Search Results for: "Artūras Zuokas"
Socialinės žiniasklaidos indekso tyrimas jau antrą kartą įvertina, kaip Lietuvoje yra naudojama naujoji komunikacija. Tyrimas atskleidė, kad savo veiklos kategorijoje aktyviausi socialinės žiniasklaidos dalyviai Lietuvoje yra mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, bankas „Swedbank“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Žinia, kuri jau daugiau nei mėnesį sklandė tarp menų fabriko „Loftas“ gerbėjų, šiandien pasitvirtino. Viktoras Diawara ir jo komanda organizuoja pirmąjį tokio pobūdžio didmiesčio festivalį.
Birželio 22-24 dienomis Vilniaus Naujamiestyje esančioje „Lofto“ teritorijoje įvyks grandiozinis „Loftas Fest’12“, kuriame ant trijų scenų pasirodys ir Lietuvos, ir užsienio atlikėjai. Pastarųjų bus net daugiau nei visiems jau gerai pažįstamų lietuvių muzikantų.
„Tai bus festivalis ir po atviru dangumi, ir viduje, miesto centre per Jonines“, – trumpai pirminę festivalio idėją pristato Viktoras Vee Diawara.
Kaip ir priklauso pasaulio didmiesčiuose vykstantiems muzikos festivaliams, taip pat ir į šį žmonės kviečiami atvykti dviračiu ar viešiuoju transportu. Teritorijoje veiks nemokamas belaidis internetas bei džiugins dar daugelis kitų nuo miesto neatsiejamų dalykų.
„Vilnius linksmas, gyvas ir energingas miestas, todėl tikrai sveikinu naują festivalį „Loftas Fest“. Džiaugiuosi, kad šalia Joninių naktį įprastų tradicijų kepti šašlykus ir vartoti alų atsiras ir kitos laisvalaikio formos“, – specialiame vaizdo klipe festivaliui teigia renginio globėjas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Festivalio idėjos sumanytojas ir pagrindinis organizatorius V. Diawara į pirmąjį muzikos festivalį mieste pasikvietė daugybę muzikantų iš užsienio. Tarp jau patvirtintų vardų yra niujorkiečių grupė „Hercules and Love Affair“, po pirmojo singlo „Blind“ 2008 m. sulaukę itin palankių kritikų įvertinimų. Jie Lietuvoje pirmą kartą atliks atnaujintą ir, kaip patys sako, galingiausią programą savo istorijoje.
Taip pat per Jonines į festivalį atvyksta švedų hip hopo meistrai „Looptroop Rockers“, sparčiai populiarėjanti indie grupė iš Didžiosios Britanijos „Dirty Goods“, islandai „Low Roar“, elektronikos ir džiazo vunderkindai iš Italijos – „Gabin“ bei dar apie 30 atlikėjų.
„Šio festivalio šūkis – „open ear“ (liet. k. – „atvira ausis“). Tad ir programa subalansuota visiem skoniam – ir dubstep muzikos gerbėjam, ir hip hopo, ir jungle, ir roko, ir subtilesnio žanro mėgėjam – džiazo bei soulo“, – toliau festivalio idėją pristato V. Diawara.
„Loftas Fest’12“ programoje taip pat palikta vietos ir tuo metu įsibėgėsiančiam Europos futbolo čempionatui, ir meno instaliacijoms, ir kinui, ir įvairiausiem break dance, bmx dviračių konkursams, ir pan.
Jei kada pavydėjai, kad kiti pasaulio didmiesčiai gyvi ir nesustabdomi, tai dabar atėjo laikas pavydėti sau – „Loftas Fest’12“ laukia visų muzikos ir naujų miesto patirčių ieškotojų savo festivalyje per Jonines.
Po būsimą festivalio teritoriją ekskursiją praveda pats Viktoras Diawara:
http://youtu.be/JpG00H3F3nU
2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre buvo įkurta „Fluxus ministerija“. Pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų ir nutraukęs savo veiklą persikėlė į Kauną.
Būtent šiame mieste, buvusiame Lituanicos fabrike, jau greitai duris atvers antroji „Fluxus ministerija“ – vieta, kur po vienu stogu susirinks kūrybingiausi kauniečiai. Su Karoliu Rakausku, būsimos „Fluxus ministerijos“ kancleriu, kalbamės apie tai, ką ten bus galima pamatyti ir nuveikti, kokie žmonės dirbs…
Kas įeina į „Fluxus ministerijos“ kanclerio pareigas?
Aš esu atsakingas už Kauno „Fluxus ministerijos“ menininkus, renginius, už tai, kad viskas vyktų laiku ir pagal planą, kad kiekvienas menininkas gautų laiką pasirodyti, kad menininkai nebūtų užsidarę savo studijose, kad „Fluxus ministerija“ būtų atvira ir įdomi miestiečiams.
Tvarka „Fluxus ministerijoje“.
Kiek organizacijų ar individualių kūrėjų sudarys Kauno „Fluxus ministerijoje“?
Šiandien turime apie 70 menininkų kolektyvų. Manau, kad dalis jų gali atkristi, o po „Fluxus ministerijos“ atidarymo atsiras dar susidomėjusių, todėl planuojame, kad galiausiai turėsime apie 80 menininkų kolektyvų. Vieną branduolį vidutiniškai sudaro 4 žmonės – muzikos grupės būna didesnės, o dizaineriai ar architektai dažnai dirba ir po vieną.
Kaip tu pats supranti „Fluxus ministeriją“?
Visų pirma, tai yra menų inkubatorius. Mes kuriamės sename apleistame pastate ir jį minimaliai sutvarkome – tai tikrai nebus rūmai, bet kadangi patalpas tvarkome ir įrengiame kartu su menininkais, kurie ten dirbs, erdvės tampa savos, įrengtos taip, kaip norisi jiems patiems. Kiekvienas menininkas yra įsipareigojęs per mėnesį surengti du viešus renginius: fotografas gali surengti paskaitą ar savo darbų parodą, kūrybines dirbtuves, muzikantai – koncertus. Visi menininkai patalpas „Fluxus ministerijoje“ gauna nemokamai, mainais į tai jie organizuoja visiems atvirus renginius. Savaime suprantama, kad tai patiems menininkams naudinga – juk ir patalpų „Fluxus ministerijoje“ jie prašo dėl to, kad būtų atviri ir matomi, kad gautų galimybę savo kūrybą pristatyti visuomenei. Vilniuje „Fluxus ministerija“ gyvavo pusantrų metų, per tą laiką surengta daugybė renginių. Tą patį žadame ir Kaunui: dalyvausime visuose miesto renginiuose: Kauno dienos, Kauno naktys, džiazai (festivalis „Kaunas Jazz“, – aut. past.) ir taip toliau.
„Fluxus ministerija“ iš Vilniaus kraustosi į Kauną. Kodėl buvo pasirinktas Kaunas?
Patys kauniečiai prašė „Fluxus ministerijos“ savo mieste – greičiausiai jie lankėsi Vilniaus pastate ir jiems tai labai patiko. O tai, kas bus toliau, priklausys nuo pačių miestiečių iniciatyvos. Po metų svarstysime, ar reiktų pratęsti ministerijos veiklą Kaune – gal patiems kauniečiams to nereikia? Jei susidomėjimas bus labai didelis, veiklą pratęsime dar metams. Daug įvairių niuansų paaiškės tik vykdant veiklą. Tikimės, kad ministerija veiks kuo ilgiau, bet kol kas galime tik tikėtis.
Kas tau paliko didžiausią įspūdį Vilniaus „Fluxus ministerijoje“?
Konkrečiai atsakyti negaliu. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko mastas – tiek daug skirtingų menininkų vienoje vietoje! Tai ir Jono Meko kinas, ir riedlentininkų parkas, ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija, ir įspūdingų Naujokaičio tapybos darbų paroda.
Kas vyksta buvusiose „Fluxus ministerijos“ patalpose Vilniuje?
Šiuo metu iš ten išsikrausto paskutiniai menininkai, ten dirba statybininkai, ruošiamasi įrengti biurų pastatą.
Kodėl Kaune buvo pasirinktas senojo batų fabriko Lituanica pastatas?
Pirma, jis yra patogioje vietoje – beveik pačiame miesto centre, prie Kauno pilies, pastatą mes gavome beveik už dyką. Antra, pastatas yra labai didelis, jame gali tilpti daug skirtingų kūrėjų, didelės cechų erdvės puikiai tinka renginiams organizuoti. Tuo Kauno „Fluxus ministerija“ skiriasi nuo Vilniaus – Kaune turime dideles erdves, o Vilniuje turėjome daug nedidelių kabinetų, todėl vilniečiai, norėję dalyvauti koncertuose ar kituose didelio masto renginiuose, įsikurdavo ant laiptų ar net laukdavo savo eilės lauke. Kaune koncertams skirtos erdvės – bene dešimt kartų didesnės.
Didžiosios batų fabriko cechų erdvės – kaip jos bus panaudojamos?
Pirmame aukšte bus pagrindinė salė su scena, kuri didžiulė – 1000 kv.m. Šalia bus įkurtas Fluxus baras, įspūdingai apšviesta scena su galinga garso sistema.
Antrame aukšte turime dvi sales po 500 kv.m., vienoje bus organizuojami teatro vaidinimai, kino filmų peržiūros, koncertai, kitoje – įvairios parodos.
Trečiame aukšte esančią cecho patalpą dalinsime į mažesnes erdves, kuriose bus įkurtos menininkų dirbtuvės.
Ketvirtame aukšte bus palikta atvira erdvė, kur bet kuris praeivis galės ateiti susitikti su draugais, atsinešti kompiuterį ir dirbti. Galbūt kartais ten bus organizuojamos papildomos parodos – šita erdvė bus naudojama tam, ko tuo metu labiausiai reikės.
Šiuo metu galvojame apie nedidelio hostelio įrengimą svečiams. Bet tai priklauso nuo to, kiek vietos liks, kai išdalinsime patalpas menininkams.
Šiuo metu „Fluxus ministerija“ renka savanorius. Ką jie veiks?
Savanoriai padės koordinuoti menininkus, jie bus mano, kaip kanclerio, pagalbininkai. Per savaitę atsirado apie pusšimtis norinčių įgyti patirties – vieni galbūt labiau nori dirbti su muzikiniais renginiais, kiti – organizuoti parodas, dirbti su teatro pasirodymais, prisidėti prie bendravimo su žiniasklaida, rašyti projektus, žodžiu, veiklos yra labai daug ir jos labai skirtingos. Susitikimo su savanoriais metu stengsimės išsiaiškinti, kokių tikslų jie turi, ir bandysime juos įgyvendinti.
Kaip apibūdintum tuos savanorius, kurie nori dirbti ministerijoje?
Tai yra įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori savo laisvą laiką užpildyti įdomia ir naudinga veikla, kuriems menas ir apskritai Fluxus judėjimas yra prie širdies. Jei viskas vyks pagal planą, turėsime ir tarptautinių savanorių, kurie žinią apie mus padės paskleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, gal jie net turistines ekskursijas po ministeriją organizuos.
Kaip tu pats atsiradai „Fluxus ministerijoje“?
Edgaras, kuris vadovavo Vilniaus ministerijai, yra Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) narys, buvęs pirmininkas, aš taip pat esu LLJ narys, buvęs Kauno skyriaus pirmininkas – mes seniau pažįstami. Daug laiko praleisdavau Vilniaus „Fluxus ministerijoje“, daug tuo domėjausi ir kadangi Kaune reikėjo žmogaus dirbti su Fluxus projektu, pasirodžiau tinkamas kandidatas ir tapau kancleriu.
„Fluxus ministerijos“ struktūra yra labai paprasta ir aiški – Artūras Zuokas yra ministras, Edgaras yra viceministras, o aš esu kancleris. Artūras yra viso projekto tėvas ir globėjas, Edgaras dirbs Vilniuje, o aš pats greičiausiai ir apsigyvensiu Kauno ministerijos pastate. Edgaras pusantrų metų pragyveno patalpose Vilniuje – yra labai daug darbo, todėl sakydamas, kad mes gyvename „Fluxus ministerijoje“, kalbu ne perkeltine prasme.
Jei tu pats ateitum į „Fluxus ministeriją“ prašyti patalpų, kokia veikla užsiimtum?
Aš nesu menininkas, todėl organizuočiau seminarus apie lyderystę, verslą. Kviesčiausi lektorius, kurie yra jau daug pasiekę gyvenime ir nori savo patirtimi pasidalinti su jaunais žmonėmis. Būčiau tas žmogus, kuris organizuotų susitikimus.
„Fluxus ministerijos“ dalimi nori būti daugybė menininkų ir organizacijų, ar tarp jų yra tokių projektų, kurie tau atrodo ypatingi ir labai patinka?
Kol dar nesu matęs ar girdėjęs jų kūrybos, man labai sunku pasakyti, kas galėtų būti mano favoritu. Labai daug tikiuosi iš muzikantų bei dailininkų, nes manau, kad jie organizuos daug žmonių pritraukiančius koncertus bei parodas. Bet kol kas tai yra tik pirminė nuostata, vystantis projektui, išryškės ir kiekvienam asmeniškai labiausiai patinkantys kūrėjai ar organizacijos.
Jei atsiranda menininkas, kuris nežinojo apie „Fluxus ministeriją“, nedalyvavo talkose, bet norėtų surengti savo parodą ar koncertą – ar jam yra vilties gauti tam reikalingas patalpas?
Tikrai taip. Jau dabar, dar neatsidarius, mes sulaukiame skambučių ir klausimų, ar galėtume paskirti plotą tam tikram renginiui. Visada sakome „taip“. Labai tuo džiaugiamės ir stengsimės sudaryti sąlygas visiems menininkams. Mes norime būti ta vieta, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas.
Kokiu principu sugrupuosite menininkus „Fluxus ministerijoje“?
Šitą klausimą ir aš pats sau užduodu. Kiekvienas menininkas ar grupė turi savų pageidavimų, todėl padalinti plotą taip, kad visi būtų patenkinti, yra svarbiausia užduotis. Skirstydami patalpas, atsižvelgsime į dalyvavimo talkose aktyvumą. Kitas kriterijus – ar prašoma erdvė yra tikrai reikalinga. Labai palankiai žiūrime į tuos, kurie yra linkę kooperuotis, nes taip ne tik lengviau dalinti plotą, bet ir yra kuriama bendruomenė. Mums tai labai svarbu. Žinoma, laikysimės tam tikros sistemos – visi muzikantai bus vienoje ministerijos dalyje, o kiti menininkai, kuriems reikia tylos ir ramybės, dirbtuves turės kitoje erdvėje. Mes priimame visus ir pagal galimybes stengiamės patenkinti jų poreikius.
Iš pačių menininkų iniciatyvos matau, kad jie nenori užsidaryti, jie nori dalintis patalpomis, jie nori susipažinti tarpusavyje, kartu dirbti ir kurti.
Kaip atrodys tobula baigtinė ministerijos versija?
Tai bus vieta, kur kiekvieną dieną vyksta po kelis renginius, todėl atėjęs čia galėsi rinktis, kas tave šiandien domina labiausiai: fotografijos paroda, teatro dirbtuvės, kino seansai… Tai bus vieta, kur nuolatos verda kultūrinis gyvenimas, o organizuojami renginiai yra patrauklūs ir atviri miestiečiams. Juk kas iš to, jei ministerijoje visi menininkai kurs labai įspūdingai, jei to niekas negalės arba nenorės matyti?
Pokalbio pabaigoje Karolis entuziastingai pasakoja, kaip vasarą ant FxM stogo Kaune bus rengiami grilio vakarai, atviri visiems norintiems. Kai kalbėjomės, ant senojo batų fabriko stogo sniego buvo iki kelių, bet juk svarbiausia – tiksliai matyti, ko sieki. Tada bet kuris planas virsta tik laiko klausimu: ir sniego nebelieka, ir susiformuoja stipri, aktyvi, įdomi menininkų komanda.
Daugiau informacijos apie ministerijos veiklą Kaune galima rasti čia.
Sakykit ką norit, bet tokių originalių politikų kaip Vilniaus meras Artūras Zuokas išties Lietuvoje mažai. Tą patvirtino ir Zuikui paskirta alternatyvi Nobelio premija už jo originalų būdą atkreipti dėmesį į neleistiną automobilių statymą miesto gatvėse
Rugsėjo 1-ąją po 20 metų pertraukos Vilniuje, Balsių mikrorajone, atidaryta nauja valstybinė mokykla, kurią šiemet lankys daugiau nei 600 vaikų. Per metus ją pastatė ir toliau globoja „Merko statyba” ir „E.L.L. Kinnisvara AS” konsorciumas, iš kurio Vilniaus miesto savivaldybė viešosios ir privačios partnerystės principu statytą mokyklą išsipirks per daugiau nei 23 metus.
Balsiuose gyvena apie tūkstantį mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems ši mokykla buvo labai reikalinga. ”
Kol kas pagrindinės mokyklos statusą turinčios daugiau negu 800 vietų ugdymo įstaigos statytojų, vadovų, mokytojų ir moksleivių rugsėjo 1-ąją atvyko pasveikinti ir Premjeras Andrius Kubilius bei Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
„Džiaugiuosi, didžiuojuosi ir linkiu kuo geriausios kloties savo veiklą pradedančiai pirmajai naujai pastatytai mokyklai Vilniuje po Nepriklausomybės atkūrimo. Tai didelis visos Balsių bendruomenės pasiekimas ir jų ilgametės svajonės išsipildymas. Balsių bendruomenė – puikus pavyzdys kiek daug gali pasiekti iniciatyvūs, solidarūs ir atkaklūs žmonės”, – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko teigimu, Balsių bendruomenė sulaukė neabejotinai geriausios mokyklos Vilniaus mieste. „Pagaliau ledai pajudėjo ir esu tikras, kad šis sėkmingas startas bus puikus pavyzdys atsirasti kitoms naujoms, modernioms ugdymo įstaigoms sostinėje”, – po ekskursijos sakė Vilniaus miesto meras.
Mokyklos projektas, parengtas architekto Sigito Kuncevičiaus, yra suprojektuotas atsižvelgiant į visus šiuolaikiškų mokyklų reikalavimus, jame sudėta geriausia skandinavų, garsėjančių kaip aukščiausios kokybės mokymo įstaigų savininkų, patirtis.
Daugelis mokyklos kabinetų suplanuoti su pagalbinėmis patalpomis. Klasėse yra galimybė prijungti kompiuterį, kai kuriose iš jų yra ir Lietuvos mokyklose jau prigyjančios „išmaniosios” lentos. Kiekviena klasių grupė turės savo atskirą poilsio zoną. Mokykloje suprojektuota viena amfiteatrinė puikų vaizdą į mokytojo stalą užtikrinanti chemijos bei kitų tiksliųjų mokslų laboratorija su elektros ir vandens prievadais kiekvienam iš moksleivių. Pačiame pastato centre yra dviejų aukštų biblioteka ir skaitykla. Įrengta ir visiškai naujo tipo universali aktų salė – valgykla. Ši nuolat atvira erdvė, esant poreikiui yra lengvai transformuojama į pasirodymams tinkamą patalpą. Vaikai turi asmenines daiktų spinteles. Mokykloje įrengtas ir automatizuotas šilumos punktas bei didžiulė dviračių saugojimo aikštelė.
Pasak Balsių bendruomenės pirmininko Rimanto Mickos, mokykla bus traukos objektas visai gyventojų bendruomenei: čia vyks kultūriniai, sporto, suaugusiųjų švietimo renginiai ir seminarai, veiks būreliai, studijos, ir viskas bus šalia namų.
Balsių mokyklai vadovauja socialinių mokslų daktarė Loreta Kačiušytė-Skramtai.
Balsių mokyklos projektas – vienas iš 6 bandomųjų strategiškai svarbiausių Ūkio ministerijos Viešosios ir privačios partnerystės projektų. Pagal 2010 metų liepos 13 dieną su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytą rangos sutartį Balsių mokykla 25-erius metus rūpinsis UAB „Merko statyba” ir „E.L.L. Kinnisvara AS” konsorciumas. Savivaldybė spręs su švietimu susijusius klausimus, o pasibaigus sutarties terminams visiškai renovuota mokykla pereis jos žinion.
Iki šiol Balsių ir aplinkinių gyvenviečių vaikai lankė dar 1930 metais statytą medinę mokyklą arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės švietimo įstaigas.
Gera arba bloga žinia vilniečiams: nuo šiandien Vilniuje atšaukiama tvarka, kuomet į viešąjį transportą reikdavo lipti pro priekines duris.
Ši tvarka galiojo tik vienerius metus, ir, kaip teigiama žiniasklaidoje, Vilniaus savivaldybė susilaukė daug gyventojų skundų, kad jie esą dažnai nespėdavo įlipti pro priekines duris, susidarydavo grūstys, negalėdavo pasižymėti vienkartinių bilietų. O ir valkatų nesumažėjo.
„Čia vertybių klausimas. Aš manau, kad versti žmogų stovėti eilėje yra blogas dalykas. Ir jeigu mes norime kontroliuoti „zuikius“ ir apsisaugoti nuo pažeidėjų, kurių yra keli procentai, dėl to tikrai neturi kentėti kiti 95 procentai“, – portalo delfi.lt konferencijoje teigė sostinės meras Artūras Zuokas.
Nuo pirmadienio visuomeniniame transporte turi būti įrengta daugiau komposterių, o saugumą kelionės metu užtikrins Viešosios tvarkos pareigūnai – jie dažniau patruliuos transporto priemonėse.
Kitų miestų savivaldybės teigia, kad ši tvarka pasiteisino ir neketina jos atšaukti.
Kaip manote, ar atšaukta įlipimo tvarka – sveikintina, ar visgi nereikėjo jos panaikinti?
Laikas.lt
Kultūrinė Vilniaus bendruomenė įnirtingai ruošiasi bemiegei vasaros nakčiai. Iš birželio 18 į 19 visas miestas jau penktą kartą prisipildys šokančių, dainuojančių, grojančių, vaidinančių ir kitaip besilinksminančių žmonių. Ko tikėtis iš šių metų „Tebūnie nakties!“ – buvo išdėstyta šiandien vykusioje spaudos konferencijoje.
„Džiaugiuosi, kad vienas iš „Europos kultūros sostinės“ renginių – „Tebūnie naktis!“ įgauna tradiciją ir tęsiasi. Neabejoju, kad ta naktis vilniečiams ir miesto svečiams bus labai ilga, nes šiemet programoje dar daugiau kultūrinių renginių ir vietų. Smagu, kad yra galimybė pabūti arčiau kuriančių žmonių, kurių mūsų mieste tikrai netrūksta“, – susirinkusius žiniasklaidos atstovus pirmiausia pasveikino Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Kultūros nakties koncepcija – vieną metų naktį aikštes, skverus, mažus kiemelius, parkus, terasas ir netikėčiausias miesto erdves užtvindyti įvairiausių meno rūšių projektų pristatymais. Pakviesti žmones jaukiam, draugiškam ir demokratiškam naktinėjimui po atvirus miesto muziejus, galerijas, bažnyčias, koncertų sales, teatrus ir kūrybines dirbtuves. „Pirmąją „Tebūnie naktį!“ vyko 40 renginių, šiemet jų bus apie 100. Pastebimas didelis šio projekto kūrybinis potencialas, tad ir programa išėjo itin originali“, – konferencijos metu kalbėjo iniciatorė Daina Urbanavičenė.
Pirmą kartą kultūros naktyje dalyvaus visi pagrindiniai sostinės teatrai, pristatysiantis naujausius sezono spektaklius bei teatralizuotus, poetizuotus ar muzikinius reginius. Vėlai vakare duris atvers Nacionalinis, Lietuvos rusų dramos, Lėlės, Jaunimo, Mažasis, Keistuolių teatrai, „Meno fortas”, „Atviras ratas”, „Menų spaustuvė”, jaunųjų kūrėjų įsteigtos grupės.
Šiemetinė kultūros naktis puikuosis solidžia tarptautine programa, prie kurios aktyviai prisidėjo užsienio šalių ambasados, Amerikos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos kultūros centrai bei Šiaurės ministrų tarybos biuras. Vienas ryškesnių tokio bendradarbiavimo su menininkais pavyzdžių – Prancūzų kultūros centro ir audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ projektas „De Solitude”. Nebylus kinas vienatvės lange – toks šios lietuvių grupės ir dviejų prancūzų vaizdo menininkų – N. Perge ir R. Dupont – kūrybinio bendradarbiavimo kodas. Tai instaliacija, vienadienė paroda, kurios dramaturginę liniją brėš poezijos, muzikiniai, performanso štrichai.
Naktį lankytojams duris atvers daugiau kaip 20 sostinės muziejų. Jie kvies apžiūrėti veikiančių ekspozicijų, paklausyti šiuolaikinių senovinės muzikos interpretacijų, pamalonins teminėmis ekskursijomis.
Kaip ir kasmet renginių gausa vilios į skirtingus Vilniaus dailės akademijos rūmus. Dizaino inovacijų centre bus demonstruojamos kompiuterizuotų CNC staklių galimybės. Tai vienintelės tokios technologijos staklės Šiaurės Europoje, be kurių neapsieina nei viena aukštoji Europos dizaino mokykla. Dailininkų ir dizainerių valdų šurmulys susisieks su viena aktyviausių kultūros nakties zonų – Sereikiškių parku, kuriame iki ryto siaus įvairių tautų ir stilių šokiai: flamenko, samba, bachata, salsa, tango ir kiti.
Organizatoriai džiaugiasi, kad kultūros nakčiai neabejingi ir verslo atstovai – kultūrines programas ruošia specializuotos senamiesčio krautuvėlės, knygynai, kavinės, restoranai. Bene labiausiai nuo kultūros nakties epicentro nutolusi erdvė – bendrovės „Eika” automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje naktį karaliaus kinas po atviru dangumi.
Vilniaus meras, paklaustas apie šiam projektui valstybės suteiktą paramą, išsireiškė, kad pinigų gauta, bet ne tiek kiek norėtasi – 60 tūkstančių: „Turint pinigų galima įgyvendinti bet kokį projektą, tačiau be jų jau reikia kūrybiškumo, ką ir turi Daina Urbanavičienė.“
Kaip ir kasmet, nepaklysti naktinio meno labirintuose padės „Tebūnie naktis!“ žemėlapis, kuris renginio dieną bus platinamas „Coffe Inn“ kavinėse (Pilies g. 10, Trakų g. 7, Vilniaus g. 17). Išsamią programą, renginio žemėlapį ir parengtus teminius maršrutus bus galima rasti renginio svetainėje www.kulturosnaktis.lt Į visus lankytojų klausimus kultūros nakties renginiuose atsakys ir juose „budėsiantys” kultūros savanoriai.
Dovilė Raustytė
Supaprastinus higienos normos reikalavimus, Vilniuje daugėja privačių darželių. Liepą sostinėje planuoja atsidaryti penkis naujus privačius darželius, o kitų metų pradžiai ketinama suformuoti 9 papildomas ikimokyklines grupes.
„Didėjantis privačių darželių skaičius yra gera žinia ne tik dėl naujų darbo vietų sukūrimo mieste. Augant tokių darželių konkurencijai, turėtų mažėti ir paslaugų kainos”, – savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Anot sostinės vadovo, Vilniaus miesto savivaldybė svarsto visus įmanomus būdus paskatinti dar intensyvesnį naujų darželių steigimą, kas padės išspręsti ikimokyklinio ugdymo įstaigų stygiaus problemas.
Viena iš galimų formų – pagal panaudos sutartį suteikti privačių darželių steigėjams tinkamas savivaldybės turimas patalpas ir steigėjus atleisti nuo nuomos mokesčio. Artimiausiu metu, remiantis tokia savivaldybės iniciatyva, vaikų darželis turi atsidaryti Žvalgų gatvėje.
Vilniaus savivaldybėje yra apie 23 tūkst. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų. Jiems lavintis sostinėje įkurtos 124 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 14 darželių-mokyklų ir 25 privatūs vaikų darželiai.
Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniuje ypač trūksta Balsių, Fabijoniškių, Pašilaičių, Pilaitės ir Santariškių rajonuose.
Vilniuje prasideda sveikatingumo mankštų sezonas. Iki pat spalio pabaigos nemokami mankštos ciklai vyks miesto parkuose, skveruose ir mokyklų stadionuose. Šiemet sveikatingumo mankštas kiekvieną rytą ir vakarą numatytose vietose ves 8 kvalifikuoti sveikatingumo mankštų instruktoriai iš Kinijos, Anglijos ir Lietuvos.
Sveikatingumo mankštos vilniečius sportuoti kviečia kasmet nuo 2005 m. gegužės. Tuomet Vilniaus sveiko miesto biuras miesto gyventojams pradėjo organizuoti nemokamas sveikatingumo mankštas pagal TAI-ČI (TAI-CHI).
Organizuojamų sveikatingumo mankštų tikslas – suteikti gyventojams galimybę nemokamai sportuoti ir susipažinti su sveikatingumo mankšta, darančia didelę įtaką žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai. Mankšta – puiki profilaktikos priemonė širdies ir kraujagyslių sistemai. Reguliariai atliekant mankštą, stiprėja imuninė sistema, sulėtėja senėjimo procesai, sumažėja aukštas kraujospūdis, padidėja atsparumas stresui, pagerėja plaučių ventiliacija.
Per praėjusius metus sveikatingumo mankštas išbandė apie 8 300 vilniečių. Vidutinis sportavusiųjų amžius – 45–50 metų, dauguma jų – moterys. Labiausiai lankomos sveikatingumo mankštų vietos buvo prie Baltojo tilto (Šnipiškių seniūnija), Lazdynų vidurinės mokyklos stadione (Lazdynų seniūnija) ir Vingio parke (Naujamiesčio seniūnija).
Vakar vykusiame oficialiame sezono atidaryme pasirodymą surengė trenerio iš Kinijos Wango Xiyino mokiniai, kurie pristatė parodomąsias programas su lazdomis, vėduoklėmis ir kamuoliais. Šeštus metus Savivaldybės bei Vilniaus sveiko miesto biuro vykdomą iniciatyvą sveikino Kinijos Liaudies Respublikos ambasados atstovas Ding Shengxing ir meras Artūras Zuokas.
„Tradicija tapusios sveikatingumo mankštos – vienas iš šiuolaikinio miesto bendruomenės sveikatinimo būdų. Tokios treniruotės vilniečiams ne tik suteikia galimybę nemokamai sportuoti, bet ir formuoja teisingus sveikatinimo įpročius bei leidžia susipažinti su gilias tradicijas Kinijoje turinčia mankšta, darančią didelę įtaką žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai,“ – sakė A. Zuokas.
Š.m. spalio 21 dieną (ketvirtadienį) Lietuvos kino studijos (LKS) didžiajame paviljone įvyks atsisveikinimo vakaras „Paskutinė vakarienė”. Jį organizuoja visuomeninis judėjimas „Taip” ir LKS patalpose laikinai įsikūrę kino atstovai, susivieniję po ,,Saulėtekio Studijos” vėliava.
Į renginį kviečiami visi tie, kurie dirbo LKS, kurie vaidino šioje studijoje statytuose filmuose, kurie juos kūrė ir vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos kinu. Kviečiami ir tie, kurie neabejingi Lietuvos kino likimui, kuriems rūpi LKS ir Lietuvos kino ateitis.
Vienas iš renginio organizatorių, „Taip” visuomeninio judėjimo pirmininkas Artūras Zuokas pasakė: „Labai gaila, kad LKS turime surengti ” Paskutinę vakarienę”. 2004 metais Vyriausybės padarytos privatizavimo klaidos jau nebeištaisysime, o šis vakaras yra tik dar viena proga prisiminti kino istoriją, filmus, jų aktorius bei režisierius. Belieka tik tikėtis, kad dabartiniai LKS savininkai įvykdys savo įsipareigojimus ir šalia Vilniaus, Skaidiškėse bus baigta statyti nauja kino studija”.
Kartu A.Zuokas paminėjo, kad, Vilniaus savivaldybei padedant, ,,Saulėtekio studijos” žmonės neliks be pastogės ir darbo vietos. Jiems bus suteikta galimybė persikelti į pramoninės paskirties patalpas Kirtimuose.
Jo įsitikinimu, Vilnius turi būti kino miestas, kuris telktų Lietuvos kino kūrėjus bei kviestų kino specialistus iš įvairių šalių filmus filmuoti Lietuvoje.
„Vilniuje būtina įsteigti kino biurą, kokius jau turi daugelis Europos sostinių, sukurti palankią mokestinę aplinką paslaugų eksportui ir tik tada galėsime konkuruoti su tokiais miestais kaip Praha, Ryga, Budapeštas, į kuriuos jau dabar filmų kurti važiuoja garsiausios kino studijos, režisieriai bei aktoriai, kartu atveždami miestams didelius pinigų ir darbo kiekius”, – kalbėjo „Taip” pirmininkas.
„Paskutinėje vakarienėje” turėtų dalyvauti tokie visuomenei gerai žinomi kino atstovai kaip: aktoriai: Vaiva Mainelytė, Vytautas Tomkus, Eugenija Pleškytė, Gražina Balandytė, Gražina Baikštytė, Eglė Gabrėnaitė, Stasys Petronaitis, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Remigijus Sabulis, Kostas Smoriginas, Jūratė Onaitytė, Vidas Petkevičius, Antanas Šurna, Lina Braknytė, Valentinas Masalskis, Romas Ramanauskas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Gabija Ryškuvienė,Saulius Balandis; režisieriai: Arūnas Žebriūnas, Gytis Lukšas, Šarūnas Bartas, Almantas Grikevičius, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Algimantas Puipa, Janina Lapinskaitė, Gytis Lukšas, Emilis Vėlyvis, Jonas Vaitkus; operatoriai: Jonas Gricius, Algimantas Mikutėnas; kino kritikai: Živilė Pipinytė, Gražina Arlickaitė, Skirmantas Valiulis, Rūta Oginskaitė, Jūratė Visockaitė.
Šią dieną LKS bus baigiamas filmuoti paskutinis filmas, atjungiamas vanduo, elektra ir pradedami Lietuvos kino studijos pastatų griovimo darbai.
LKS buvo privatizuota 2004 m. Tąkart už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas” kontroliuojama įmonė „Telivesta” sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė „MG Baltic” koncernui priklausančiai bendrovei „MG Valda”, ketinusiai jos teritorijoje pastatyti ekologiškus namus. O LKS pagal privatizavimo sąlygas turėjo išlaikyti veiklą bei persikelti į naujas patalpas, kurios šiuo metu statomos Vilniaus rajone.