Search Results for: "žmogaus teisės"
Primygtinai rekomenduojame – ypatingai nemačiusiems spektaklio – paskaityti spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ režisieriaus Romeo Castellucci mintis apie situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, kalbant apie spektaklį ir jo recepciją.
Mokslininkai, tyrinėjantys 1991 metais Italijos Alpėse rastą 5 tūkst. 300 metų senumo užšalusio vyro Ecio (Oetzi) palaikus, aptiko raudonųjų kraujo kūnelių aplink jo kūne likusias žaizdas, skelbia BBC.
Kraujo kūneliai greitai nyksta. Anksčiau atlikti tyrimai dėl kraujo ląstelių nedavė jokių rezultatų.
Žurnale „Journal of the Royal Society Interface” išspausdintame pranešime teigiama, kad buvo išsaugotas nuo ant Ecio kūno prieš mirtį atsiradusių žaizdų likęs kraujas.
Pasak mokslininkų, tai seniausi iki šiol rasti raudonieji kraujo kūneliai.
Kai alpinistų pora aptiko iš ledyno kyšantį vyro kūną, kurio nugaroje buvo likusi strėlė, ekspertai nustatė, kad jis mirė nuo žaizdų ir kokia buvo paskutinė jo vakarienė. Buvo diskutuojama, ar Ecis nukrito toje vietoje, kur mirė, ar ten jį palaidojo kiti.
Vasarį Albertas Zinkas (Albert Zink) ir kolegos mokslininkai iš Italijoje esančio Bolzano Mumijų ir ledo žmogaus instituto pristatė pilną Ecio genomo – DNR struktūrą.
Anksčiau „Lancet” paskelbtame tyrime teigiama, jog žaizdoje ant Ecio rankos buvo rasta hemoglobino – proteino kraujyje, tačiau ilgą laiką buvo manoma, kad raudonieji kraujo kūneliai negalėjo išlikti, kol mokslininkai, naudodamiesi naujausia lazerine technologija, nepatvirtino to.
Lemtingi gyvenimo sprendimai, kaip santuoka, skyrybos, vaikų gimdymas ar studijos universitete, gali būti paveikti nesąmoningo žmonių įsivaizdavimo, kiek ilgai jie gyvens, rodo Kanadoje atliktas tyrimas.
„Gyvenimo trukmė gali lemti visus pagrindinius sprendimus”, – sako dr. Danielius Krupas (Daniel Krupp) iš Kvinso universiteto.
Pasak jo, žmonės, labiau tikintys, kad gyvens ilgai, yra linkę daugiau laiko investuoti į savo išsilavinimą. Tie, kurie mano, kad jų gyvenimo trukmė nebus ilga, paprastai apsisprendžia anksčiau susituokti, anksčiau susilaukti vaikų arba dažniau renkasi likti su esamu partneriu nei skirtis.
Sunku pasakyti, ar žmogus gyvens ilgai, tačiau yra daug neįsisąmonintų gyvenimo trukmės užuominų, pasakančių žmogaus lūkesčius. Žmogaus gyvenimo lūkesčius paveikia tokie dalykai, kaip jo sveikata, ar rizikingas jo darbas, senelių gyvenimo trukmė, šeimos ligos istorijos.
Evoliucinės teorijos pakraipa, žinoma kaip gyvenimo istorijos teorija, teigia, kad gyvenimo trukmės suvokimas padeda žmonėms apsispręsti priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus.
Dr. D. Krupas tyrimą atlikto remdamasis Kanados statistikos departamento duomenimis apie šalies gyventojus. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalo „Archives of Sexual Behaviour” interneto svetainė.
Argentinos mokslininkai ketvirtadienį pristatė klonuotą telyčią su pakeista DNR, kurios pienas bus beveik identiškas „žmogaus pienui”.
„Į telyčios vardu Isa genetinę struktūrą įvedėme du žmogaus genus, atsakingus už tai, kad būtų gaminami proteinai, kurių yra žmogaus piene ir kurie turi didžiulę reikšmę kūdikių mitybai ir jų atsparumo didinimui”, – pranešė Valstybinis žemės ūkio technologijų institutas.
