Search Results for: "žalia maistas"
Vakaruose jau nuo XX a. pradžios, Lietuvoje – pastariasiais metais vis labiau populiarėjantis žaliasis maistas (angl. raw food) siūlo naują požiūrį į maistą ir jo ruošimo kultūrą.
Lietuvoje, kurios nacionalinė virtuvė pasižymi riebiais bulvių ir mėsos patiekalais, vis dažniau išgirstame apie žaliavalgystę – mitybos būdą, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Žinią apie žaliąjį maistą viena pirmųjų ėmė skleisti Olga Dzindzeleta. Prieš ketverius metus įkūrusi pirmąjį žaliavalgių restoraną mūsų šayje „Raw Raw“, šiomis dienomis ji sukasi „Samsung“ projekto #Fresh sode ant stogo, kur vilniečiams ir miesto svečiams siūlo pasimatuoti sveiką gyvenseną.
Sekmadienio receptas – žaliavalgiškas šokoladas su džiovintais abrikosais ir erškėtrožių žiedlapiais
Šio sekmadienio receptas – norintiesiems išbandyti žaliavalgiškus saldumynus. Skaitytoja Ventė Viteikaitė atsiuntė žaliavalgiško šokolado su džiovintais abrikosais ir erškėtrožių žiedlapiais receptą. Labai paprasta ir skanu!
„Plevėsos virtuvėlė“ šįkart vėl stebina – fanatstiškai paprastais ir sveikais sumuštiniais, skirtais tiems, kurie mielai valgo daržoves.
Žaliausia Vilniaus naujiena – sveikų kokteilių ir maisto baras Rudninkų gatvėje. Žmonės kasdien vis labiau įsisąmonina, kad reikia valgyti tik švarų ir sveikai užaugintą maistą. Kitas žingsnis nuo produktų pasirinkimo paprastai būna supratimas apie maisto paruošimą.
Kuris maistas sveikesnis – ekologiškas, ar tas, kurį kasdien esame įpratę matyti parduotuvių lentynose? Įprastame maiste gausu chemijos, skonio stipriklių, tirštiklių, dažiklių ir kitų neva nuodingų medžiagų, todėl atsakymas į klausimą – tarsi aiškus. Vis dėlto dietologė Aušra Jauniškytė GRYNAS.lt parodė didžiulį mokslinį tyrimą, kuris atskleidė priešingus faktus.
Šiuolaikinių taip vadinamo „kiaušinio“ formos keraminių lauko kepsninių pardavimai jau spėjo išaugti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Dėl savo naudojimo paprastumo ir iš maisto išgaunamo sultingumo išpopuliarėjusias kepsnines šiandien galima įsigyti beveik bet kurioje didesnėje prekybos vietoje. Tačiau augantys šių kepsninių pardavimai Baltijos regione ir didėjantys vartotojų reikalavimai maisto gamybai verčia stengtis keraminių grilinių gamintojus ne tik tobulinti savo produkciją, bet ir kaskart pasiūlyti rinkai kažką naujo, geresnio ir išskirtinio. Tad kas iš tikrųjų lėmė tokį stulbinantį lauko kepsninių populiarumo šuolį? Kaip šiandieninėje konkurencinėje kovoje iš pažiūros paprastiems produktams pavyksta išsiskirti ir sulaukti tokio dėmesio? Pažvelkime, kas paskatino lauko grilinių populiarumo augimą Lietuvoje ir kuo jos ypatingos.
Ar žinote, kad lapkričio 1-oji – tai ne tik Visų šventųjų, o kartu ir pasaulinė veganų diena? Jau 22 metus minima sveikos gyvensenos ir gyvūninės kilmės maisto produktų atsisakymo diena, kasmet švenčiama visame pasaulyje, pritraukia milijonus žmonių. O visi tie, kurie kasdien mėgsta suvalgyti po kepsnį, kviečiami bent šią dieną metuose susilaikyti ir išmėgintų kitokį gyvenimo būdą.
Nors lietuviai didžiąją atlyginimo dalį išleidžia maistui, nemažas jo kiekis lieka nepanaudotas ir patenka į šiukšliadėžę. Kokios to priežastys ir ką turėtume apsvarstyti prieš įžengdami į parduotuvę bei planuodami maistui skirtas lėšas? Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių sutaupyti ar bent jau sąmoningiau vertinti asmeninius apsipirkimo ir maitinimosi įpročius.
Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu?