parodė istoriškai teisingą Blindos portretą. Kaip teigė menotyrininkė Laima Kreivytė, pagal oficialius istorinius dokumentus, Tadas Blinda buvo nulinčiuotas pačių lietuvių, tad jis nebuvo toks Robinas Hudas, kaip kad stengiamasi sukurti jo legendą. Tačiau režisierius ir prodiuseris teigė, kad jie interpretavo Tado Blindos legendą, tačiau nuo fone esančių istorinių faktų nenuklydo. Tad jei norėsite šį filmą rodyti per istorijos pamokas – nebent tuo atveju, jei domina XIX amžiaus Lietuvos aplinka, kostiumai etc. Tačiau pačia istorija tikėti tikrai nereikia. Ir net būtina netraktuoti jos kaip realios.
Žiūrovai. Filmo kūrėjai tikisi pritraukti apie 150 tūkst. lankytojų. Skaičius skamba išties nerealiai, tačiau Ž.Naujokas užtikrino, kad skaičiai yra įmanomi: „Visose šalyse nacionalinis kinas sutraukia labai daug žiūrovų. Sutrauks ir pas mus, nes vykdysime aktyvią reklamos kampanija, kuri prasidės šiandien“. Beje, iki šiol populiariausias lietuviškas filmas „Zero II“ surinko perpus mažiau žiūrovų.
Atlikėjas. Filmo kūrėjai neslėpė, kad nori, jog šis filmas atsipirktų. Todėl pasirinktas filmo herojus – Tadas Blinda ir jį vaidinantis garsus dainininkas Mantas Jankavičius yra tarsi garantas, kad filmas pritrauks daug žiūrovų. „Tai normali praktika – pasikviesti žinomą vardą, kuris reklamuoja filmą“, – teigė prodiuseris. Paklausus, ar Mantas nenuvylė režisieriaus, D.Ulvydas sakė, kad tikrai ne. Pasak jo, Mantas yra ne dainininkas, ne aktorius, o atlikėjas, t.y. žmogus, galintis bet ką gerai atlikti.
Lietuviškumas. Kaip pabrėžė filmo kūrėjai, tai bus labai lietuviškas filmas ir skirtas pirmiausia Lietuvai. Tačiau pažadėta, kad lietuviškumas nebus pernelyg „perspaustas“. „Neprisiėmėme misijos auklėti tautą, o labiau skleisti meilę gimtai šaliai“, – sakė filmo režisierius D.Ulvydas.
Įspūdis po trumpos peržiūros. Nors iš penkių minučių anonso sunku spręsti apie patį filmą, tačiau matosi, kad kūrėjai padirbėjo prie gero garso, muzikos, tad žiūrint gerame kino teatre įspūdis liks. Dar neaišku, ar greitas ir holivudinius filmus primenantis ištraukų ritmas „nesipjaus“ su pačiu filmu. Nes mažai į kino teatrus vaikščiojančius lietuvius geru garsu gal dar nustebinsi, tačiau labiau išprusę žiūrovai ieško ir vertina gerą turinį. Jau nekalbant apie kitas šalis, kuriose kino industrija tikrai gerai išvystyta ir nacionalinis kitų šalių kinas vertinamas už jų autentiškumą.
Tad belieka laukti premjeros, kuri atsakys į visus iškilusius klausimus.
„Tadas Blinda. Pradžia”. Įdomūs faktai:
Filmo biudžetas – daugiau nei 3 milijonai litų.
Kūrybinė grupė filmavimo aikštelėje iš viso praleido daugiau nei 400 valandų.
Juostoje nusifilmavo daugiau nei 100 savanorių.
Iš viso buvo nufilmuota daugiau nei 3000 dublių, operatoriai fiksavo vaizdinius ir iš paukščio skrydžio, ir po vandeniu – žiemą ir vasarą.
Juostoje žiūrovai išvys Nemenčinės pelkes, Aukštadvario, Lentvario ir Dubingių apylinkes, Rumšiškių etnografinį miestelį bei unikalų savo dvasią išlaikiusį Renavo dvarą (Mažeikių raj.).
Aktoriai filmavimo aikštelėje vilkėjo apie penkis šimtus XIX a. kostiumų, kurie buvo specialiai atrinkti iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos saugyklų.
Praėjusią savaitę Media Desk Lietuva, bendradarbiaudama su Tarptautiniu Kauno kino festivaliu, surengė mokymus, skirtus supažindinti su pagrindiniais kino industrijos principais ir kino kūrinio gyvenimo etapais: idėjos ir scenarijaus vystymu, gamybos procesu bei platinimu.
Renginio metu dalyviai galėjo pasisemti patirties iš Lietuvos kino profesionalų. Lektoriai – Rasa Miškinytė, Vilma Levickaitė, Žilvinas Naujokas, Raimondas Paškevičius – pasidalino savo sėkmingo darbo patirtimi ir padėjo mokymų dalyviams suvokti įvairių filmo gyvenimo etapų – scenarijaus rengimo, prodiusavimo, platinimo – specifiką.
Filmo pradžia – scenarijus
Seminarą pradėjo kino dramatrugas Raimundas Paškevičius, kuris pasakojo apie tai, kaip atsiranda kino ekranuose matomos istorijos. Regis, kiekvieną dieną girdime begalę istorijų, ne vieną papasakojame ir patys. Visgi paabandžius pritaikyti istoriją filmui, regis nebeturime net vienos tinkamos.
R. Paškevičius seminaro dalyviams ir stengėsi parodyti, kaip iš įspūdžio, patirties ir nutikimo sukurpti istoriją, kuri būtų įdomi ne tik pačiam autoriui bet ir kitiems tos istorijos žiūrovams. Kaip sakė pats lektorius, scenarijaus rašymas nereikalauja didelių mokslų ar enciklopedinių žinių. Esminiai yra vos keli dėsniai, kelios taisyklės, tačiau labai svarbu jas įvaldyti, o tai pasiekiama tik per praktiką.
Na o jei jau turite idėją arba jaučiate, kad negalite nerašyti filmo scenarijaus, visų pirma apgalvokite kelis esminius dalykus. Jūsų istorijoje turėtų būti pagrindinis herojus, siekiantis kokio nors tikslo, o jį pasiekti turėtų trukdyti įvairios kliūtys (vidinės arba išorinės). Stenkitės istoriją pasakoti vaizdais, judesiais, veiksmu, nes būtent tai yra kino esmė. Jei kuriate megėjišką filmą, kiek įmanoma labiau venkite dialogo ir kito neprofesionalaus garso (nebent turite pakankamai pinigų profesionalo paslaugoms).
Blogas garsas, skirtngai nei blogas vaizdas, bet kokį filmą gali visiškai sunaikinti. Siekite, kad žiūrovai susitapatintų su jūsų herojumi, išgyventų dėl jo. To siekiant jums reikėtų herojaus, kurio problemos būtų bendražmogiškos, artimos daugeliui. Net jei taip ir nėra, galite žiūrovui išduoti kokią nors herojaus paslaptį ir taip jį priartinti prie auditorijos. Galų gale, kaip patarė dramaturgas, vertėtų paskaityti literatūros kino scenarijaus rašymo temomis ir kuo detaliau susipažinti su esminėmis taisyklėmis. O tada jau galite jas laužyti, keisti ar tobulinti.
Filmo prodiusavimas – ilgas ir sunkus darbas
Vėliau savo patirtimi dalinosi žinomi Lietuvos kino prodiuseriai Rasa Miškinytė ir Žilvinas Naujokas. Pastarasis dalinosi savo patirtimi šią vasarą filmuojant filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Tiek Naujokas, tiek Miškinytė stengėsi supažindinti su bendromis prodiuserio darbo gairėmis, reikalavimais ir, žinoma, problemomis.
O šių, kaip pripažino Žilvinas Naujokas, Lietuvoje netrūksta. „Daugeliui Lietuvoje dirbančių prodiuserių reiktų duoti po medalį už tai, ką jie daro“, sakė Ž. Naujokas ir tęsė: „nenoriu nei gąsdinti, nei kažko perdėti, bet Lietuvoje pilnametražių filmų prodiuseriams dirbti sudėtinga“. Situaciją prodiuseris trumpai apibūdino taip: „pilnametražis filmas Lietuvoje negali atsipirkti, nes mūsų šalies rinka per maža. Dėl to verslas nėra suinteresuotas investuoti į kiną. Sukurti pilno metro lietuvišką filmą galima tik su valstybės pagalba, o valstybė pinigų neturi.“
Abu prodiuseriai ragino būsimuosius savo kolegas aktyviau dairytis į užsienio partnerius, nes tik bendradarbiavimas su užsieniečiais šiuo metu yra naudinga ir potencialiai pelninga veikla. Rasa Miškinytė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad prodiuseris turi išlikti ir sąžiningas bei visuomeniškas. „Negalima leisti, kad kinui skirti pinigai, kurių ir taip nėra daug, būtų iššvaistyti veltui.
Kiekvienas prodiuseris turi atsižvelgti į filmo tematiką, jo aktualumą bei galimybes papasakoti apie Lietuvą užsieniui. Bet kokių asmeninių režisierių ar kitų kūrėjų užgaidų tenkinti negalima, tai nesąžininga visuomenės atžvilgiu“, sakė prodiuserė. Auditorijai buvo įdomu sužinoti, kas visgi yra prodiuseris – kūrybinis, techninis ar administracinis darbuotojas.
Tiek Ž. Naujokas, tiek R. Miškinytė sutiko, kad geras prodiuseris yra tas, kuris išmano visas kino gamybos proceso dalis, yra racionalus ir verslus, tačiau nestokoja nei kūrybiško mąstymo, nei įdomių idėjų.
Paskutinė užduotis – sėkmingai platinti filmą
Seminarą baigė „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė, kuri papasakojo, kaip veikia filmų platinimo sistema. Lektorė pristatė pagrindinę ir dažniausiai naudojamą filmų platinimo schemą, kada baigtas darbas iš gamintojo patenka į prekybos agento rankas, iš ten į platintojus, kurie galiausiai filmą perduoda kino teatrams. V. Levickaitė paaiškino, kodėl kino teatrai susirenka 50 procentų filmo surinktų lėšų.
Nors tokia pajamų dalis gali atrodyti per didelė, tačiau įvertinus ir kino teatrų invesciticjas į techniką, patalpų išlaikymo sąnaudas ir kitas išlaidas, tampa aišku, kiek išlaidų pareikalauja kino filmų rodymas. Buvo pristatyti ir alternatyvūs filmų platinimo būdai, kurie ypač aktualūs tampa dabar, kai informacinės technologijos performuoja visas kino platinimo ir žiūrėjimo tendencijas.
Seminaro kuratorė, „Mediadesk Lietuva“ atstovė Renata Šukaitytė renginį užbaigė vildamasi, kad įgyta patirtis dalyviams bus naudinga ir padės jiems ateityje tapti tiek kino srities profesionalais, tiek labiau išprususiais kino žiūrovais.
Jeigu kas neįsivaizdavo Manto Jankavičiaus, vaidinančio Svieto lygintoją, dabar viską gali pamatyti savo akimis – nuotykių juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai pristato pirmąjį filmo vaizdo klipą.
Minutės trukmės klipe žiūrovai pirmą kartą galės išvysti ne tik M. Jankavičiaus, bet ir populiarių aktorių A. Šurnos, D. Banionio, D. Kazlausko, V. Petkevičiaus, J. Bareikio, T. Liutajevos ir A. Ditkovskytės sukurtus herojus. Šį klipą taip pat jau galima pamatyti ir didžiajame kino ekrane – jis sukasi greta visų skaitmeninių trimatės erdvės (3D) filmų „Forum Cinemas“ kino teatruose.
„Skubėjome žiūrovams padovanoti galimybę bent akies krašteliu žvilgtelėti į atgimstančią Tado Blindos legendą“, – sakė filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas. „Norime parodyti, kad tai nėra senojo filmo kopija, o naujas intriguojantis pasakojimas, turintis itin daug sąsajų su šiandienos aktualijomis“.
Paskelbusi pirmąjį trumpą vaizdo klipą, kūrybinė komanda jau pluša kurdama pagrindinį filmo treilerį, kuris kino teatrų ekranuose ir internete turėtų pasirodyti jau lapkričio viduryje.
„Treileryje planuojame daugiau veiksmo, dar daugiau intrigos – ketiname supažindinti žiūrovus su pagrindinėmis siužetinėmis linijomis“, – kūrybiniais planais dalijosi filmo režisierius Donatas Ulvydas.
„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams papasakos istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojom apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam Tadui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.
Šiuo metu „Tadas Blinda. Pradžia“ skinasi kelią į didžiuosius ekranus – vasarą pabaigus filmavimus, dabar plušama montažinėje, planuojami darbai su muzikos, vaizdo ir garso efektais. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyriausiasis operatorius – R. Greičius, vyriausioji dailininkė – J. Gerdvilaitė, kostiumų dailininkė – D. Petrulytė, kompozitorius – L. Rimša.
Beveik 2 valandų trukmės nuotykių juostos premjera planuojama 2011 metų pradžioje.