Isa išvydo dienos šviesą šių metų balandžio 6-ąją, ir mokslininkai dar turi palaukti dvejus metus, kol ji galės duoti pieno. „Kai Isa užaugs, ji duos pieno, primenančio žmogaus pieną. Jame bus svarbių enzimų ir proteinų, taip pat vaikų atsparumą didinančio lizozimo, kurio yra motinos piene, bet nėra karvės piene”, – tikina Argentinos mokslininkai.
Panašius bandymus jau senokai atlieka ir Kinijos genetikai.
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis pastarosiomis dienomis dėl nepalankių teršalų išsisklaidymui meteorologinių sąlygų visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Ragoža perspėja, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos žmogaus sveikatai.
Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti dėl silpno vėjo nesisklaidantys teršalai, patenkantys į orą dėl intensyvaus kūrenimo šildant patalpas. Taip pat prognozuojama, kad ir kitomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija išliks didelė ir daugelyje miestų viršys paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis ore yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia autotransporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, kūrenimas kietuoju kuru, nepalankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).
Atšalus orams suintensyvėja šiluminės energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose, dėl to padaugėja ir į orą išmetamų teršalų. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidintas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.
Padidėjus aplinkos ore kietųjų dalelių koncentracijai, stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Tarp sergančių lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi šių ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolių, širdies veiklos sutrikimų. Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio.
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų, sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač asmenims, jautresniems užteršto oro poveikiui.
Šiandien, spalio 25-ąją, Konstitucijos dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultete įteikta jau šeštoji Konstitucijos Taurė – vardinė Konstitucija. Šio fakulteto Studentų atstovybės organizuojamos konferencijos metu apdovanojimas skirtas buvusiam policininkui, tauragiškiui Alfonsui Kunickiui už tai, kad įrodė savo konstitucinę teisę į teisingą apmokėjimą.
„Konstitucijos Taurė visus penkerius metus buvo teikiama išskirtinai už drąsą. Už drąsą ginti savo ir kitų teises. Ši Konstitucijos Taurė – ne išimtis. Todėl ją mes teikiame žmogui, išdrįsusiam garsiai pasakyti, kad įstatymo nuostata, prieštaraujanti konstitucinei teisei į teisingą apmokėjimą, yra negalima. Žmogui, kuris kiekvienam LR piliečiui priminė mažą, bet svarbią žinutę – valstybė, kurioje gyvename, yra mūsų valstybė. Todėl ir tvarką joje kuriame patys, kiekvienas iš mūsų,“ – teikdama apdovanojimą sakė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Teisės fakultete pirmininkė Jelena Larionova.
Nuo 2005 metų gyvuojantį apdovanojimą jau pelnė vilnietė Marija Simonova, kaunietės Aldona Gramauskienė su dukra Renata, profesoriai Viktorija Daujotytė – Pakerienė ir Edvardas Gudavičius, teisininkas Darius Jušinskas bei JE Prezidentas Valdas Adamkus.
Šiemet Konstitucijos Taurė buvo įteikta Teisės fakultete vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Krizės ir jų iššūkiai Konstitucijos ginamoms žmogaus teisėms“. Pasak fakulteto dekano prof. Vytauto Nekrošiaus, gali būti dvi vienodos konstitucijos, bet žmonės pagal jas gyventi – labai skirtingai. Todėl kaip gyvename ir sprendžiame šiandienos iššūkius mūsų šaliai ir jos Konstitucijai – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pilietiškumo ir pagarbos įstatymui.
Konferencija-diskusija – tik viena Konstitucijos dienoms 2010 skirtų šventinių renginių dalis. Taip pat dar šiandien visiems vilniečiams ir sostinės svečiams Katedros aikštėje bus dalijamos Konstitucijos, o vakare susirinkusiuosius į Šv. Jonų bažnyčią savo atliekamomis dainomis gyvo garso koncerte šildys Justė Arlauskaitė (Jazzu). Vakarinėje dalyje taip pat bus įteikta VU TF studentų ambasadoriaus dr. Vytauto A. Dambravos stipendija.
Konstitucijos diena – Vilniaus universiteto teisininkų organizuojama šventė, kurią šiemet globoja JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Vienas pagrindinių projekto tikslų – visuomenei pristatyti LR Konstituciją, kaip pagrindinį šalies įstatymą, atkreipti dėmesį ir į vis iškylančias jos taikymo problemas. Projektu skatinamas pilietinis aktyvumas, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.
Prieš ketverius metus, ji diskutuodama su draugu nusprendė kardinaliai pakeisti mitybą ir tapti veganiškos mitybos šalininke. Kadangi individuali maisto vartojimo kultūra yra neatsiejamas kiekvieno kasdieninio gyvenimo pagrindas, dvidešimtmetei merginai tai buvo tik pirmas žingsinis link dabartinio tikslo… Kuris veda į nuožmią ir principinę kovą už gyvūnų teises.
Šių metų Kanų kino festivalyje pagrindiniu Tarptautinės kino kritikų federacijos prizu (FIPRESCI 2011) apdovanota komiška drama ,,Havras“ lapkričio 18 dieną startuoja Lietuvos kino teatruose.
Filmo herojus Marselis Marksas (akt. André Wilms), anksčiau gyvenęs bohemišką rašytojo gyvenimą, nesugebėjo išgyventi iš kūrybos, todėl atsisakė literatūrinių ambicijų ir persikėlė gyventi į Prancūzijos uostamiestį Havrą. Nuo šiol vyras gyvena įprastą gyvenimą, kuriame svarbiausi dalykai – žmona Arletė (akt. Kati Outinen), dažnai lankomas baras ir ne itin pelninga batų valytojo profesija. Arletei sunkiai susirgus ir atsigulus į ligoninę, įprastinis Marselio gyvenimas pasikeičia – savo kelyje jis sutinka iš Afrikos pabėgusį nelegalų imigrantą Idrisą (akt. Blondin Miguel), kuris tėra mažas berniukas, kuriam reikalinga Marselio pagalba.
Nepaisant grėsmės abiems būti ištremtiems iš Prancūzijos, kuklaus batų blizgintojo ir pabėgėlio vaiko draugystė drauge su kaimynų solidarumu kovojant prieš represyvią teisminę sistemą, įtraukia žiūrovą į naują, optimizmu trykštantį pasaulį. Sociopolitinės emigracijos ir rasistinės integracijos temos filme pateikiamos lengvai ir su gera humoro doze savaitgaliui.
Trys priežastys žiūrėti filmą:
1. Emigracijos/imigracijos tema ne nauja, bet šįkart apie rimtus dalykus – su subtiliu humoru.
2. Už gerą – geru, arba kaip lengvai žmonės vienijasi, kai tikslas turi gražią prasmę.
3. Rokenrolo muzika – pasijusite kaip Elvio laikais, tik Prancūzijoje.
Trys priežastys, kodėl filmas gali nepatikti:
1. Esate sausumos gyventojas, nemėgstate jūros ir Lamanšo sąsiaurio.
2. Filmuose mėgstate greitus automobilius ir naujausius mobiliuosius telefonus. Vienintelis mobilusis telefonas filme priklauso blogam vyrukui
3. Nepalaikote pasakos versijos, kur Raudonkepuraitė suvalgo vilką.
Lėtas gyvenimo tempas, bohemiška aplinka, mylimi žmonės, maži kasdieniai rūpesčiai ir optimizmas susidūrus su dideliais – tai lyg režisieriaus meilės laiškas Prancūzijai. Pagrindinės aktorės personažui suteiktas Arletės vardas, prisimenant žymią 1930-1940 metų prancūzų aktorę bei dainininkę. Taip pat daugiau besidomintys šios šalies kinu pastebės, jog jame vaidina ir vienas žymiausių aktorių Pranzūzijoje – Žanas Pjeras Darusinas. Filme vyrauja dvidešimtojo dešimtmečio muzika, kurią atlieka garsus šalies roko muzikantas Roberto Piazza, geriau žinomas „Little Bob“ pseudonimu.
Garsusis suomių režisierius Akis Kaurismakis šį prancūzakalbį filmą laiko pirmąja trilogijos apie uostamiesčius dalimi. Kitus du filmus režisierius ketina statyti Ispanijos bei Vokietijos uostamiesčiuose ir žada, kad juose taip pat bus kalbama vietinėmis kalbomis.
2009 m. Akis Kaurismakis lankėsi Vilniuje ir dalyvavo festivalyje ,,Kinas prieš melą“, skirtame kovoti už žmogaus teises. ,,Išfilmavau” visą Suomiją, visą Helsinkį, kiekvieną metrą, kiekvieną pakampę. Helsinkis toks išblizgintas ir švarus, jis – ne man. Galėčiau imtis Vilniaus. Tikrai yra ką parodyti”,– komentavo pasaulyje pripažintas suomių režisierius Akis Kaurismakis.
Komiška drama „Havras“ kino ekranuose nuo lapkričio 18 dienos. Filmas startuoja ,,Forum Cinemas Vingis“ kino teatre Vilniuje.
Įdomūs faktai apie aktorius:
André Wilms (Marselis)
Pradėjęs nuo namų dažytojo bei scenos darbuotojo darbų, Andre Wilmsas tapo gerai vertinamu aktoriumi Prancūzijoje, yra nusifilmavęs šešiuose Akio Kaurismakio filmuose.
Kati Outinen (Arletė)
Aktorė apibūdinama kaip Akio Kaurismakio mūza, ji pasirodė devyniuose jo filmuose, taip pat ir 2002 metų juostoje „Žmogus be praeities“, už kurią Kanų kino festivalyje pelnė geriausios aktorės apdovanojimą.
Jean-Pierre Darroussin (inspektorius Monet)
Garsus prancūzų aktorius, nusifilmavęs daugiau nei 60-yje kino juostų, tačiau Akio Kaurismakio filme vaidinantis pirmą kartą. Pats režisierius juokauja, jog Jean-Pierre visada buvo šalia, bet niekada anksčiau neleido jam vaidinti, tik vakarais išvalyti studiją.
Blondin Miguel (Idrisa)
Visiškas naujokas aktoriniame mene, ,,Havras“ – Blondino debiutas kino juostuose. Kūrybinė komanda berniuką rado Paryžiaus priemiestyje, kur jis gyveno su savo šeima. Be to, Blondinas visiškai nemokėjo nei prancūzų, nei anglų kalbų, todėl režisierius su juo susišnekėti buvo privestas ženklais ir akių kontaktu.
Little Bob („Little Bob“ – dainininkas)
Jo tėvynė – Italija. Roberto Piazza, geriau žinomas „Little Bob“ pseudonimu, 1974 metais buvo legendinės naujos prancūzų kartos grupės „Little Bob Story“ pagrindinis vokalistas. Grupė keliavo po turus su tokiomis pasaulinio garso grupėmis kaip „The Sex Pistols“, „The Clash“.
Laika (Laika – šuo)
Laika yra ,,penktosios kartos“ Akio Kaurismakio šuo. Visos penkios kartos vaidino Akio filmuose, o Laikos giminaitė šuo Tahti 2002 metais laimėjo auksinę šunų kino apdovanojimų palmės šakelę už vaidmenį Kaurismakio juostoje „Žmogus be praeities“.
Režisierius, prodiuseris, scenarijaus autorius: Aki Kaurismäki („Rūpinkis savo skara, Tatjana“ , „Aš pasisamdžiau žudiką“ , „Žmogus be praeities“ , „Plaukiantys debesys“)
Vaidina: André Wilms, Kati Outinen, Blondin Miguel, Jean-Pierre Darroussin, Elina Salo, Evelyne Didi, Roberto Piazza, Laika.
Oficialus lietuviškas puslapis: www.havras.lt
Treileris: http://www.youtube.com/watch?v=2TsizqzMF7w
Žinomas Rusijos viešųjų ryšių specialistas Antonas Vuima savo darbe naudoja tai, kas skamba bauginamai ir atgrasiai: juodąsias technologijas. Tačiau jis turi savitą požiūrį ir įrodinėja, kad „juoda” nebūtinai reiškia „blogai”.
Gyventojų susirinkimai su aistringais kalbėtojais, aiškinančiais, kad naujas statinys jų rajonui labai reikalingas. Žmonės, staiga apsinuodiję prekybos centre pirktais produktais. Pranešimas, kad bulvėse rasta radiacijos – gal jos iš Černobylio? Pilietis, paskelbiantis, kad bendrovė jam moka atlyginimą „juodais pinigais”.
Kas tai – tikros nesumeluotos situacijos? Galbūt. „Bet gali būti ir taip, kad tai – juodųjų viešųjų ryšių akcijos, – sako A.Vuima. – Beje, gana tipinės.”
„Aš išgarsėjau būtent juodųjų technologijų srityje, – neslepia A.Vuima. – Kai Rusijoje įvyksta kas nors susijusio su juodosiomis technologijomis, pasklinda kalbos, kad tai mano darbas.”
Sankt Peterburge gyvenantis juodųjų technologijų specialistas visiškai nepanašus į piktą genijų. Jis kalba greitai ir emocingai, daug gestikuliuodamas, kartais nusijuokdamas.
„Žmonės inerciškai mano, kad juodieji viešieji ryšiai – neabejotinas blogis. Bet iš tiesų juodosios technologijos yra kaip kastuvas, kuriuo, žinoma, galima užvožti per galvą. Bet galima ir labai naudingai kasti žemę”, – aiškina A.Vuima.
– Kuo juodieji viešieji ryšiai skiriasi nuo įprastų, klasikinių?
– Tiktai informacijos, kurią skleidžia, pavidalu ir tikslu. Juodosios technologijos skleidžia negatyvią informaciją, bloginančią objekto įvaizdį. O paprasti, baltieji viešieji ryšiai platina pozityvią informaciją, gerinančią politiko, įstaigos ar kokio nors produkto įvaizdį. Štai ir visas skirtumas.
– Taigi juodieji viešieji ryšiai užsiima antireklama. Ne itin švarus darbas, tiesa?
– Ne, kodėl? Kartais tai būtinybė. Sakykime, jūs gaminate labai gražius ir gerus automobilius. Bet štai kinai užverčia rinką lygiai tokiais pat gražiais automobiliais, tokio pat dizaino, tokiais pat greitais, tik perpus pigesniais. Ir prastesniais, bet pirkėjai to juk nežino. Kaip įrodysite, kad jūsų automobiliai tikrai geri, o jų – prasti? Užsakote kiniškų automobilių bandymus ir paaiškėja, kad kinų automobiliai absoliučiai nesaugūs, tik sėsk į tokią mašiną – ir praktiškai tu jau miręs! Jūs esate priversti paskleisti neigiamą informaciją, taigi panaudoti juodąsias technologijas. Blogai? Bet kitaip jūs žlugtumėte.
– Kaip atskirti, kad juodąsias technologijas valdo tikro profesionalo ranka?
– Profesionalūs juodieji ryšiai – tai, kai negatyvą labai sunku apčiuopti. Kai tu iš esmės trypi purve, bet visi mano, kad sodini sodą. Kova už sąžiningą konkurenciją. Kova už tiesą ir teisingumą. Kova už ekologiją. Kova už žmogaus teises. Kova už vartotojų teises. Kova už demokratiją. Štai pačios populiariausios maskuotės.
Argi ne geriau, norint uždaryti konkuruojančią gamyklą, pasitelkti žaliuosius, protestuojančius gyventojus ir įrodyti, kad ta gamykla kenkia sveikai aplinkai, o kovotojai su ja – tikri piliečiai?
– O politkoje? Koks figos lapelis gali pridengti tą, kuris pils šiukšles ant konkurento?
– Čia maskuotė – visuomenės teisė žinoti. Na, einate jūs į rinkimus. Žadate gerus, bet protingus dalykus, kurie neskamba labai efektingai, nežada stebuklo. O štai su jumis rungiasi konkurentas, kuris kalba: „Mokesčius aš išvis panaikinsiu, todėl netrukus visi būsime milijonieriai.” Ką jums daryti? Žinoma, bandyti įrodyti, kad jo pažadai – apgaulė. Bet kaip tai įrodyti? Reikia atkapstyti jo biografijoje faktų, kai jis pamelavo, netesėjo žodžio ir panašiai. Pagaliau, kad už jo stovi purvini pinigai, ir tai dažniausiai būna tiesa. O tai jau – juodosios technologijos.
– Kaip manote, ar skiriasi Rusijos ir Lietuvos juodųjų technologijų specifika?
– Ne, viešieji ryšiai yra universalūs. Prisiminkime, kaip juodosios technologijos buvo panaudotos Bilui Clintonui – na, tas skandalas su Monika Levinsky. Tai štai, tą patį galima suorganizuoti ir Rusijoje, ir Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad Rusijoje dorovinės vertybės ne taip skrupulingai vertinamos kaip JAV. Todėl ir rezultatas būtų menkesnis. O metodikos nesiskiria.
Ne kartą juodųjų technologijų specialistai iš Lietuvos dirbo Rusijoje. Jūsiškiai dirbo ir Ukrainoje, kai kada netgi bendrose komandose su rusais. Per Oranžinę revoliuciją tokios komandos dirbo ir vienai, ir kitai pusei. Žmonės, kurie pas jus užsiima juodosiomis technologijomis, važinėja ir į Baltarusiją, ir į Gruziją. Iš Rusijos tokie specialistai irgi važiuoja, beje, ir į Lietuvą.
– O daug pažįstate savo srities kolegų lietuvių?
– Keletą kartų buvome susitikę. Pastebėjau, kad Lietuvos juodųjų technologijų specialistai apskritai nemėgsta viešintis. Jie tokie… šiek tiek užsikonspiravę. Vienas žmogus, kuris iš Lietuvos atvyko į mano seminarą, apskritai buvo panašus į samdomą žudiką (juokiasi). Pasirodė, kad tai – juodųjų technologijų specialistas, turintis tarptautinių užsakymų. Jis man pasakė tik savo vardą ir dar sužinojau, kad į Rusiją jis pateko be vizos.
– Ar brangios juodųjų ryšių profesionalų paslaugos?
– Sumanymas gali kainuoti apie 10 000 eurų, o jo įvykdymas – nuo nulio iki begalybės, čia jau ribų nėra, tiksliau, jas diktuoja aplinkybės. Bet kartais ir su nuliniu biudžetu galima iš posto išversti šalies prezidentą. Viskas priklauso nuo idėjos. Jeigu idėja gera, galima išsisukti su minimalia suma, o nuveikti nerealių dalykų. Net namų šeimininkė, rimtai tuo užsiėmusi, gali atstatydinti Vyriausybės narį.
– Jūs rengiate seminarus, kuriuose, be kita ko, mokote, kaip gauti nemokamą reklamą žiniasklaidoje. Naudingas dalykas. Bet ar realus?
– Papasakosiu chrestomatinį atvejį. Reikėjo išreklamuoti vieną vokiečių firmą, gaminančią juvelyrinius dirbinius – labai brangius, kainuojančius ir po pusę milijono eurų. Sankt Peterburge ši firma nutarė atidaryti savo parduotuvę.
Mūsų planas buvo iš kelių sakinių: „Pasaulinė įžymybė, incognito atvykusi į Sankt Peterburgą stebėti baltųjų naktų, stovėjo ant tilto. Mostelėjo, ir nuo jo rankos į vandenį įkrito laikrodis. Jo jau ieškojo narai, bet kol kas nesurado. Tas (paminime firmos pavadinimą) laikrodis kainuoja 250 tūkstančių eurų. Jei reikės, narai jo ieškoti planuoja visą savaitę.” Pranešimą spaudai pasirašo Sankt Peterburgo nardytojų draugija.
Tą dieną, kai buvo išplatintas pranešimas, šia naujiena Rusijoje prasidėjo visos radijo ir televizijos žinių laidos. Rytojaus dieną apie tai pirmuose puslapiuose rašė didžiausi šalies dienraščiai. Žinia pasiekė Vokietiją, juvelyrinės firmos savininkas išdalijo daug interviu. Jis atvyko į Rusiją ir surengė spaudos konferenciją.
Žmonės pradėjo savarankiškai nardyti ir ieškoti laikrodžio. Mat buvo paskelbta, kad radusiojo laukia 10 tūkst. eurų apdovanojimas. Panardė, paieškojo, niekas nieko, žinoma, nerado. Bet spauda rašė: „Laikrodžio ieško vis nauji nardytojai.”
Pagaliau laikrodis buvo rastas. Jį iškėlė iš upės dugno profesionalūs narai (mes jiems paskui sumokėjome, bet nedaug, nes jiems tai buvo savireklama), stebint miniai žmonių ir filmuojant daugybei televizijos kamerų. Visiems buvo parodytas laikrodis, kurio kaina – 250 tūkst. eurų. Reali kaina buvo 10 kartų mažesnė, bet kam tai rūpi. Atvažiavo šarvuotas visureigis (nemokamai, nes reklamavosi firma, užsiimanti brangenybių apsauga). Išlipo keturi apsaugininkai. Ir laikrodis, įdėtas į specialų įdėklą, buvo išvežtas. O firma, prekiaujanti šiais laikrodžiais, gavo reklamos… na, net nežinau už kokią sumą.
– Gal galėtumėte paminėti savo juodųjų ryšių kampaniją, kuria pagrįstai didžiuojatės?
– Buvo tokia kampanija, naudinga Rusijos stačiatikių cerkvei. Juodosios technologijos, nukreiptos prieš Čarlzo Darvino teoriją. Viena moksleivė su tėvais padavė į teismą Švietimo ministeriją, kad mokykloje su Darvino teorija nedėstoma kita, bažnytinė žmogaus kilmės teorija. Tos moksleivės tėvo ir jos pačios nuomone, tai įžeidžia mergaitės religinius jausmus. Įvyko keletas teismo procesų, juos plačiai nušvietė ne tik Rusijos žiniasklaida, bet ir „New Yorks Times”, „Washington Post”, tarptautiniai TV kanalai. Po šio proceso buvo suabejota Darvino teorijos neklystamumu. To ir siekė cerkvė.
– O ar buvo projektų, dėl kurių jus ir šiandien graužtų sąžinė?
– Taip, buvo. Šiaip stengiuosi tokių užsakymų atsisakyti. Tokiais atvejais prarandi daugiau, nei išloši. Paskui užpuola ligos, nelaimės. Nelaikau to atsitiktinumu.
– Jums nebaisu gyventi Rusijoje? Turbūt turite nemažai priešų.
– Ne, jaučiuosi gana saugiai. Tikiuosi, manęs nenušaus (juokiasi). Nes dažniausiai nieko nedomina vykdytojas – domina tik užsakovas. O vykdytojas gali likti šešėlyje. Kai vykdau savo akcijas, labai sunku nustatyti, kad aš jose dalyvauju, kartais bejėgės net specialiosios tarnybos.
– Ar jūsų darbas nepavertė jūsų ciniku?
– Tarkim, kad į daugelį dalykų neišvengiamai žiūriu profesionalo žvilgsniu. Kai matau TV reportažą, nevalingai stebiu, kas ir kaip sumontuota. Dažnai matau, kas ir kaip surežisuota. „WikiLeaks” skandalas aiškiai surežisuotas. Ji skirtas neoficialiajai JAV propagandai – tarsi švelnios užuominos, kas bus, jei jūs pasisakysite prieš amerikiečių armiją ir panašiai. Tai yra spektaklis, kurio aktoriai labai įsijautę vaidina tiesos karius. Rykliai Egipte irgi kryptinga kampanija. Visiškai aiški akcija, kuri turėtų sumažinti turistų srautus. Visada reikia žiūrėti, kam tai naudinga.
– Kaip apsiginti žmogui, prieš kurį buvo panaudotos juodosios technologijos, ir ne pačiu etiškiausiu būdu?
– Apsiginti nuo juodųjų technologijų sunku. Paleisti negatyvią žinią daug lengviau, nei nusiprausti purvą. Pamenate istoriją apie rusų pianistą, pagautą Tailande, vaikų viešnamyje? Buvo rasti kažkokie vaizdo įrašai ir taip toliau. Tai galėjo būti ir juodieji ryšiai. Tai galima buvo ir inscenizuoti, pakišus atvestą berniuką, sudarant regimybę, kad pedofilijos faktas iš tiesų galėjo būti. Bet, žinoma, toks faktas galėjo būti ir realus.
Kaip atsišaudyti? O kad ir taip: imti viešai publikuoti savo ir „savo brolio dvynio” nuotraukas. Galima – apsinuoginusio, kompromituojamose situacijose. Štai, žiūrėkit, koks tas mano dvynys.
– Lietuvoje artėja savivaldos rinkimai. Kaip manote, ar per juos bus (o gal jau yra) pasitelktos juodosios technologijos?
– Tai priklauso nuo viešųjų ryšių specialistų, kurie aptarnauja politikus. Bet jei kuris nors jūsų politikas sumanys pasisamdyti specialistus iš Rusijos ir tai pateks į laikraščius, šios žinios paviešinimas bus pačios juodžiausios technologijos (juokiasi).
Dingusių žmonių šeimų paramos centras (toliau DŽŠPC) kartu su partneriais Vidaus reikalų ministerija (VRM), Policijos departamentu prie VRM, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA”, š.m. spalio 18 dieną kviečia visus neabejingus prekybos žmonėmis problemai, nukentėjusius nuo šio reiškinio, taip pat jų artimuosius, paminėti Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną.
2007 m. Europos Sąjunga spalio 18-ąją įteisino kaip kovos su prekyba žmonėmis dieną. Siekiant paminėti šią dieną DŽŠPC kartu su partneriais, dalyvaujant užsienio šalių ambasadoms, organizuoja tarptautinę konferenciją tema: „Prekyba žmonėmis ir žmogaus teisės”. Konferencijos tikslas yra kartu su valstybinėmis institucijomis ieškoti optimaliausių būdų, kad apsaugoti nepilnamečius nuo įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklą bei pažvelgti į prekybos žmonėmis problemą kaip žmogaus teisių pažeidimą.
Taip pat konferencijos dalyviai bei visi neabejingi prekybos žmonėmis problemai kviečiami spalio 18 dieną prisidėti prie Jungtinių Tautų iniciatyvos „Mėlynosios širdies kampanijos” ir šią dieną maloniai kviestume:
• Įkelti „Mėlynosios širdies” reklaminę juostą į savo organizacijų tinklalapius;
• Pakeisti šią dieną asmeninį socialinio tinklapio „facebook” profilį į „Mėlynąją širdį”
• Dėvėti šios dienos simbolį – „Mėlynąją širdį”, simbolizuojančią kiekvieno nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis skausmą ir širdgėlą.
Dienos simbolį, kuris simbolizuoja kiekvieno nukentėjusio skausmą ir širdgėlą galite rasti http://www.unodc.org/blueheart/en/join-us.html
Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės Departamento 2010 prekybos žmonėmis ataskaitos duomenimis, prekybos žmonėmis aukomis šiuo metu tapę apie 12,3 milijonų žmonių visame pasaulyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2005 – 2008 metais buvo minima 621 esama ir potenciali auka, nukentėjusi nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos, kurioms pagalbą suteikė nevyriausybinės organizacijos. Net 37 % nukentėjusių 14 – 18 metų merginos.