Search Results for: "Andrius Kupčinskas"
Populiariausio Kaune dviračių tako Laisvės alėjoje gali nebelikti. Į valdžią atėję socialdemokratai nutarė: dviračiai – pavojingi tarsi sportiniai motociklai.
Kam užkliuvo?
„Laisvės alėja yra pėsčiųjų zona, kurioje dviratininkai dabar jaučiasi šeimininkai. Siekiame, kad alėjoje jie jaustųsi kaip svečiai“, – pareiškė vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, paklau
stas, ar tikrai pagrindinėje miesto arterijoje dviratininkai bus nepageidaujami.
Socialdemokratų deleguotas vicemeras teisinosi, kad kol kas dviračių tako niekas esą nenaikina, tik vyksta diskusija. K. Kriščiūnas nebuvo linkęs pripažinti, kad tai jo idėja.
„Administracijos darbuotojai iškėlė klausimą, ar tikslinga laikyti dviračių taką, nes kyla įvairių nemalonumų ir incidentų. Gal būtų verta dviratininkus nukreipti Karaliaus Mindaugo prospektu, įrengiant privažiavimo prie Laisvės alėjos takus A. Mickevičiaus ir Maironio gatvėse“, – aiškino mero pavaduotojas.
Pasiteiravus, kiek ir kokių incidentų Laisvės alėjoje pastaruoju metu kilo dėl dviratininkų kaltės, K. Kriščiūnas nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
„Statistikos nežinau, bet visi kalba, kad matė ar girdėjo, kaip dviratininkas atsitrenkė ar ant ko nors užvažiavo. Apsimesti, kad nėra problemos, negalima“, – tikino socialdemokratas.
Priminus, kad dviračiai kaip susisiekimo ir laisvalaikio priemonė populiarėja tiek Europoje, tiek Kaune, K. Kriščiūnas puolė išsisukinėti: „Miesto gatvėse dviratininkams nesaugu. Dviračių takams prižiūrėti, krūmams išgenėti lėšų nebuvo skirta“.
Akibrokštas iš savų
Neoficialiai kalbama, kad dviratininkus išmesti iš Laisvės alėjos pasišovę ir kai kurie miesto tarybos nariai konservatoriai, nors jų lyderis Andrius Kupčinskas buvo šio dviračių tako iniciatorius.
„Pamenu, jaučiausi kaip dinozauras ant dviračio, kai siūliau paženklinti tą taką, nes valdantiesiems tuomet rūpėjo tik nerūkymo zona Laisvės alėjoje“, – dešimtmečio senumo įvykius prisiminė A. Kupčinskas.
Jis neabejoja, kad per tą laiką dviračių takas tikrai pasiteisino, nes Kaune dviračiai vis labiau populiarėja – kilo judėjimas „Kritinė masė“, pradėti organizuoti dviračių maratonai. Pats mėgstantis sėsti ant dviračio, buvęs Kauno meras įsitikinęs, kad dviratininkams būtų dar patogiau, jeigu dviračių takas sujungtų Laisvės alėją ir Ąžuolyną.
„Kol nebuvo dviračių tako, dviratininkai nardė po Laisvės alėją skersai išilgai. Dabar ir dviratininkai kultūringesni tapo, ir pėstieji tolerantiškesni“, – pastebėjo A. Kupčinskas.
Pasak jo, užmojai naikinti tokį taką yra nesuprantami, nes dviratis yra bevariklė transporto priemonė, todėl jais važinėjantiems kauniečiams turėtų būti išskirta zona pėsčiųjų alėjoje. „Galbūt tai politinis kerštas, bet juk ne man to dviračių tako reikėjo“, – stebėjosi buvęs Kauno meras.
Važinės be tako
Kol kas neaišku, ar socialdemokratų užmojis panaikinti dviračių taką Laisvės alėjoje sulauks pritarimo taryboje, nes ir valdančiųjų nuomonės išsiskyrė.
