Search Results for: "Donatas Ulvydas"
Filmo „Valentinas vienas“ (rež. Donatas Ulvydas, 2013) formulę „mažai išleidžiu, daug uždirbu“ pakartojusi juosta „Moterys meluoja geriau. Kristina“ (rež. Alvydas Šlepikas, 2013) iššaukė tiek blogų, tiek gerų žiūrovų emocijų. Laikiusieji lietuviškąjį kiną neegzistuojančia perspektyva pagaliau nušvitę atvėrė jam savo pinigines, o turėjusieji šioje srityje sukurti ar pamatyti kažką geriau beviltiškai suprato klydę. Žinoma, tarp kraštutinumų yra vidurys ir tikėtina, kad po tokių gausių peržiūrų nepriklausomų lietuviškų filmų kūrėjai bei gerbėjai ir toliau nepraranda optimizmo ar nekeičia savo ideologijos.
Visą savaitę sostinėje trukęs septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pirmą kartą paskelbė Metų kino moters apdovanojimo laimėtoją ir tradiciškai išrinko geriausią konkursinės programos filmą.
Į Metų kino moters apdovanojimą pretendavo penkios, su kino pasauliu susijusios moterys: kinotyrininkė dr. Renata Šukaitytė, režisierė Giedrė Žickytė, kino prodiuserė Rasa Miškinytė, režisierė Janina Lapinskaitė ir vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.
Nugalėtoja šiais metais tapo vykdančioji prodiuserė, Kino tarybos ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė Lineta Mišeikytė už nuoseklų ir nenuilstantį darbą, siekiant fiskalinių paskatų modelio Lietuvos kino pramonei. L. Mišeikytė yra ne vienos garsios užsienio juostos, filmuotos Lietuvoje, vykdančioji prodiuserė. Jos darbų sąraše – ir Edwardo Zwicko filmas „Pasipriešinimas“, kuriame vaidina garsus britų aktorius Danielis Craigas, ir pelningiausias lietuviškas filmas – Donato Ulvydo režisuotas „Tadas Blinda. Pradžia“.
„Nors visos Metų kino moters apdovanojimui nominuotos moterys be jokios abejonės vertos šio titulo, tačiau šiais metais pasirinkimą lėmė paskutiniai nominančių darbai, jų svoris, taip pat tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tas Lietuvos kine dirbančias moteris, kurios gal nelabai dažnai matomos žurnalų viršeliuose, tačiau kurios dirba labai svarbų darbą keliant Lietuvos kino lygį ir ieškant jam galimybių bei vietos tarptautinėje arenoje“, – sako festivalio „Šeršėliafam“ organizatorė Greta Akcijonaitė.
Metų kino moteris šiemet buvo apdovanta autorine juvelyrės Vitos Pukštaitės-Bružės sukurta sidabrine „Kino fėjos“ sege, taip pat kitais rėmėjų prizais.
Kino mėgėjai taip pat galėjo išreikšti savo nuomonę ir viename populiariame Lietuvos naujienų portale balsuoti už vieną iš nominančių, labiausiai vertą Metų kino moters apdovanojimo. Beveik pusė portalo lankytojų savo balsą atidavė režisierei ir Aktorei Janinai Lapinksaitei, kuri ir tapo publikos Metų kino moterimi.
Festivalio „Šeršėliafam“ uždarymo vakare sostinėje taip pat paskelbtas filmas, kuris šiais metais laimėjo konkursinę programą. Komisija, kurią sudarė režisierius Donatas Ulvydas, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bartninkas, geriausiu filmu pripažino prancūzų režisierės Valerie Massadian juostą „Nana“. Šis debiutinis pilnametražis meninis filmas kelia pagrindinius gyvenimo ir mirties klausimus, kylančius asmens pabudimo procese. Nana, ketverių metų mergaitė gyvena Prancūzijos kaimelyje, atskirai nuo kitų vaikų. Ji kasdien bendrauja tik su savo motina ir seneliu bei ją supančiu tikruoju pasauliu, susidurdama su jo grožiu ir smurtu.
