Search Results for: "žymūs lietuvos vyrai"

Žymūs Lietuvos aktoriai ilgą vasarą nusišautų iš nuobodulio

Žymūs Lietuvos aktoriai ilgą vasarą nusišautų iš nuobodulio

Vaiski saulė, besišypsantys įdegę veidai, sūrūs vandens purslai, šilti, liepų žiedais kvepiantys vakarai ir sukrauti lagaminai – taip galima apibūdinti daugelio išsvajotas atostogas. O ką vasaromis veikia „Domino“ teatro aktoriai, sužinojome uždavę tris klausimus:
1. Kas būtų, jei vasara tęstųsi amžinai?
2. Koks jūsų gražiausias vasaros prisiminimas?
3. Kaip dažniausiai atostogaujate?
Evaldas Jaras („Nuodėmių miestas“, „Šeimyninis įvykis“)
1. Gyvenimas ilgomis vasaros dienomis sulėtėja ir pailgėja. Šiltu metų laiku atsiskleidžia pietietiška lietuvių pusė, o šiltuose kraštuose žmonės geresni, atlaidesni, ne taip skuba, daugiau dėmesio skiria sau ir kitiems, tad, manau, kad amžiną vasarą žmonės būtų geresni. Žiemą gyvenimas niūrus ir koncentruotas: nuo taško A iki taško B, o vasarą pradedi vaikščioti koja už kojos, neskubi namo, atsisėdi ramiai išgerti kavos…
2. Papasakosiu ne patį gražiausią, bet įsimintiniausią vasaros nuotykį. Nuo vaikystės kone visus metus laukdavau atostogų prie jūros, įsivaizduodavau visas linksmybes. Būdamas paauglys prieš pat atostogas susilaužiau ranką, iki pusės buvau sugipsuotas ir apibintuotas. Puikiai prisimenu, kaip braidau palei krantą, o visi maudosi… Apmaudu buvo. Tada išmokau pamoką – nesidžiauk iš anksto, nes visko gali būti.
3. Atėjo laikas ne tik apie save galvoti, bet ir apie šeimą. Visas laisvas dienas stengiuosi atiduoti žmonai ir septynmetei dukrelei, kad ji pajustų tai, ką aš jausdavau vaikystėje. Nekvaršinam galvos dėl ypatingos atostogų programos, svarbu, kad vaikui būtų gerai: važiuojame prie jūros, važinėjame dviračiais, vaikštinėjame. Jei mieste karšta ir tvanku, laiką leidžiame prie vandens telkinių, jei karštis nevargina, stengiamės aplankyti užsienio miestus.
Larisa Kalpokaitė („Šeimyninis įvykis“)
1. Vienais metais vasara mėgavausi net penkis mėnesius – pasibaigus lietuviškai vasarai, lankiausi Anglijoje, po to – Meksikoje. Tačiau kiek gi žmogus gali atostogauti? Kokį mėnesį pailsėčiau, bet ilgai taip neištverčiau, dirbčiau: arba vaidinčiau, arba dainuočiau.
2. Iš atminties neišdyla saulėtoji kelionė į Egiptą. Anksčiau paniškai bijojau vandens, vos išsilaikydavau paviršiuje, net sapnuoti nesapnavau, kad pamatysiu pro šalį plaukiančias žuvis. O Egipte aš net du kartus panėriau į Raudonąją jūrą (5 metrų gylį)! Įspūdis neišdildomas. Viešbučio vakarėlyje iš laimės šokau, dainavau, susirinkusiems pasakojau apie asmeninį laimėjimą!
3. Vasaromis lankau Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje gyvenančius draugus. Esu įsimylėjusi Italiją, todėl šiemet irgi planuoju ten nuvykti. Daug laiko praleidžiu sodyboje ežeringame Molėtų krašte arba sode. Nors nesu daržų mėgėja, bet draugė aprūpino paprikų ir pomidorų ūgliukais, tad tenka apie juos su laistytuvu pasivaikščioti. Labai smagu atsisėsti terasoje su meilės romanu rankose, įsipilti šalto vyno ar martinio taurę, paklausyti paukščių trelių…
Sakalas Uždavinys („Striptizo ereliai“, „2 vyrai. 1 tiesa“, „Radijo ereliai“, „Šeimyninis įvykis“)
1. Mes tiek daug laiko praleidžiame nuotaikos ir oro pliurzoje, kad vasarai užsitęsus iš to gražumo ir šaunumo visiems stogai pavažiuotų, įvyktų demografinė katastrofa. Sau ir „Domino“ teatro žiūrovams linkiu taisyti žmogiškąjį orą, o nesibaigianti vasara yra už svajonės ribų. O jei taip būtų, nusišaučiau iš nuobodulio.
2. Giedra vasaros naktis, guliu ant lieptelio užvertęs galvą ir aiškiai matau ryškiai spindinčias žvaigždes. Nemedituoju atsigulęs, bet tas visomis prasmėmis vežantis vaizdelis lieka su manimi ilgai.
3. Stengiuosi ilsėtis nuošalioje, ramioje Baltijos jūros pakrantėje. Prie jūros darau tai, kas normaliam žmogui atrodytų beprotybė – tiesiog vaikštinėju. Šią vasarą ketinu perskaityti kelias pjeses anglų kalba, tad vaikščiodamas visada turiu apie ką galvoti.
Edita Užaitė („Radijo ereliai“)
1. Labai mėgstu dirbti, todėl net ir nesibaigiančią vasarą sugalvočiau veiklos. Teatre ir vasarą, ir žiemą būna tamsu ir šalta, todėl didelio skirtumo nepajusčiau, tik dažniau bėgiočiau ir maudyčiausi, nes tai man suteikia energijos.
2. Visada sunku išskirti ką nors -iausia. Man smagiausia laiką leisti su mylimais žmonėmis, nesvarbu kur. Labai patiko praėjusių metų atostogos. Su šeima savaitę ilsėjomės Nidoje, daug gražių įspūdžių parsivežiau iš Kretos salos.
3. Dažniausiai atostogas leidžiu Lietuvoje, bet stengiuosi pabėgti nuo varginančio miesto triukšmo – ilsiuosi sode, kaime, labai patinka Nida. Kartais trumpam išvažiuoju į užsienį, bet daug labiau patinka lankytis svečiose šalyse gastrolių metu, susipažinti su vietiniais žmonėmis ir pamatyti tikrąjį šalies gyvenimą. Labai nemėgstu būti tipišku turistu, kuris mato tik šalies paviršių, lankosi pagrindinėje gatvėje ir fotografuoja viską iš eilės.

Netekome aktoriaus Antano Šurnos

Netekome aktoriaus Antano Šurnos

Š. m. gegužės 19 d., eidamas 75-uosius metus, mirė teatro ir kino aktorius Antanas Šurna. Žymus Lietuvos aktorius sukūrė daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų.

Pirmadienis Vilniuje: aidi šūviai

Pirmadienis Vilniuje: aidi šūviai, loja paršeliai, keičiamos skrydžių kryptys (foto)

Atvažiuoja juoda mašina, iš jos iššoka kaukėti vyrai, meta po kojomis rūkstantį prietaisą, čiumpa vieną iš minioje stovinčių fotografų, trenkia į žemę jo fotoaparatą, pasigirsta šūviai, privažiuoja kita mašina, iš jos paskubomis išpuola treninguoti jaunuoliai su iš pažiūros rimtesniais ginklais, krūva pinigų ir ant aplinkinių siundantys du paršelius, kurie taip garsiais žviegia, kad, rodosi, tuoj tuoj pradės loti…

Kalbėti visos kartos balsu reikia daug įžūlumo (interviu)

Kalbėti visos kartos balsu reikia daug įžūlumo (interviu)

Kai parašiau laišką Vilniaus universitete dėstančiam filosofui Kęstui Kirtikliui su siūlymu pasikalbėti apie „Kartą Y“, sulaukiau teigiamo atsakymo su šiokiu tokiu „bet“: „Jei norite pakalbėti su skeptiku, – prašom“. Kaipgi nenorėsi? Žinoma, dvejonių būta – ar tikrai įvadiniam žurnalo temos straipsniui tinka skeptiškas požiūris į ją. Pabandyti tikrai buvo verta ir galva linkčioti klausant teko mažiau nei paprastai…

Viešasis transportas: pradžių pradžia ir kiti įdomūs faktai

Viešasis transportas: pradžių pradžia ir kiti įdomūs faktai

„Automobilis – ne prabanga, o transporto priemonė“, ‒ teigė Ilfo ir Petrovo personažas dar tais laikais, kai nebuvo spūsčių, o paskyros senam žiguliukui tekdavo laukti metų metus.

Metalistų „Voivod“ kariuomenės palyda – grupė iš Alytaus „Porfiria“

Metalistų „Voivod“ kariuomenės palyda – grupė iš Alytaus „Porfiria“

Laikai, kai kiekviename Lietuvos mieste ir net miestelyje buvo sava metalistų subkultūros gvardija, nuėjo užmarštin. Ir daugelio to meto sunkiosios muzikos grupių vardai bei įrašai puošia nebent archyvus ar slepiasi senųjų gerbėjų atmintyje. Bet niekada nevėlu juos atgaivinti. Tą 2009 metais nusprendė padaryti ir mūsų thrash metalo legenda iš Alytaus „Porfiria“. Po 18 metų sugrįžusi tikrų dzūkų komanda jau spėjo sugroti nemažai koncertų, ruošiasi albumo įrašymui, o taip pat su dar dvejomis lietuvių grupėmis nusipelnė „apšildyti“ legendinius Kanados trešerius „Voivod“ jų vizito Vilniuje gegužės 17 d. metu. Ta proga pristatome „Porfiria“ istoriją.

„Porfiria“ susibūrė 1990 m. Kaip tik tuo metu, kai abejose Atlanto pusėse klestėjo thrash metalas. Todėl nenuostabu, kad būtent šio stiliaus muziką alytiškiai ir pradėjo groti. „Porfiria“ priešistorė susijusi su grupe „Tiltas“, kurioje prieš tai penkerius metus hard roką grojo vėliau sunkios kraujo ligos pavadinimą pasirinkę vaikinai. Pertrauką lėmė karinė tarnyba. Štai tas žymusis originalus ketvertas: bosistas/vokalistas Gintaras Liaukevičius (Gauras), gitaristas Arūnas Pauža (Paužas), būgnininkas Vladas Matulevičius (Suomis) ir vokalistas Kęstutis Margelevičius (Peisas). Galima sakyti, kad iki Marijos žemės ilgai keliavęs šis metalo stilius (dar 1981 m. pradėtas legendinės grupės „Metallica“), atrado tinkamus pasekėjus ir Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate 1991-aisiais įvykęs koncertas neoficialiai laikomas thrasho „krikšto“ Lietuvoje data. Ši komanda ilgą laiką neturėjo sau lygių Vilniaus ir kitų miestų sunkiosios muzikos scenoje. Taigi lietuviška legenda sugrįžta!

Nors bičiulius išskyrė pats gyvenimas – verslas, vedybos, pasitraukimas į užsienį – „Porfiria“ vis dar maištauja prieš pop kultūrą. Vienas likęs grupės muzikos ir tekstų kūrėjas Paužas nostalgiškai prisimena buvusį tandemą su Gauru. Dabar su juo, „užstrigusiu“ pop muzikos kalvėje JAV, bendrauja Skype erdvėje, iš kur Gauras juokaudamas „prašo parsivežti“. Ir nors dabar yra galimybė įsigyti gerus instrumentus ir aparatūrą, svarbiausias „Porfiria“ narių kredo – šalin „negyvą“ muziką!

„Porfiria“ senbuvis Paužas neslepia, kad šiandien turėti grupę yra gana brangus malonumas. Per brangus jaunimui, ypač jei jie nedirba ir neturi pakankamai pajamų. Jaunystėje kurį laiką gelbsti entuziazmas, bet ilgainiui vis tiek atsimuši į finansų sieną. Patys „porfirininkai“ dabar labiau rūpinasi ne įvaizdžiu, o grojimo technika ir profesionaliu požiūriu į muziką. Jie turi savo repeticijų studiją, su specialia garsą sugeriančia medžiaga išmuštomis sienomis ir gera aparatūra. Ją įsirengė Suomio šeimos įmonėje. Yra paruošę maždaug valandos trukmės programą, joje be dainų yra ir instrumentinė kompozicija.

Senaisiais laikais, kai alternatyvi muzika sunkiai skynėsi kelią Lietuvoje ir net albumo išleidimas neretai būdavo prabanga, „Porfiria“ išleido tik demo „Porfiria“ (1991). Tačiau šios grupės įtaka Lietuvos metalo muzikos vystymuisi yra neįkainojama. Ne veltui 2009 m. gruodžio 19 d. po ilgos pertraukos ir pusiau pasikeitusia sudėtimi sugrįžę ir koncertą gimtajame mieste surengę alytiškiai sutraukė nemažą būrį gerbėjų. Sena meilė mėgstamai muzikai iš naujo uždegė „Porfiria“ narių entuziazmą ir jie jau galvoja apie pilnaverčio albumo įrašą. Greitai parengtas pilnas repertuaras ir kaip iš gausybės rago pasipylę koncertai galėtų sukelti ilgus metus gyvuojančių ir neišsiskirsčiusių grupių pavydą. Tačiau „Porfiria“ nariai liko paprasti ir neišdidūs, šlovė jiems nėra pirmaeilis dalykas. Galbūt dėl to per daug neafišuoja nei savo pomėgio metalo muzikai, nei buvusio solidaus grupės statuso.

2010 m. balandį „Thrashing Balls“ koncerte „Porfiria“ grojo su viena pirmųjų dabartinio „Mayhem“ vokalisto Attila Gábor Csihar grupių, „Korog“. Gegužę jie užkopė ant Tauro kalno Vilniuje, kur su kitomis „Brutal Madness Fest“ grupėmis drebino sostinę. Birželį grupė pasirodė pagrindinėje scenoje koncerte gimtojo Alytaus gimtadienio proga. Rugpjūtį „Porfiria“ dalyvavo labdaros koncerte „Mūsų Šigeliui“ Druskininkuose ir kartu su jungtinėmis roko pajėgomis surinkta suma prisidėjo prie „Suwalki Blues“ (Lenkija) festivalio dienomis svečioje šalyje nukentėjusio Andriaus Šigelio gydymo. Lapkritį grupė Kaune drauge su „Ossastorium“ ir kitais šėlo „Autumn Devastation“ festivalyje. Gruodį Alytuje, sutinkant 2011-uosius, sugrota kartu su lietuvaičiais „Lucifer“ ir „Infectic“. Pastarąją komandą subūrė vieno iš „Porfiria“ įkūrėjų – Gauro, Lietuvoje likęs sūnus Karolis (Koma). O dabartinėje „Porfiria“ sudėtyje, be dviejų likusių senbuvių, groja du jaunikaičiai – vokalistas / gitaristas Antanas Čebinskas iš grupės „Helluary“ ir bosistas Paulius Musteikis, grojęs grupėje „Extreme“.

Dabar „Porfiria“ muzikantai gali džiaugtis proga nepraėjus nė dvejiems metams po sugrįžimo dalintis scena su taip pat ilgus metus thrash metalą grojančiais kanadiečiais „Voivod“. Bet ir šią progą vyrai vertina santūriai. Kaip ir priklauso patyrusiems ir subrendusiems muzikantams.

Nepaprastos Norvydo „Geltonojo lagaminėlio“ Birulio istorijos (Interviu)

Nepaprastos Norvydo „Geltonojo lagaminėlio“ Birulio istorijos (Interviu)

Vargu ar atsiras nors vienas roko, metalo, kitos alternatyviosios muzikos koncertų gerbėjas, kuris nebūtų matęs ypatingo žmogaus, atpažįstamo ne tik pagal įspūdingą barzdą, bet ir pagal visada su savimi nešiojamą geltoną lagaminėlį. Šis žmogus – bene žymiausias šalyje apšvietėjas, savo akimis matęs Lietuvos roko istoriją, joje dalyvavęs, prisilietęs ir prie pasaulinio roko istorijos. Jis – ir nepaprastų, šmaikščių istorijų meistras, sutikęs atsakyti į keletą klausimų.