„Norint panaikinti, reikia pasiūlyti alternatyvą. O kol nėra ko siūlyti, nereikia karščiuotis ir skubėti“, – įsitikinęs Kauno meras Rimantas Mikaitis. Jis prisipažino pirmiausia norįs iš idėjos iniciatorių išgirsti, kaip jie siūlys judėti žmonėms, kurie įpratę važinėti dviračių takais.
„Dabar reikėtų pagalvoti, kaip ryškiau pažymėti dviračių taką, kad pėstieji į tai atkreiptų dėmesį ir apsidairytų kirsdami dviratininkų zoną“, – savo nuomonę dėstė R. Mikaitis.
„Turime statistinius duomenis, kad šis dviračių takas yra populiariausias Kaune. Jeigu iškeltume dviračių taką iš Laisvės alėjos, eitume prieš miesto gyvenimo srovę“ – tokiai idėjai kategoriškai nepritaria vicemeras Povilas Mačiulis.
Jis neabejoja, kad dviratininkai gerokai pagyvina Laisvės alėją, ir yra už dviračių tako platinimą, nes pagal reikalavimus dviejų krypčių takas turėtų būti apie 2,5–3 m pločio.
Vicemeras pripažįsta, kad kartais kyla problemų tiek dėl neapdairių pėsčiųjų, tiek dėl chuliganiškai besielgiančių dviratininkų. „Draudimais problemos neišspręsi, nes, panaikinus dviračių taką, dviratininkai vis tiek važinės Laisvės alėja“, – pastebėjo P. Mačiulis.
Jo manymu, reikėtų keliomis ryškiomis spalvomis pažymėti dviratininkams skirtą zoną, o pavojingiausiose vietose pastatyti įspėjamuosius ženklus. P. Mačiulis užsiminė, kad tereikia rasti laikiną sprendimo būdą, nes Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte numatyta kita zona dviratininkams.
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Rotušėje miesto meras Andrius Kupčinskas pasveikino aktorius, režisierius ir įteikė apdovanojimus – tradicines „Fortūnos“ statulėles (autorius skulptorius Stasys Žirgulis) ir „Fortūnos“ diplomus.
„Ryanair” bazė ir toliau lieka Kaune, nepaisant to, kad ši pigių skrydžių aviakompanija perkelia Milano ir Barselonos kryptis iš Kauno oro uosto į Vilniaus oro uostą, o taip pat skraidys į Londoną, Dubliną ir Romą.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad „Ryanair” bazė ir toliau liks Kaune. „Akivaizdu, kad šis „Ryanair” žingsnis yra siekis nukonkuruoti Vilniaus oro uoste pradėjusią dirbti „Wizzair” kompaniją. „Ryanair” yra įsipareigojusi šiemet per Kauno oro uostą perskraidinti vieną milijoną keleivių.
Be to, pernai lapkritį Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programos dalinio finansavimo programos sąmatą. Iš jos 1,5 mln. litų bus skirtos įvairioms priemonėms, kuriomis siekiama į miestą pritraukti daugiau turistų per Kauno oro uostą”, – pažymėjo meras A. Kupčinskas.
Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas taip pat teigė, kad „Ryanair” nekeičia savo planų dėl Kauno oro uosto. „Ryanair” planuoja Kauno oro uoste statyti antrąjį lėktuvų angarą, priimti daugiau inžinierių. Dėl šių planų jau kalbėtasi ir su Ūkio ministerija, planuojama gauti finansinės paramos specialistų, kurie dirbs angare, apmokymams”, – sakė A. Šliupas.
Anot jo, šių dviejų krypčių netekimą visiškai kompensuos kryptys į Alikantę (Ispanija) ir Graikijos Rodo ir Koso salas. Be to, Kauno oro uosto planuose yra ir skrydžiai Rytų kryptimi.
Antradienį Kauno miesto savivaldybėje Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas pasirašė ketinimų protokolą bendradarbiavimo elektroninio bilieto srityje.
Kauno ir Druskininkų elektroninio bilieto kortelėmis bus galima naudotis abiejuose miestuose. Ateityje šių miestų elektroniniais bilietais taps įmanoma atsiskaityti ne tik už transporto paslaugas.
„Šiandien tikrai reikšminga diena: elektroninio bilieto srityje išeiname už Kauno miestų ribų, prie projekto prisijungia ir Druskininkų miestas. Kauniečiams šis susitarimas leis sudaryti išskirtines galimybes keliaujant į šį Lietuvos sveikatingumo kurortą“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Druskininkai ir Kaunas – pirmieji miestai, įdiegę bendrą e. bilietą, tačiau tikiu, kad ateityje prie mūsų prisijungs ir daugiau Lietuvos miestų“, – teigė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas
Prie Savivaldybės pastato laukė Kaune ir Druskininkuose visuomeninius maršrutus aptarnaujantys „Kauno autobusų“ ir „Kautros“ autobusai, kuriuose abu merai įsitikino – abiejų miestų bilietais galima atsiskaityti tiek Kauno, tiek Druskininkų visuomeniniame transporte.
a.Kupčinskas ir R. Malinauskas taip pat įsitikino, kad e. bilietais galima susimokėti už automobilio statymą Kaune.
Bendrovės „Kautra“, kuri įdiegė elektroninį bilietą Druskininkuose, generalinis direktorius Linas Skardžiukas pažymėjo, kad Druskininkai tapo ketvirtuoju šalies miestu, turinčiu e. bilietą.
„Be to, Druskininkai tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame viešojo transporto elektroninis bilietas tapo ir moksleivio pažymėjimu“, – sakė L. Skardžiukas.
A. Kupčinskas teigė, kad ir Kaune e. bilietą bus siekiama sujungti su moksleivio pažymėjimu.
„Šis sprendimas ne tik padidina moksleivių saugumą, bet yra ir labai patogus. Jau šiais metais ši sistema bus diegiama Kauno Tado Ivanausko vidurinėje mokykloje. Šio bilieto galimybės labai plačios – tai ir knygų išdavimas bibliotekose, vaikų maitinimas mokyklose“, – sakė Kauno miesto meras .
Žurnalistams buvo pristatytas naujas Kauno viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės dizainas – „Kauno miesto kortelė“. Ji pakeis senojo pavyzdžio elektroninio bilieto korteles („e. bilietas“). Naujojo pavyzdžio kortelės prekyboje pasirodys artimiausiu metu, tačiau galios ir senojo pavyzdžio e. bilietai, kurie atliks tas pačias funkcijas.
Pagrindinė dizaino pakeitimo idėja – pratinti gyventojus, kad ateityje „Kauno miesto kortele“ bus galima susimokėti ne tik už važiavimą viešuoju transportu, bet ir atsiskaityti už kitas paslaugas – automobilių parkavimą, apsilankymą muziejuose, bibliotekose ir kitur.
„Šiuo metu Kauno mieste jau yra aktyvuota daugiau nei 90 tūkst. kortelių, per mėnesį parduodama beveik 50 tūkst. mėnesinių transportų bilietų. Integracija vyksta ir toliau, nes šios kortelės galimybės praktiškai neribotos. Per internetinį portalą su šia kortele miestiečiai galės įsigyti paslaugas Druskininkų mieste ir nuvykę ten, jomis naudotis“ – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ragina visus kauniečius 2011-uosius pradėti visuotine ir savanoriška sniego valymo talka. Į talką visi kviečiami pirmąją Naujųjų metų darbo dieną – sausio 3 d. nuo 16 val.
Pirmadienį Kauno Rotušėje Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pagerbė miesto moksleivius, kurie praėjusiais mokslo metais menų ir sporto srityse pelnė apdovanojimus.
Ketvirtadienį restorane „Medžiotojų užeiga” buvo pristatyti šių metų svarbiausi Kalėdų renginiai Kauno mieste. Apie Kauno miesto kalėdinių renginių ciklą, miesto puošimą, senųjų tradicijų gaivinimą, Rotušės aikštės ir senamiesčio puošimą, naujų tradicijų kūrimą kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė, Rotušės aikštės draugijos atstovai, Senamiesčio bendruomenės atstovai, administracijos darbuotojai, studentijos atstovai.
Kino teatro „Romuva” valdyba, suprasdama šio unikalaus Kaunui kultūros židinio vertę ir svarbą, ir siekdama geriausio, į tolimą perspektyvą orientuoto, visuomenės lūkesčius atitinkančio nekomercinio kino meno centro modelio, kviečia kurti „Romuvą” kartu.
„Tarpukario laikus menantis kino teatras pačiame miesto centre per daug metų tapo neatsiejamu miesto simboliu, daugelio kauniečių sentimentų bei istorinių tradicijų objektu. Tinkamai koordinuojant nekomercinio kino teatro, įvairių menų veiklą, jis ir toliau trauktų miestiečius ir miesto svečius, lavintų jų skonį, galėtų tapti kultūriniu centru”, – sakė meras A. Kupčinskas.
Kokius filmus norite žiūrėti „Romuvoje”? Kaip išjudinti kultūrinį gyvenimą Kauno Laisvės alėjoje? Kokį įsivaizduojate šiuolaikinį nekomercinio kino ir video meno centrą? Kas dar be kino galėtų darniai sugyventi unikaliame 1940-ųjų „Romuvos” pastate ir stiprintų Kauno savastį?
Kino teatro „Romuva” valdyba kviečia visuomenę į intelektinę talką, siūlant paskutiniojo tarpukario Lietuvos kino teatro atgaivinimo ir ateities vizijos idėjas.
Siūlykite „Romuvos” viziją (koncepcija, veiklos sritys, sandara), „Romuvos” modelį (funkcinį, finansinį, valdymo), teikite konkrečius pasiūlymus „Romuvai” dėl galimo bendradarbiavimo ar investicijų.
„Romuva” kviečia į intelektinę talką visus, kuriems rūpi kinas, kultūra ir Kauno savastis.
Jūsų pasiūlymų lauksime iki lapkričio 25 dienos paštu („Romuva”, Laisvės al.54, LT-44246, Kaunas) arba elektroniniu paštu ([email protected]). Papildoma informacija: Ilona Jurkonytė [email protected] arba telefonu +370 636 98906. Išvados apie pasiūlymų teikimo rezultatus bus paskelbtos gruodžio 10 d.
Dėl „Romuvos” kino teatro išsaugojimo kovojama dar nuo 2007 m., kuomet pirmojo Tarptautinio Kauno kino festivalio metu surengtoje viešoje diskusijoje „Nekomercinis kinas ir viešosios erdvės Kaune – iššūkiai ir galimybės” Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad kinas Laisvės alėjoje išliks.
Vėliau buvo renkami parašai už kino teatro išlikimą, teikiamos peticijos Kauno miesto savivaldybei, rengiamos „Žmonių kavingais veidais” akcijos greta kino teatro.
2009-ųjų pavasarį pradėjusi veikti visuomeninė UAB kino teatro „Romuva” valdyba ėmėsi ryžtingų žingsnių, siekdama išsaugoti unikalų kino teatrą ir sugražinti jį į kultūrinę Kauno apyvartą.
Šių metų rugsėjo 1-ąją pavykus nutraukti nusikalstamai nepalankią nuomos sutartį, UAB kino teatras „Romuva” nuo spalio pradžios, kai nuomininkas išsikraustė, tapo nepriklausomas ir nutarė atgaivinti veiklą bei sukurti kokybiškai naują kultūrinį branduolį Kaune.
Kauno miesto savivaldybės taryba spalio 15 dieną nutarė visuomenės reikmėms paimti Laisvės alėjoje esančio kino teatro „Romuva” pastatą.
Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 79784 paprastosios vardinės 5 litų nominalios vertės akcijos arba 81,77 proc.
PASIŪLYMŲ TEIKIMO FORMA
1. Informacija apie pasiūlymo teikėją:
1.1. Vardas, pavardė (Gali būti ir keletas vieno pasiūlymo teikėjų).
1.2. Amžius.
1.3. Išsilavinimas.
1.4. Kontaktinė informacija.
1.5. Atstovaujama institucija (Pažymėkite, prašau, jei esate institucijos atstovas (-ė)).
2. Pasiūlymas:
2.1. Pavadinimas.
2.2. Veikla:
2.2.1. Pagrindinės „Romuvos” funcijos apibrėžimas.
2.2.2. „Romuvos” veiklos modelio apibūdinimas.
2.2.3. Tikslinės auditorijos apibūdinimas.
2.3. Finansavimas:
2.3.1. Galimi finansavimo šaltiniai.
2.3.2. Metinio veiklos bei pastato išlaikymo biudžeto apmatai.
Antradienį prie Kauno miesto savivaldybės pristatytas Čekijoje pagamintas ekologiškas gamtinėmis dujomis varomas miesto tipo autobusas „Tedom C12 G”, kuris 3-iuoju maršrutu nuo spalio 27-osios septynias dienas kursuos miesto gatvėse.
Miesto meras Andrius Kupčinskas kartu su kitais Savivaldybės atstovais apžiūrėjo autobusą, išklausė gamyklos atstovo informaciją apie autobuso privalumus.
„Dabar įvairiose šalyse gaminamų autobusų modifikacija panaši, todėl perkant pirmiausiai atsižvelgiame į kainą”, – pažymėjo meras.
Šių autobusų varikliai pritaikyti dujoms. Ekologiški ir ekonomiškesni autobusai 100 km sunaudoja apie 59 kub. m dujų. Autobuso ilgis 12 m, jame telpa 100 keleivių, autobusas pritaikytas ir neįgaliesiems.
Karkasas yra nerūdijančio plieno. Gamykla šiam autobusui suteikia 12 metų garantiją. Tokie autobusai jau važinėja Čekijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Autobuso kaina – 800 tūkst. litų be PVM, kuris yra 12 proc.
Viešajam transportui skirtas autobusas pasižymi ekologiškumu ir ekonomiškumu. „Tedom” autobusas atitinka EEV ir „EURO 5” reikalavimus: jis yra daug ekologiškesnis nei šiuo metu Lietuvos miestuose važinėjantys autobusai, kurių dauguma atitinka daug žemesnius EURO3 standartus.
„Kauniečiai turės galimybę pamatyti ir pajausti, kaip artimiausioje ateityje atrodys pažangaus miesto autobusai: jie važinės tyliau, neterš oro, degalams naudos vietines žaliavas, bus patogūs įlipti visiems keleiviams, nes jie žemagrindžiai”, – sakė autobusų „Tedom” atstovo Lietuvoje, UAB „Autoidėja” direktorius Laimonas Dapšys.
Modernųjį autobusą jau išbandė Vilniaus ir Klaipėdos keleiviai. Artimiausiu metu jį išbandys ir kitų Lietuvos miestų gyventojai ir viešojo transporto bendrovės.
„Tedom” – Čekijos autobusų gamybos įmonė, įsikūrusi netoli Brno esančiame Trebič mieste. Šio gamintojo specializacija ir stiprioji pusė – gamtinėms dujoms pritaikyti varikliai. „Tedom” varikliai sukurti panaudojus ilgametę kogeneracinių elektrinių, naudojančių gamtines dujas ir biodujas gamybos ir eksploatavimo patirtį.
Kaip ir kiti „Tedom” gaminami varikliai, šio autobuso variklis gali naudoti ir gamtines dujas ir iki gamtinių dujų kokybės išvalytas biodujas.
Prie Lampėdžių karjero dirba statybininkai – įpusėjo Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimo darbai.
Penktadienio popietę meras Andrius Kupčinskas, administracijos direktorė Edita Gudišauskienė, Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius ir kiti specialistai lankėsi kempingo statyboje ir domėjosi darbų eiga, aptarė ją su statybininkais.
„Įsitikinome, kad būsimojo kempingo teritorijoje darbai vyksta pagal numatytą grafiką. Tikiuosi, kad darbai bus baigti laiku, o turistai pamėgs naująjį kempingą“, – sakė meras A. Kupčinskas.
Statybininkai Savivaldybės atstovams parodė, kur bus persirengimo kambariai, dušai, medicinos punktas, kavinukė, kur tiesiami dviračių takai, kur bus automobilių stovėjimo aikštelės, vietas, kur atvykę turistai galės pasistatyti palapines ir apsigyventi.
Be elektros negali veikti jokia aptarnavimo įranga, šiuo metu projektuojama statomo kempingo elektros linija. Užbaigus projektavimo darbus, bus skelbiamas konkursas
rangovui parinkti.
„Planuojamos investicijos į Kauno regiono kempingo su paplūdimiu statybą siekia beveik 2,5 mln. litų. Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarys 0,5 mln. litų, iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti 2,097 mln. litų“, – sakė administracijos direktorė E. Gudišauskienė.
Kempingas bus įrengtas Lampėdžių karjero šiaurės rytinėje pakrantėje. Aptvertoje teritorijoje suprojektuotos aikštelės palapinėms statyti. Šių aikštelių danga bus natūrali veja. Prie įvažiavimo į kempingo teritoriją numatytas pastatas, kuriame numatoma įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, lankytojų registravimo, daiktų saugojimo patalpa, reikiamo inventoriaus nuoma, apsauga ir užkardos valdymas. Paplūdimys skirtas 1000 – 1100 poilsiautojų, jis bus suskirstytas į atskiras zonas: poilsio, maudymosi ir sporto.
Lampėdžių karjero seklusis pakrantės ruožas yra staigiai gilėjantis, todėl numatyta sumažinti paplūdimio maudymosi ir poilsio zonos nuolydį, suformuoti vieningą šlaitą, kuris atskirs paplūdimį nuo sporto zonos. Taip pat bus įrengta atskira vieta vaikų maudynėms, atžymėta plūdurais ir atribota tinklu. Jos gylis bus 0,7-1,2 metro ribose.
Karjero šlaite suprojektuoti laiptai ir pandusai žmonėms su negalia. Veiks gelbėjimo postas ir medicinos punktas. Greta vakarinio aplinkkelio suprojektuota 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat bus nutiesti ir pėsčiųjų takai, kurių pusė pločio bus skirta dviratininkams. Dviračių takai bus išskirti kitos spalvos betoninėmis plytelėmis ir ženklinimu. Ženklinimas numatytas ant vertikalių stovų ir ant grindinio.
Kempingo teritorijoje gyventojai ir miesto svečiai galės pramogauti keliose sporto – lauko teniso, krepšinio – ir žaidimų aikštelėse. Numatyta galimybė naudotis valčių ir vandens dviračių prieplauka, dviračių parkavimo stovais. Patogiuose lankytojams kempingo vietose veikiančiuose geriamo vandens fontanėliuose bus galima numalšinti troškulį. Tamsiuoju paros metu visa kempingo teritorija bus apšviečiama.
Kempingas su paplūdimiu turėtų pradėti veikti antroje 2011 metų pusėje. Darbus atlieka bendrovė „Struktūra”, laimėjusi viešąjį konkursą.