Geriausiam konkursinės programos filmui „Šeršėliafam“ ir kosmetikos priemonių linija „Rasa“ skyrė 300 eurų apdovanojimą. Be šio filmo dėl prizo taip pat varžėsi lenkų režisierės Annos Kazejak juosta „Sparnuotos kiaulės“, čekės Alice Nellis filmas „Mamos ir tėčiai“ bei slovakės Marianos Solčianskos kūrinys „Legenda apie skraidantį Kiprietį“.
Festivalio žiūrovai taip pat balsavo už jiems labiausiai patikusį „Šeršėliafam“ filmą. Festivalio interneto svetainėje daugiausiai balsų surinko ir be didesnės konkurencijos laimėjo lenkų režisierės Malgoskos Szumowskos filmas „Jos“, kuriame vaidina ir garsi prancūzų aktorė Juliette Binoche. Filmas pasakoja dviejų merginų istorijas, kurios priverčia vidutinio amžiaus rašytoją pervertinti savo pačios gyvenimą ir šeimą. Režisierė drąsiai nušviečia moters seksualumą ir visą jo sudėtingumą.
Moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, kovo 11 d. pasibaigęs Vilniuje, savaitgalį jau vyko Nidoje ir Palangoje. Iki kovo 17 d. festivalio filmai aplankys dar penkis Lietuvos miestus – Kauną, Klaipėdą, Ukmergę, Panevėžį ir Druskininkus.
Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatatantis apie dešimtį programų ir specialių seansų, kuriose pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus net iš penkiolikos šalių.
„Kiekvienais metais festivalis turtėja vis įdomesniais filmais, kuriais du džiaugsmu dalinamės su mūsų žiūrovais. Liekame ištikimi prancūziškam moteriškam žavesiui, kuris atsispindės tiek pagrindinėje programoje, tiek specialiose programose. Tačiau, kaip visuomet, ruošiame ir staigmenų. Viena jų – neatrastas skandinavų kino lobis“, – intriguoja viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.
Pagrindinėje programoje puikuojasi filmai, kurių tarpe rasime lietuviams jau pažįstamas ir naujas režisierių pavardes. Festivalį pradės iš komiškų juostų „Ledkalnis” ir „Rumba” žinomos belgų trijulės naujas, nebyliojo kino estetikoje sukurtas filmas „Fėja”. Festivalį papuoš tokių režisierių kaip Isabelle Czajka, Malgorzata Szumowska, Naomi Kawase, Mia Hansen-Love pavardės.
Festivalis šiemet pakvies iš arčiau pažinti Lotynų Amerikos moteris. Šioje programoje – net dešimt 2002 – 2010 m. filmų, įvairiais rakursais nužvelgiančių moters gyvenimo peripetijas. Festivalis džiugins specialiais seansais, kuriuose pamatysime du ryškius ir drąsius eksperimentus. Talentingos ir žavingos prancūzų aktorės Catherine Deneuve gerbėjai galės mėgautis net devyniais retrospektyviniais filmais, kurių tarpe ir ją išgarsinęs Luiso Buñuelio filmas „Dienos gražuolė”. Festivalis pagerbs ir lietuvių aktorę Gabiją Jaraminaitę – Ryškuvienę. Jos portretą piešiančioje programoje bus galima pamatyti ryškiausius jos vaidmenis keturiuose skirtingų laikotarpių filmuose. Festivalis pakvies ir į lietuviško filmo premjerą.
Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiemet atkeliavo iš tokių šalių, kaip Prancūzija, Belgija, Danija, Kanada, Airija, Ispanija, Japonija, Argentina, Venesuela, Meksika, Urugvajus, Slovakija ir, žinoma, Lietuva.
Festivalio metu bus pristatyta festivalio konkursinė programa. Žiūrovams bus parodyti 4 atrinkti filmai. Festivalio žiuri, kurią sudaro režisierius Donatas Ulvydas, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bartninkas, išrinks geriausiąjį darbą, kuriam bus įteiktas piniginis ir specialus festivalio prizas.
Festivalio naujovė – metų kino moters rinkimai, kuriuose sudalyvauti galės ir žiūrovai. Nugalėtojai bus įteiktas juvelyrinis dirbinys – „Kino fėjos” sege.
“Šeršėliafam” šiemet gausus ne tik filmais, bet ir renginiais. Festivalis kvies į moterų pokerio turnyrą, slam poezijos vakarą, šurmulingą ir originalų “Šeršėliafam” turgelį, Aisčio Mickevičiaus kvepalų pristatymus.
„Kiekvienais metais festivalis apima vis daugiau veiklų, kurių visuma sukuria šventę, tačiau prioritetu išlieka kinas, kuris skirtas ne tik moterims, – jis yra skirtas visiems kino mėgėjams, kurie vertina talentingų režisierių sukurtus darbus“, – sako G. Akcijonaitė.
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ kovo 1–11 d. vyks Vilniuje kino teatruose “Pasaka” ir “Skalvija”. Festivalis taip pat atkeliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Druskininkus, Palangą ir Nidą.
Didingesnis už „Titaniką“, mylimesnis, dėl to kad savas. Rugsėjo pabaigoje pristatytas filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ sumušė Lietuvos žiūrimumo rekordus per pusantro mėnesio. Šiandien filmo kūrėjai gali didžiuotis – jų kino juosta, aplenkusi visus varžovus, tapo žiūrimiausiu Lietuvos filmu per visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį.
Naujojo lietuviško kino pažibai nusileido net pasaulinė legenda – 2007-aisiais Jameso Camerono sukurtas „Titanikas“. 1998-aisiais Lietuvoje parodytas filmas ilgiau kaip dešimtmetį buvo žiūrimiausias, kol nepasirodė „svieto lygintojas“. „Titaniko“ lankytojų skaičių – 247187 žiūrovus – „Tadas Blinda. Pradžia“ pasiekė lapkričio 3-ąją. Tai jau antra džiaugsminga žinia filmo kūrybinei grupei, mat ilgajį Vėlinių savaitgalį paaiškėjo, kad bilietų nupirkta daugiau kaip už 3 mln. Lt. Nuo filmo premjeros Lietuvoje įvyko daugiau kaip 2400 filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ seansų. Net 5 savaites ši kino juosta laikėsi pirmojoje lankomiausių filmų eilutėje.
Iš viso filmą aplankė daugiau kaip 8 proc. visų Lietuvos gyventojų, nors prognozuojama, kad iki gruodžio šis skaičius padidės iki 10 proc. Pasak „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuserio Žilvino Naujoko, lyginant su užsieniu, tiek žiūrovų (8-12 proc. visų šalies gyventojų) sulaukia tik patys geriausi ir didingiausi filmai, tokie kaip „Įsikūnijimas“, „Matrica“ ar filmai apie Harį Poterį. Tačiau apie lietuvių juostos uždirbtus pinigus kalbėti dar anksti. „Filmas atsipirko po beveik mėnesio rodymo. Kol kas grąžiname skolas ir mokame atlyginimus. Kiek pavyko uždirbti, žinosime, kai filmas paliks kino teatrus, maždaug gruodžio pabaigoje“, – sakė Ž.Naujokas.
Blindai lygių nėra
Šių metų filmų tope „Tadas Blinda. Pradžia“ jau užsiėmė užtikrintą pirmą vietą, artimiausią konkurentą, animacinį filmą „Ratai 2“ žiūrovų skaičiumi lenkdamas daugiau kaip dvigubai.
„Tadas Blinda. Pradžia“ lyderis ir visų laikų lietuviškų filmų gretose. Visų laikų pelningiausių Lietuvoje rodytų filmų 20-uke, „Tadas Blinda. Pradžia“ užima garbingą trečiąją vietą – pirmąsias dvi užima 3D formatu rodyti filmai „Įsikūnijimas“ ir „Ledynmetis 3“. Tiesa, kino juostos prodiuseris Ž.Naujokas įsitikinęs, kad pasiekiama ir šio topo pirmoji vieta. „Trūksta šiek tiek daugiau kaip pusės milijono litų. Jei dar nemačiusieji filmo suskubtų jį pamatyti, kol rodomas kino teatruose, neabejoju, galime kilti dar aukščiau“, – optimistiškai nusiteikęs buvo prodiuseris.
„Tadas Blinda. Pradžia“ pasitarnavo ir nešant lietuviškumo žinią pasauliui – iškeliavęs į Didžiąją Britaniją, Ameriką, filmas darsyk įžiebė meilę tėvynei emigrantų širdyse, o galbūt ir paragino aplankyti Lietuvą. „Mums džiugu, kad iš pirmo karto pasisekė padaryti tai, ko Lietuvoje nebuvo nuo filmo „Skrydis per Atlantą“ laikų – sukūrėme kino juostą, palietusią daugelio lietuvių širdis. Tai unikalus atvejis, ant kojų sukėlęs užsienyje gyvenančius lietuvius“, – teigė režisierius Donatas Ulvydas.
Tęsinio artimiausiu metu neplanuoja
Anot filmo kūrėjų, „Tadas Blinda. Pradžia“ iškėlė aukštą kartelę Lietuvos kino industrijai, o jo sėkmė neįtikėtina, turint galvoje, kad projektas įvyko didelių geranoriškų žmonių pastangų dėka. „Įprastomis sąlygomis filmavimas būtų atsiėjęs tris ar keturiskart brangiau. Jaučiame pareigą padėkoti visiems, padėjusiems ir dirbusiems prie šio filmo. Tai – visų mūsų šventė ir visų mūsų pergalė. Ačiū, kolegos“, – sakė D.Ulvydas.
„Nors ir labai apgailestaudami, artimiausiu metu neplanuojame kurti kito lietuviško filmo – kol kinas Lietuvoje netaps svarbia, normaliai finansuojama sritimi. Žiūrovai mūsų darbą įvertino, suprantame sukūrę šiandienos klasiką. Deja, tokiomis sąlygomis, kokios yra Lietuvoje, toks projektas gali gimti tik kartą“, – sakė Ž.Naujokas, užsimindamas, kad dabar filmo kūrėjai planuoja naują projektą, kuris greičiausiai bus skirtas kitai šaliai ir bus vykdomas ne lietuvių kalba.
Prieš keletą dienų Lietuvoje dėl verslo reikalų apsilankiusi populiari ukrainiečių kilmės Rusijos aktorė Tatjana Liutajeva, filme “Tadas Blinda. Pradžia” suvaidinusi dvarininko Bernardo Gruiniaus (akt. Vidas Petkevičius) žmoną Konstanciją, teigė neabejojanti, jog savo darbą suderins su kelione į Lietuvą ir netrukus į jai brangią šalį atskris dar kartą. Jau rugsėjo 23 dieną čia įvyks ilgai laukta istorinio nuotykių filmo premjera.
“Labai laukiu “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros. Filmą man jau teko matyti, tačiau nekantrauju juostą pažiūrėti didžiajame kino teatro ekrane. Šis filmas man labai brangus dar ir dėl to, jog pirmą kartą teko vaidinti su dukra Agne Ditkovskyte. Tad kaip galėčiau praleisti filmo premjerą?”, – retoriškai klausia T. Liutajeva.
Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Lietuvoje naują vaidmenį sukūrusi T.Liutajeva sako, jog dirbti čia buvo didžiulė šventė. „Galiu pasakyti, kad retas Rusijos kino filmas suburia tokią stiprią komandą, kokią aš sutikau Lietuvoje. Malonu dirbti su profesionaliais lietuvių aktoriais, operatoriais ir režisieriais“, – sakė kino žvaigždė.
Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ bus pirmasis, kuriame ji vaidina kartu su savo 21 m. dukra A. Ditkovskyte. Verta pastebėti tai, kad T. Liutajeva filme iš tiesų vaidina A. Ditkovskytės herojės Kristinos motiną. „Mes su Agne esame labai panašios, jautriai jaučiame viena kitą. Apskritai esame puikios draugės – dėl to kartu dirbti filmavimo aikštelėje net lengviau”, – dar besifilmuodama filme tvirtino aktorė T. Liutajeva.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Mantas Jankavičius, taip pat vaidina Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo režisierius – Donatas Ulvydas.
Nuotykių, veiksmo, aistros ir kovos už savo bei artimųjų laisvę kupinas kino filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ kino teatruose – jau nuo rugsėjo 23 dienos. DĖMESIO! Premjerinę savaitę vyks ir rekordiškai daug išankstinių filmo seansų visoje Lietuvoje.
“Greta visų kitų labai svarbių pabaiginėjimo štrichų, šiuo metu daromas mažiausiai kūrybos, bet daug atidumo reikalaujantis darbas – dėliojami visi filmo titrai. Be to, vyksta paskutinieji spalvų korekcijos darbai, dailinami paskutiniai garsai. Paskui lauks pats pagrindinis darbas – viską sulipdyti į vieną vietą”, – likus lygiai mėnesiui iki filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pasirodymo kino teatruose pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak D.Ulvydo, tai, jog dėl finansavimo bėdų premjeros data buvo net kelis kartus nukelta, filmui išėjo į naudą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome daugiau laiko ne tik būtiniems darbams (montažas, garso takelio kūrimas, efektai), bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui (šiuo metu kuriama dvigubai daugiau muzikinių kompozicijų nei vidutiniškai kurdavo mūsų filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas); pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams (mūsų filme bus net 99% tikro, aikštelėje įrašyto garso), o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse – tikrinome vaizdą, bandėme atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę”.
Vaizdas iš garso studijos, kur šiuo metu “gyvena” filmas:
http://youtu.be/baysvAtw_KI
Jau dabar aišku, jog filmo “Tadas Blinda. Pradžia” trukmė bus 110 minučių, o režisierius neabejoja, kad juosta kino teatrus pasieks laiku. “Tikrai žinau, kad iki premjeros viską spėsime, tačiau filmo lipdymo darbai tęsis iki pat paskutiniosios savaitės. Darbų dar yra, bet kruopščiai paskaičiuotas grafikas garantuoja, jog viską spėsim laiku. Viską ir net šiek tiek daugiau”, – sako D.Ulvydas.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.
Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka M. Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.
Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, premjera – jau rugsėjo 23 dieną.
Filmo anonsas:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA
Jau rugpjūčio 2 d. (antradienį), 10 val., populiariausia Lietuvos hiphopo grupė „G&G Sindikatas“ ruošia kiek neįprastą dovaną ne tik savo muzikos, bet ir lietuviško kino gerbėjams.
Vilniuje esančiame kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ neseniai 15-ąjį grupės gimtadienį atšventę muzikantai didžiuliame ekrane pristatys specialiai filmui „Tadas Blinda. Pradžia“ sukurtą dar niekur neskambėjusią dainą „Žaibo rykštė“ bei jos muzikinį klipą.
„Vieną dieną man paskambino grupės vyrukai ir pasakė, kad girdėjo, jog filmuojame juostą „Tadas Blinda. Pradžia“, todėl nori kažkaip prisidėti prie šio didžiulio projekto. Galiausiai, sėkmingai bendradarbiaujant, gimė ne tik daina, skambėsianti filmo titruose, bet ir jai skirtas vaizdas“, – pasakoja filmo ir naujausio „G&G Sindikato“muzikinio klipo režisierius Donatas Ulvydas.
Grupės muzikantų teigimu, jiems visuomet buvo įdomi praeities tema, istorinės mūsų šaknys, todėl daina „Žaibo rykštė“ atsirado labai natūraliai. Beje, ji gimė su tam tikra misija, žinute adresatui, kurią bus stengiamasi perduoti ir pačiame istoriniame nuotykių filme: „Muzika yra tikrai nemenka jėga. Žinoma, negalvojame, kad ji gali kardinaliai pakeisti žiūrovų mąstymą, bet visada naiviai tikimės, kad gal mažas akmenėlis padės kažkada sukelti akmenų griūtį mūsų visų sąmonėje. Taip pat ir filmas. Juk jis apie maištininką, nenorėjusį gyventi taip, kaip liepia kiti. Norime, kad kiekvienas apie tai susimąstytų.“
Dainos klipe, kurį galės pažiūrėti visi norintys, antradienio rytą atėję į kino teatrą, pamatysime ne tik kūrinio įrašinėjimo garso studijoje užkulisius, bet ir jau rugsėjo 23 dieną didžiuosiuose ekranuose pasirodysiančio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ nematytų scenų bei tai, kas juostoje taip ir liks už kadro.
„Grupės nariai dalyvavo masinėse filmo scenose, o mes nuolat filmavome ne tik patį filmą, bet ir tai, kaip jis kuriamas. Todėl klipe bus galima išvysti, kaip „G&G Sindikatas“ drauge su kino legenda Donatu Banioniu ruošiasi veiksmo scenai, kaip kartoja dublius. Taip pat vyrai pasifilmavo specialiai šios dainos vaizdo klipui. Taigi galima sakyti, kad nemaža dalis klipo buvo nufilmuota daugiau nei prieš metus“, – sako D. Ulvydas.
D. Ulvydui muzikinių klipų kūryba nėra naujiena. Šią sritį jis vadina savo aistra, o į mūsų šalies muzikinių klipų istoriją režisierius pateko daugiau nei prieš dešimtmetį, sukūręs tuomet revoliucingu vadintą ir savo montažiniais sprendimais iš kitų išsiskyrusį „Biplan“ dainos „Labas rytas“ klipą. Vėliau sekė darbai su Andriumi Mamontovu (klipai dainoms „Mono arba Stereo“, „Ar tai būtum tu“), „LT United“, „Laura & The Lovers“, „Skamp“ ir kiti. D. Ulvydo pavardė yra parašyta jau prie daugiau nei 30-ties muzikinių vaizdo klipų.
„Vieną dieną man paskambino grupės „G&G Sindikatas“ vyrukai ir pasakė, kad girdėjo, jog filmuojame juostą „Tadas Blinda. Pradžia“, todėl nori kažkaip prisidėti prie šio didžiulio projekto. Tokiomis akimirkomis pradedi tikėti, kad tokio filmo ir tavo darbo reikia ne tik tau ir tavo komandai, bet ir kitiems.
Galiausiai iš didelės meilės kinui gimė daina, lydėsianti filmą visą jo gyvavimo laikotarpį. Beje, mūsų bendravimas nenutrūko, todėl netrukus pristatysime ir būtent šiai dainai sukurtą vaizdo klipą“, – apie hiphopo grupės ir filmo kūrėjų bendradarbiavimo pradžią pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.
Jaučiasi „tadais blindomis“
Tiek daugelyje rizikingų triukų, tiek ir visai „lygioje vietoje“, reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Ypač, kai kalba eina apie veiksmo filmo kūrimą. Tačiau toli gražu ne viskas patenka į ekranus. Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.
Aktoriai nebuvo drausti
„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.
„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Mantas dublerių atsisakė
Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.
Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.
„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.
Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.